Orų įtaka savijautai buvo tirta ne kartą. Atrodo, kad saulė turi galios padaryti žmones laimingus ir padaryti juos labiau linkusius į altruizmą. Pavyzdžiui, saulėtomis dienomis padavėjai gauna didesnius arbatpinigius, o praeiviai dažniau atsako į pašnekovų klausimus. Kita vertus, Estijoje ar Islandijoje depresija dėl ilgos žiemos ir trumpų dienų vadinama tautine liga.

Jaučiamės stipriaiorų pokyčiai . Lenkijoje mažiausiai pusė žmonių (kai kurie tyrimai rodo, kad net 70 proc.) yra jautrūs oro permainoms. Šiandien gana gerai žinome, dėl ko jie blogiau jaučiasi. Tačiau kalbant apie nuotaikos gerinimą, reikalas yra sudėtingesnis, o išvados nėra aiškios.

Ar blogiau jaučiamės žiemą ar vasarą?

Temperatūros poveikis agresijai yra geriausiai dokumentuotas. Tai pasirodo daug dažniau karštomis dienomis nei vėsiomis ir perkaitusiose patalpose nei per mažai šildomose, nors abiejose jaučiamės nepatogiai.

Tai rodo ne tik laboratoriniai eksperimentai, bet ir sistemingi stebėjimai natūraliomis sąlygomis: spūstyje stovintys vairuotojai vasarą dažniau aikčioja nei žiemą (ypač tie, kurių automobilyje nėra kondicionieriaus)

Gatvės riaušės daug dažniau atsiranda vasarą ir pan.. Čia susiduriame su įdomia asimetrija – juk daugiau žmonių sako, kad nemėgsta žiemos nei vasaros.

Nepaisant to, eksperimentai rodo, kad stipri saulė vargina mus labiau nei stiprus šalnas. Taip yra todėl, kad kūnas turi mažiau galimybių atvėsti nei šildyti. Kai š alta, galime daug nuveikti, kad sušiltume: padidinti raumenų aktyvumą (pvz., mankšta, š altkrėtis), kūnas gali atitraukti kraują iš kūno grandinių ir priversti jį gilyn (žąsies oda), galime prisiglausti prie kitų žmonių ar šiltesnio. suknele. Sunkiau atvėsinti kūną.

Nusirengus visus drabužius, belieka prakaituoti ir alsuoti. Tačiau jei nėra vėjo, tvanku ir drėgna, kūnas negali toliau atvėsti. Visi, kurie vasaros viduryje vyko į Turkiją, Egiptą ar Maroką, žino, kaip tada pavargstame.

Spaudimo įtaka savijautai

Atmosferos slėgio įtaka mūsų savijautai taip pat gerai patvirtinta ir išsamiai paaiškinta.Staigūs atmosferos slėgio pokyčiai (virš 8 hPa per parą) yra nepalankūs ir netgi pavojingi sveikatai, ypač slėgiui nukritus

Tyrimai rodo, kad tokiomis dienomis dažniau ištinka širdies priepuoliai ir prieširdžių virpėjimas. Slėgio kritimas taip pat vyksta kartu su didesniais santuokiniais kivirčais, trikdančiu mokinių elgesiu mokykloje ir savižudybėmis.

Kodėl spaudimas veikia mūsų nuotaiką? Esant žemam atmosferos slėgiui, deguonis sunkiau prasiskverbia per alveoles į kraują. Dėl to žmonės giliau kvėpuoja, kad papildytų deguonies trūkumą, o širdis turi dirbti efektyviau, todėl ji patiria didesnį stresą.

Žemas kraujospūdis taip pat eina koja kojon su mažesniu testosterono kiekiu kraujyje ir sumažėjusia spermos gamyba. Kita vertus, testosterono trūkumas paveikia vyrų depresinę būseną arba padidina dirginimą.

