Gydytojams slaptoji mūsų kūno kalba nėra paslaptis. Ir jie ne visada turi užsisakyti tyrimus, kad nustatytų diagnozę. Kartais jiems užtenka mus atidžiai apžiūrėti. Štai keletas signalų, kuriuos kūnas siunčia, kai kažkas negerai. Sužinokite, ką gali reikšti tokie simptomai kaip karščiavimas, skausmas ir odos pažeidimai.
Labiausiai nerimą keliantisskausmas , bet tai ir mums sunkiausia. Jis gali būti nuobodus arba aštrus, silpnas arba nepakeliamas. Ūmus skausmas, kurį sukelia, pvz., pjūvis, pasiekia paravertebralinius ganglijus su greitai laidžiomis nervinėmis skaidulomis.
Nuobodus ir užsitęsęs skausmas, pvz., uždegimas, sukeliamas lėtai laidžiomis skaidulomis. Tokiu atveju organizmas naudoja biochemines medžiagas, vadinamąsias neurotransmiteriai.
Medžiagos P (įskaitant prostaglandinus ir bradikininus) čia vaidina svarbų vaidmenį, nes jos gaminamos pažeidimo vietoje ir nukeliauja per nugaros smegenis į smegenis. Šis kelias ilgesnis. Taip yra todėl, kad norint pasiekti tikslą, medžiaga P turi praeiti per vadinamąjį vartai, esantys skirtinguose centrinės nervų sistemos lygiuose.
Jei nėra traumos ar ligos, vartai uždaryti ir mums nieko neskauda. Tačiau didėjant medžiagos P koncentracijai, atsiveria daugiau vartų ir ji pasiekia smegenis. Čia jis susijungia su kitais neuronais ir sukuria skausmo įspūdį. Mums gydant vartai pamažu užsidaro, pro juos teka vis mažiau medžiagos P. Kai atsigauname - vartai užsidaro, medžiaga P nepasiekia smegenų ir skausmas atslūgsta.
Simptomai: skausmas – skubios pagalbos linija
Skausmo signalams perduoti organizmas naudoja neurotransmiterius – biochemines medžiagas, gaminamas traumos vietoje ir leidžiančias skausmo impulsui keliauti. Skausmo dirgiklis paimamas odoje esančių receptorių ir jutimo nervais siunčiamas į nugaros smegenis, o paskui į smegenis – pirmiausia pasiekia talamą, o vėliau – smegenų žievę, kur gimsta skausmo pojūtis. Čia taip pat vyksta skausmo dirgiklio analizė – nustatomas jo tipas, intensyvumas, vieta. Tik dabar galime pasakyti – man skauda alkūnę, skauda kairę pusę.
Simptomai: ką rodo skausmas?
Skausmas jaučiamas, kai jo intensyvumas viršija tam tikrą ribą – skirtingiems žmonėms skirtingą. Mažo intensyvumo dirgikliai slopinami specialiomis cheminėmis medžiagomis. Jie sustoja stuburo smegenų lygyje irjie nepasiekia smegenų, todėl jų neregistruojame.
Skausmo jautrumo lygis skiriasi. Tai priklauso nuo jūsų amžiaus, bendros sveikatos ir srities, kurią ji apima. Skausmui jautriausia galvos sritis, mažiausiai jautrios kai kurios kojų vietos. Moterys geriau išgyvena skausmą nei vyrai. Fiziškai dirbantys ir sportuojantys žmonės taip pat geriau susidoroja su juo
Ūmus skausmas naudingas, nes verčia kreiptis į specialistus, kad išsiaiškintume jo priežastį. Lėtinė, tai yra, trunkanti ilgiau nei 6 mėnesius, gali lydėti daugelį ligų. Tai nebūtinai turi būti nenutrūkstama, bet visada pasitaiko reguliariai ir galime kankintis valandas ar dienas (tai yra migrenos, reumatoidinio artrito ar vėžio atveju). Toks skausmas turi būti traktuojamas kaipligair tinkamai gydomas.
Iš kur atsiranda šie patinimai
Tai per didelis serozinio skysčio susikaupimas audiniuose. Patinimas atsiranda, kai plazma prasiskverbia pro kraujagyslių sieneles. Tada padidėja slėgis venose. Priežasčių yra daug, tokių kaip venų vožtuvo pažeidimas, išsiplėtusių venų susidarymas (venų sienelės tampa mažiau įtemptos), bet ir aptemptų kojinių spaudimas kojoms. Dažniausiai tokius simptomus ignoruojame ir dėl visko k altiname nuovargį ar orą. Tuo tarpu edema gali būti pirmasis požymis, kad kažkas mūsų organizme pradeda gesti. Dažniausiai jie lydi širdies ir inkstų ligas, virškinimo trakto b altymų malabsorbciją ir alergijas maistui. Jie taip pat gali būti reakcija į tam tikrų vaistų vartojimą.
Simptomai: karščiavimas
Tai taip pat neabejotinas maišto laive signalas. Tačiaukarščiavimas , t. y. pažasties ar kirkšnies temperatūra, pakilusi iki 37,5 ° C, savaime nėra liga. Tai efektyviai veikiančių natūralių gynybos mechanizmų nuo uždegimą sukeliančių veiksnių išraiška. Šis kūno, taigi ir atskirų organų, temperatūros padidėjimas turi sunaikinti patogeninius mikroorganizmus, kurie nori įsikurti mūsų organizme.
Kūno temperatūra pakyla 20 proc. paprastų virusinių infekcijų ir beveik visų bakterinių infekcijų atvejų. Dažniausiai tai lydi silpnumas, apetito stoka, gausus prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas, bet ir širdies plakimas, kartais net sutrikusi sąmonė. Priepuoliai taip pat gali pasireikšti mažiems vaikams.
Galima sakyti, kad iš vienos pusės karščiavimas veikia kaip imuninių reakcijų ląstelių jungiklis ir greitintuvas, o kita vertus, blokuoja tas organizmo reakcijas, kurių šiuo metu mažiausiai reikia.
Todėl karščiuojant nesinori valgyti, esame fiziškai neaktyvūs irviskas, ko tikimės, yra ramybė. Tai vadinama neuroimunomoduliacinis atsakas, būtinas natūraliai gynybai „pergrupuoti“ ten, kur jos labiausiai reikalingos.
Tačiau organizmas taip pat gali gaminti chemines medžiagas, kurios veikia kaip karščiavimo gesintuvai. Tam tikri hormonai ir lipidai gali atlikti šiuos vaidmenis. Tačiau nereikia pamiršti, kad karščiavimo aukštis rodo situacijos rimtumą ir paciento būklę, o kartais ir pavojingą gyvybei būklę.
Simptomai: ką reiškia odos pokyčiai
Tai taip pat organizmo sutrikimo simptomas, taip pat niežulys
Šiurkštumas, per didelis blyškumas, egzema, pūlingų spuogų ar dėmių atsiradimas ne tik informuoja apie odos ligas, bet gali signalizuoti ir apie vidaus organų nepakankamumą . Taip yra, pavyzdžiui, sergant skydliaukės, kepenų ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau dažniausiai odos niežulys atsiranda dėl bakterinių, virusinių ar grybelinių odos infekcijų ir alergijos maistui ar vabzdžių įkandimų. Niežtinčios odos dalys dažniausiai būna raudonos ir karštos, paviršiuje atsiranda balkšvų ar raudonų pūslelių. Labiau dirgina naktį, kai oda įkaista.