Psichiatrija yra mokslas, orientuotas į psichikos sutrikimus ir ligas, jų diagnostiką ir gydymą. Psichikos ligoniai dažnai yra stigmatizuojami, o psichiatrai traktuojami tik kaip vaistus išrašantys gydytojai. Tokios pozicijos tikrai nesąžiningos – juk psichiatrijos ligonis niekuo nesiskiria nuo vidaus ligų paciento, o psichiatrai ligoniams užsako ne tik vaistus. Tiesą sakant, psichiatrija dabar pripažįstama – ir dėl geros priežasties – kaip vienas iš pagrindinių šiuolaikinės medicinos ramsčių.

Psichiatrijayra įtraukta ne tik tarp pagrindinių medicinos disciplinų, bet greičiausiai tai yra medicinos šaka, su kuria siejami didžiausi ginčai. Daugeliui žmonių psichiatrijos vaidmuo šiuolaikinėje medicinoje yra labai neįvertintas ir neteisingas. Šis mokslas, priešingai nei atrodo, iš esmės pradėjo veikti pačiais tolimiausiais laikais, be to, psichiatrija nuolat tobulėja. Kiekvienos medicinos disciplinos raidos istorija tikrai gali būti laikoma įdomia, tačiau psichiatrijos istorija tam tikra prasme ypatinga.

Santraukų sąrašas

  1. Psichiatrija: istorija
  2. Psichiatrijos kritika: antipsichiatrinis judėjimas
  3. Psichiatrija: ligų spektras
  4. Psichiatrija: psichiatrijoje taikomi gydymo metodai
  5. Psichiatrija: šio mokslo perspektyvos ateityje

Psichiatrija: istorija

Žmogaus organizmo funkcionavimas tiek fiziologinėmis, tiek patologinėmis sąlygomis domino net priešistorės tyrinėtojus. Tačiau, priešingai nei atrodo, jie buvo susiję ne tik su kūno aspektais, bet ir su žmogaus proto veikimu. Iš esmės psichikos problemas jau minėjo Hipokratas (pirmą kartą pavartojęs tokius terminus kaip melancholija, paranoja ar fobija), taip pat Celsas, Aristotelis ir Galenas.

Primityviųjų tautų atveju, bet ir viduramžiais žmonės, turintys psichikos sutrikimų, buvo traktuojami kaip apsėsti vaiduoklių ar demonų. Čia netgi galima paminėti, kaip viduramžiais psichiškai nesveiki moterys buvo laikomos raganomis – dažniausiai jų laukdavo labai nemalonus likimas, nes tokias moteris, pavyzdžiui, nuskandindavo, o kartais net sudegindavo ant laužo.psichiatrijosistoriją taip pat paveikė religija – dažnai problemos,kurią dabar laikytume psichikos liga, viduramžiais buvo laikoma velnio apsėdimu.

XVII amžiuje buvo įkurtas vienas pirmųjų psichikos ligonių gydymo centrų. Tokie buvo įsteigti, be kita ko Londone ir Paryžiuje. Tai tikrai buvo teigiamas žingsnis psichiatrijos raidoje, bet, deja, tai nebuvo be problemų. Šių įstaigų atveju buvo daug neigiamų nuomonių apie jų teikiamo gydymo kokybę.

Laikui bėgant psichiatrinių įstaigų skaičius augo ir atsirado naujesnių su žmogaus proto funkcionavimu susijusių teorijų (čia galima paminėti psichoanalizės tėvą, tai yra Freudą). Pasikeitė požiūris į įvairių psichikos ligų patogenezę ir eigą – čia verta paminėti Kraeplino ir Schneiderio darbus, kurie nagrinėjo psichozių, ypač šizofrenijos, problemas.

XX amžių galima laikyti laiku, kaipsichiatrijojeatsitiko daug gerų ir, deja, blogų dalykų. 1950-aisiais psichiatrinis gydymas iš esmės pasikeitė – būtent tada pradėjo atsirasti pirmieji antipsichoziniai ir antidepresantai. Tačiau XX amžius – Antrojo pasaulinio karo metas, kurio metu psichikos ligoniai buvo gydomi itin nepalankiai. Vokiečiai tokius žmones kartais laikydavo žmonėmis, kuriems visai nederėtų gyventi. Savo ruožtu SSRS karo metais buvo pradėtas vartoti terminas „besimptomė psichozė“ – kaip galima nesunkiai atspėti, tokio tipo „ligos darinio“ egzistavimas galėjo sukelti daugybę piktnaudžiavimų, kurių pasekmės buvo pavojingos.