Vėjo poveikis savijautai

Lengvas vėjelis karštą dieną gali būti malonus, tačiau apskritai vėjas didina stresą ir sukelia daug kitų elgesio pokyčių: padidina mirksėjimo dažnį (net perpus), sumažina gebėjimą susikaupti ir sumažina protinės veiklos lygis.

Geros savijautos tyrimai taip pat rodo, kad pučiant dideliam vėjui žmonės gauna aukštesnius balus pagal neurotiškumo skalę (negalavimas, nervingumas, susierzinimas, sprogstamumas, sunku nusiraminti ir išgyventi teigiamas emocines būsenas).

Neigiamas vėjo poveikis savijautai yra toks stiprus, kad kai kuriose šalyse teismai vėją vertina kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skiria nuobaudas. Taip yra, pavyzdžiui, Šveicarijoje.

Argentinoje už afekto nusik altimus baudžiama mažiau, kai vėjas pučia pomponio. Padidėjęs Sirocco vėjo laikotarpis kai kuriose Viduržemio jūros šalyse taip pat sumažina baudas už nedidelius pažeidimus.

Vėjas jonizuoja orą

Vėjai blogina savijautą ne tik dėl savo nepatogumų, bet ir dėl to, kad jie jonizuoja orą. Vėjai, nešantys teigiamus jonus, pirmiausia turi neigiamą įtaką. Štai koks yra sirokas Apeninų pusiasalyje, mistralis pietų Prancūzijoje, pelkinis vėjas (pučiamas iš kalnų į slėnius), kuris yra mūsų kalnų vėjas Tatruose.

Kai oras yra teigiamai jonizuotas, pastebima daug nerimą keliančių reiškinių – daugėja besilankančių psichiatrinėse ligoninėse, daugėja depresijos požymių, nervingumo, galvos skausmų, dirglumo, pesimizmo ir autoavarijų.

Neigiami jonai (juos gamina, pavyzdžiui, spygliuočiai) dažniausiai teigiamai veikia nuotaiką ir socialinius santykius. Paprastai oro jonizacijanėra labai palankus reiškinys – audros, elektros tinklai, kopijavimo aparatai gana neigiamai veikia žmogaus organizmą

Akivaizdus mėnulio fazių poveikis sveikatai

Beveik pusė žmonių (49 proc.) tiki liaudies medicina, kad mėnulio fazės turi didelę reikšmę mūsų funkcionavimui. Pirmieji psichologų tyrimai parodė, kad per tam tikras pilnas žmogžudysčių, vagysčių, sumušimų, plėšimų ir prievartavimų iš tikrųjų padaugėja.

Tačiau tyrimo metodams tobulėjant, paaiškėjo, kad taip nutinka tik mėnulio pilnaties savaitgaliais. Be to, žinoma, kad savaitgaliais nusik altimų padaroma kur kas daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Dauguma tyrimų vienareikšmiškai rodo – mėnulio fazių įtaka žmonių savijautai ir elgesiui yra akivaizdi.

Tai išplaukia iš vadinamosios savaime išsipildančios pranašystės, kuri yra ta, kad jei policijos pareigūnai mano, kad nusik altėliai yra aktyvesni per pilnatį, jie dažniau patruliuoja gatvėse ir tampa budresni, todėl nusik altimų atskleidimas didesnis.

Pasirodo, orų įtaka savijautai yra daug silpnesnė, nei manome. Atvirkščiai, tai sustiprina emocines būsenas, kurias sukelia kiti veiksniai (pvz., socialinis konfliktas, stresas, perkrovos ar ligos). Todėl jo įtaka mūsų gerovei yra tarsi „šiaudelio, kuris sulaužo perkrauto kupranugario nugarą“ įtaka.

  • Orų įtaka jūsų savijautai: patikrinkite, ar esate meteopatas
  • METEOROPATIJA - negalavimai, kuriuos sukelia oro permainos
  • Mėnulio fazės: poveikis žmonių sveikatai
  • Ką valgyti, kad pagerėtų nuotaika? Rudens depresijos dieta

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Sveikata