Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Laparoskopija buvo chirurgijos proveržis. Vis dėlto tai kelia diskusijų. Šalininkai sako – nuostabus išradimas. Oponentai bando rasti silpnąsias šio operacijų atlikimo būdo vietas. Kokie yra laparoskopijos privalumai ir trūkumai? Kokios operacijos atliekamos laparoskopiškai?
Laparoskopija– tai metodas, leidžiantis pacientus gydyti ir diagnozuoti reikšmingai neatveriant pilvo. Todėl dažnai atsitinka taip, kad žmonės, kuriems buvo atliktaoperacijaatliktalaparoskopinėmano, kad tai buvo tik nedidelė procedūra, ir tada nepaiso savo būklės. Tai klaida –laparoskopinė chirurgijapvz., tulžies pūslės pašalinimas yra tokia pati operacija kaip ir tradicinė. Vienintelis skirtumas yra tai, kad ten pateksite kitu maršrutu. Kaip ir po bet kokios chirurginės intervencijos, po laparoskopijos gali atsirasti komplikacijų – kyla pavojus, kad žaizda užsikrės, dėl įvairių priežasčių gali sunkiai gyti, gali susidaryti sąaugų ir pan.
Laparoskopija: nutukimas nėra kontraindikacija
Atrodytų, kad nutukimas gali būti rimta kliūtis atliekant laparoskopinę operaciją. Tačiau pasirodo, kad nutukusiems žmonėms daug naudingiau gydytis šiuo metodu. Pirmiausia dėl to, kad esant 10-15 cm riebalinio audinio sluoksniui, klasikinės operacijos metu daromas labai didelis pilvo pjūvis, siekiant, pavyzdžiui, patekti į tulžies pūslę. Po tokios operacijos žaizda ne visada gerai užgyja. Pooperacinės išvaržos taip pat kelia pavojų. Tačiau, kai procedūra atliekama laparoskopu, sergantis folikulas pašalinamas per nedidelius pjūvius odoje ir raumenyse. Nedidelė žaizda gyja geriau, komplikacijos retesnės, pacientas greičiau gyja.
SvarbuDaug privalumų
- Mažos žaizdelės ant kūno leidžia daug greičiau atsigauti. Jie mažiau apsunkina pacientą ir psichologiniu požiūriu, nes leidžia manyti, kad mažiau sergame.
- Rečiau pasitaiko komplikacijų ir infekcijų. Atliekant šį procedūrų metodą vyresnio amžiaus žmonėms, operacija mažiau apsunkina ne per stiprų organizmą.
- Skausmas daug mažesnis nei po klasikinės operacijos.
Laparoskopija: kokias operacijas galima atlikti naudojant laparoskopiją?
Vis labiau techniškai tobulaįrankiai, taip pat žinios apie šio veikimo metodo galimybes leidžia jį panaudoti daugelyje medicinos sričių. Štai keletas pavyzdžių. Atliekant vidaus organų operaciją, pavyzdžiui, laparoskopiniu būdu šalinama tulžies pūslė, storosios žarnos fragmentas (daugiausia dėl onkologinių indikacijų), šalinamos hiatalinės išvaržos. Ginekologai šiuo metodu šalina poodines miomas, kurios yra gausaus kraujavimo priežastis, ir gydo kai kurias nevaisingumo formas. Auksinis ginekologijos standartas yra laparoskopinis gerybinių priedų pakitimų ir nėštumo, įsitvirtinusių kiaušintakyje, gydymas.
Vis daugiau gydytojų laparoskopiją taiko ir onkologinėms operacijoms. Urologijoje tokiu būdu atliekamos prostatos operacijos, o diagnostikoje – pavyzdžiui, ieškoma sėklidžių, nenusileidusių į kapšelį. Ortopedai šia technika taiso kelių, alkūnių ir kartais klubo sąnarius. Krūtinės chirurgai taip pat naudoja laparoskopus, kad pašalintų plaučių fragmentus. Pastaruoju metu jis padarė karjerą laparoskopinio nutukimo gydymo srityje, kurią sudaro specialios juostos uždėjimas ant skrandžio arba spaustukai, mažinantys jo talpą.
Laparoskopija taip pat naudinga tyrimams
Laparoskopija naudojama, kai reikia atlikti biopsiją (pvz., kepenų) arba paimti organo fragmentą histopatologiniam tyrimui. O taip pat kai negalavimų priežasties nepavyksta nustatyti neištyrus vidaus. Dažnai diagnostinis tyrimas baigiasi negalavimo priežasties pašalinimu, t.y. tiesiog operacija. Laparoskopija naudojama diagnozuoti, pavyzdžiui, ūminį ar lėtinį pilvo skausmą. Taip pat tiriami dirgliosios žarnos sindromu sergantys pacientai, siekiant atmesti kitą negalavimų š altinį.
Šis metodas gana dažnai taikomas tiriant pilvo ertmės navikus, atsitiktinai aptiktus plaučių ar stuburo rentgeno spindulių metu. Tada, prieš taikant tinkamą gydymą, laparoskopija yra kruopščiai ištirtas navikas ir paimamas fragmentas histopatologiniam tyrimui. Laparoskopija taip pat yra naudingas diagnostikos metodas, kai reikia nustatyti ascito priežastį.