Iki šiol nė žodžiu nebuvo paminėta apie Lenkijos psichiatriją. Psichiatrijos raida neabejotinai vyko ir mūsų šalyje, o su psichikos ligomis užsiėmė daug gerbiamų specialistų. Čia galima paminėti, pavyzdžiui, Janą Mazurkiewiczių ar Tadeušą Bilikievičių, tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kitam psichiatriniam autoritetui – Antonijui Kępińskiui. Šis lenkų psichiatras ypač pateko į medicinos istoriją ne tik dėl savo mokslo pasiekimų, bet ir dėl požiūrio į ligonius. Antoni Kępiński, visų pirma, manė, kad svarbiausia yra pagarba kitiems žmonėms – taip pat ir tiems, kurie serga psichikos ligomis. Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu priimti pacientų būklę ir jų problemas.

Psichiatrijos kritika: antipsichiatrinis judėjimas

Psichiatriją kritikuoja daug skirtingų žmonių, tačiau ypatingas pasibjaurėjimas šiai disciplinaiparodyti žmones, priklausančius vadinamiesiems antipsichiatrinis judėjimas. Antipsichiatrija atsirado septintajame dešimtmetyje, o vienas pagrindinių jos aktyvistų buvo Thomas Szasz, pagal išsilavinimą psichiatras.

Pagal antipsichiatrinį judėjimąpsichiatrijayra tik pseudomokslinė disciplina. Sąjūdžio aktyvistai mano, kad iš tiesų psichikos ligų diagnostika yra itin subjektyvi, o pacientams skiriami vaistai yra tiesiog neveiksmingi. Antipsichiatrija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad psichiatrijos klasifikacijos grindžiamos visuotinai pripažintais principais ir standartais, todėl žmonės – sveiki, anot antipsichiatrų – gali būti klaidingai laikomi žmonėmis, turinčiais psichikos problemų.

Šiuo metu – dėl to, kad įvairios psichikos ligų priežastys vis geriau atrandamos, taip pat dėl ​​to, kad psichiatrinis gydymas yra efektyvus, iš tiesų antipsichiatrija prarado savo reikšmę. Tačiau psichiatrai dar ne viską žino, juk kai kurios psichikos ligos ir jų priežastys yra nepakankamai suprantamos, todėl nuolat (nors ir daug rečiau nei anksčiau) galima susidurti su psichiatrijos kritika iš antipsichiatrinių judėjimų.

Psichiatrija: ligų spektras

Kai kurie žmonės mano, kad psichiatrai kovoja tik su depresija ir šizofrenija, bet taip tikrai nėra. Įvairių psichikos sutrikimų, su kuriais susiduria minėti specialistai, sąrašas yra išskirtinai ilgas. Psichiatrija yra mokslas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas nuotaikos, valgymo, taip pat miego ir seksualinių sutrikimų problemoms. Čia pateikiamas tik nedidelis psichiatrijos padalinių asortimentas, tačiau verta pridurti, kad psichiatrai gydo įvairaus amžiaus pacientus. Šios srities specialistai gali atlikti terapiją tiek vaikams, tiek jauniems suaugusiems ar pagyvenusiems žmonėms.

Psichiatrija: psichiatrijoje taikomi gydymo metodai

Kai kurių sluoksnių psichiatrijos kritika tikrai kilo iš psichiatrų taikomų gydymo metodų. Laimei, insulino koma ar lobotomija nebėra praktikuojami psichiatrinio gydymo metodai. Šiuo metu psichiatrai turi daug kitų – ne tik saugesnių, bet ir efektyvesnių – gydymo metodų.

