Reaktyvusis artritas (anksčiau Reiterio sindromas) yra reumatinė liga, sukelianti daugybę simptomų. Dėl to sunku diagnozuoti, bet dar sunkiau surasti jo priežastis. Tačiau buvo pastebėta, kad reaktyvusis artritas dažniausiai išsivysto po infekcijų, įskaitant Urogenitalinė sistema (pvz., chlamidiozė). Kokios yra reaktyvaus artrito priežastys ir simptomai? Kaip vyksta gydymas?

Reaktyvusis artritas(reaktyvusis artritas – ReA), taip pat žinomas kaip Reiterio sindromas, Fiessinger-Leroy sindromas arba poinfekcinis artritas, yra liga, kuri yra tiek sisteminė, tiek seronegatyvios spondiloartropatijos – grupė reumatinių ligų, kurių metu atsiranda artritas su lydinčiu spondilitu, t. y. ta pati ligų grupė, kuri, be kita ko, apima ankilozuojantis spondilitas, psoriazinis artritas ir Whipple liga. Reaktyvaus artrito esmė – nepūlingas sąnarių uždegimas, susijęs su buvusia virškinimo, urogenitalinės ar rečiau kvėpavimo sistemos infekcija. Be to, yra kitų sistemų ir organų simptomų.

Pasaulinis reaktyviojo artrito paplitimas yra 30–200 / 100 000.

Reaktyvusis artritas – priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios reaktyvaus artrito priežastys nežinomos, tačiau jo vystymuisi svarbų vaidmenį vaidina du veiksniai – infekcinis (bakterijos) ir genetinis (HLA B27 genas).

Gydytojų pastebėjimais, liga dažniausiai yra komplikacija po bakterinės virškinimo, urogenitalinės ar rečiau kvėpavimo sistemos infekcijos, kurią dažniausiai sukelia tokios bakterijos kaip: Chlamydia trachomatis ipneumoniae ,Ureaplasma urealyticum, Salmonella ,Shigella arba Campylobacter.

HLA B27 antigeno buvimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį (pasireiškia 65–80 % pacientų). Tai b altymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savo ląsteles ir atskirti savuosius antigenus ir ne savo antigenus. Jo buvimas yra susijęs su rizika susirgti keliomis autoimuninėmis ligomis (tos, kuriomis organizmas puola pats save). Manoma, kad reaktyvaus vystymosi rizikaŽmonėms, turintiems HLA B27 antigeną, artritas yra 50 kartų didesnis nei žmonių, kurie neturi. Tačiau jo vaidmuo ligos vystymuisi nėra visiškai suprantamas.

Savo ruožtu rizikos veiksniai yra lytis (vyrams reaktyvaus artrito simptomai pasireiškia 15 kartų dažniau nei moterims) ir amžius (liga dažniausiai suserga 20-40 metų amžiaus žmonės)

Reaktyvusis artritas – simptomai

  • artritas – vieno sąnario arba asimetrinis kelių sąnarių uždegimas (dažniausiai kelių ir čiurnos sąnarių arba riešų ir tarpfalanginių rankų sąnarių) – didėjantis kelio, kulkšnies ar pėdos skausmas arba pirštų skausmas ir patinimas (todėl -vadinami dešros piršteliais) būdinga;
  • entezitas – simptomai apima kulno skausmą, Achilo sausgyslės entezito simptomus, vadinamojo. teniso alkūnė arba golfo žaidėjo alkūnė;
  • stuburo uždegimas – apatinės nugaros dalies skausmas (nugaros skausmas), stuburo sustingimas, sėdmenų skausmas;

U apie 15-30 proc pacientams išsivysto lėtinis artritas arba pasikartojantis sakroilitas ir (arba) stuburo artritas.

  • regos organo uždegiminiai pakitimai, dažniausiai konjunktyvitas (rečiau ragenos išopėjimas, iritas ar uveitas) – paraudusios akys, junginės patinimas ir ašarojimas;

HLA B27 antigenas yra atsakingas už sunkesnę eigą ir dažnesnį su stuburu ir akimis susijusių simptomų atsiradimą.

  • uretritas ir (arba) cistitas – pasireiškia skausmu ir deginimu šlapinantis, šlapinantis su drumstomis b altai geltonomis išskyromis;

Moterims gali išsivystyti vaginitas arba cervicitas, o vyrams gali atsirasti sėklidžių, prielipo, sėklinių pūslelių arba prostatos liaukos uždegimas (dažniausiai po chlamidiozės).

  • žarnyno uždegimas, kuris, be kita ko, pasireiškia ir viduriavimas ir pilvo skausmas;
  • širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – gali pasireikšti kaip miokarditas su sutrikusiu atrioventrikuliniu laidumu;
  • gleivinės ir odos pakitimai – dėmės-žvyneliniai išsiveržimai su hiperkeratoze (ypač pėdų padų paviršiuje), spuogai. Trofiniai nagų pokyčiai. Erozijos burnos ertmėje, esančios ant kietojo gomurio, minkštojo gomurio, dantenų, liežuvio ir skruostų;

Be to, gali atsirasti sisteminių negalavimų, tokių kaip karščiavimas, silpnumas, š altkrėtis ir kt.

Reaktyvusis artritas – diagnozė

Atliekami kraujo tyrimai,šlapimas, išmatos, sinovinis skystis ir sinovijos tyrimai, sąnarių rentgeno tyrimas ir HLA-B27 antigeno nustatymas.

Reaktyvaus artrito gydymas

Pacientai turėtų apriboti savo fizinį aktyvumą (ypač pažeistus sąnarius). Rekomenduojama reabilitacija. Taip pat naudinga fizinė terapija ir kineziterapija.

Pacientui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (siekiant sumažinti skausmą). Sunkesniais atvejais gydytojas gali nurodyti Jums skirti gliukokortikosteroidų (bet tik trumpą laiką). Jei ligos simptomai išlieka ilgiau nei 3 mėnesius arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo neveiksmingi, rekomenduojama pridėti ligą modifikuojančių antireumatinių vaistų (DMARD), pvz., sulfasalaziną, metotreksatą, azatiopriną. Gydymas antibiotikais yra skirtas tik aktyvios infekcijos atveju ir daugiausia sergachlamidioze

Odos pažeidimus galima gydyti lokaliai gliukokortikosteroidais ir keratolitinėmis priemonėmis (jie suminkština sustorėjusį raginį sluoksnį). Burnos gleivinė keičiasi savaime ir nereikalauja gydymo.

Esant uždegiminiams akies pakitimams, gydymą turi atlikti oftalmologas

Kategorija:

Stuburas, kaulai, sąnariai