Kartais buvo manoma, kad psichiatrinis gydymas yra pagrįstas vaistų skyrimu pacientams. Iš tiesų, šiuolaikinėjepsichiatrijojefarmakoterapija atlieka svarbų vaidmenį, nors taip yra dėl tokio gydymo poveikio. Psichiatrijojedaugiausia naudojami psichotropiniai vaistai, įskaitant:

  • antidepresantai
  • antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai)
  • raminamieji vaistai (pvz., benzodiazepinai)
  • nuotaiką normalizuojantys vaistai (pvz., ličio druskos)

Farmakoterapija tikrai nėra vienintelė gydymo galimybė, kurią pacientams siūlo psichiatrai. Be farmakologinio gydymo, psichoterapija yra antrasis psichiatrijos terapinis ramstis. Yra daug psichoterapijos rūšių, tokių kaip, pavyzdžiui, kognityvinė psichoterapija, sisteminė terapija ir elgesio terapija. Psichoedukacija taip pat turi didelę reikšmę pacientų būklei

Kiti psichikos ligų gydymo metodai taikomi daug rečiau nei minėti. Mes kalbame apie elektrokonvulsinę terapiją arba psichochirurgiją.

Psichikos ligos gali būti gydomos tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Pasirinkimas visų pirma priklauso nuo paciento būklės. Lengvi depresiniai ar psichoziniai sutrikimai – tol, kol pacientas reguliariai lankosi pas gydytoją – gali būti gydomi psichikos sveikatos klinikoje. Žmonių, kurių psichinė būklė sunki, o simptomai itin sunkūs, hospitalizavimas gali būti naudingesnis.

Psichiatrinės ligoninės kartais siejamos kaip išskirtinai niūrios įstaigos ir kaip vietos, kur pažeidžiamos visos pacientų teisės. Tokia nuomonė itin nesąžininga, nes šiuo metu psichiatrinės pagalbos kokybė – nors ir vis dar nepakankama – nuolat gerėja. Psichiatrų taikymas tiesioginės prievartos ar pacientų guldymas į psichiatrijos ligonines prieš jų valią gali turėti neigiamų asociacijų. Tačiau čia verta paminėti, kad jų taikymo sąlygas reglamentuoja Psichikos sveikatos įstatymas, be to, minėtos naudojamos tik tada, kai to būtinai reikalauja situacija

Psichiatrija: kas yra psichiatrai? Kaip tapti psichiatru?

Psichiatrija yra vienas iš privalomų dalykų medicinos studijų programoje. Baigęs šias 6 metų studijas ir atlikęs magistrantūros studijas, 13 mėnesių stažuotę, jaunas gydytojas gali pasirinkti psichiatrijos specializaciją. Verta pridurti, kad žmonės, planuojantys susidoroti su psichikos sveikata, turi dvi galimybes: gali mokytis suaugusiųjų psichiatrijos, bet taip pat gali pasirinkti vaikų ir paauglių psichiatrijos specializaciją. Galiausiai – po kelių metų specializacijos – gydytojas tampa psichiatru.

Psichiatras tikrai turi būti gydytojas, bet jis gali tapti ir psichoterapeutu. Tačiau, kad tai įvyktų, psichiatras pats turi praeiti psichoterapijos kursą.

Psichiatrija: šio mokslo perspektyvos ateityje

Nuo pat pradžių psichiatrija neabejotinai patyrė nepaprastą raidą. Šiuo metu mes sužinome vis daugiau priklausomybių tarp paveldimų genų ir psichikos ligų, be to, dėl vis modernesnių vaizdo gavimo technikų, atsiranda galimybė aptikti įvairiems vienetams būdingus nukrypimus tiek morfologijoje, tiek centrinės nervų sistemos funkcionavime. sistema.

Nuolatinis vystymasis taip pat taikomas kai kurioms su psichiatrija susijusioms sritims. Pavyzdžiui, vis dažniau išskiriama psichogeriatrija, sprendžianti psichikos senatvės problemas. Neuropsichiatrija, jungianti psichiatriją ir neurologiją, taip pat įgyja vis didesnę reikšmę.

Galima tvirtai pasakyti vieną dalyką: mes jau gana daug žinome apie psichiatriją, žmogaus proto funkcionavimą ir su ja susijusius anomalijas. Tačiau šios žinios dar nebaigtos, todėl belieka tikėtis, kad psichiatrijos raida tęsis ir psichikos ligos taps vis mažiau mįslingos mokslui.Š altiniai:1. Psichiatrija, mokslinis redaktorius M. Jarema, J. Rabe-Jabłońska, red. PZWL, Varšuva 2011 m.2. Psichiatrija, B.K. Puri, I. H. Treasaden, red. red. lenkai J. Rybakowski, F. Rybakowski, red. Elsevier Urban & Partner, Vroclavas, 2014 m.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Paciento rinkinys