APTT, tai yra koalino-kefalino laikas (arba dalinio tromboplastino laikas po aktyvacijos) – tai vienas iš kraujo krešėjimo rodiklių. Kada tikrinamas APTT? Kokie yra standartai? Ką gali rodyti koalino ir kefalino laiko pailgėjimas arba sumažinimas?
APTT , t.y.Koalino-cefalino laikas(dar žinomas kaipAktyvuoto dalinio tromboplastino laikas ) yra XII, XI, IX ir VIII faktorių, sudarančių endogeninę sistemą, aktyvumo matas, taip pat priklauso nuo faktorių, susijusių su trombino susidarymu (protrombinas, X ir V faktoriai) ir fibrinogeno pavertimu fibrinu. Tinkama organizmo hemostazė apsaugo jį nuo kraujo netekimo, jei nutrūktų kraujagyslių tęstinumas. Tinkamos hemostazės palaikymas priklauso nuo tinkamos b altymų sąveikos iš krešėjimo sistemos, fibrinolizinės sistemos, taip pat nuo kraujagyslių ir trombocitų.
APTT, tai yra koalino-kefalino laikas (arba dalinio tromboplastino laikas po aktyvacijos) – tai vienas iš kraujo krešėjimo rodiklių. Žmogaus kraujo krešėjimas gali vykti dviem būdais, žinomais kaip išorinė ir vidinė sistemos. Kiekvienas kelias, aktyvindamas atskirus plazmos krešėjimo faktorius, protrombiną paverčia trombinu, o po to fibrinogeną fibrinu (bendra krešėjimo kelio dalis).
Kam naudojamas APTT?
Pagrindinis APTT tikslas yra stebėti antikoaguliantų gydymą nefrakcionuotu heparinu. Dėl teisingos terapinės heparino koncentracijos kraujyje APTT turėtų pailgėti 1,5-2,5 karto, palyginti su kontroline verte, t.y. gydymo APTT metu ji turėtų būti 60-90 s. Gydant kitais antikoaguliantais, koalino-kefalino laikas pailgėja ir , pavyzdžiui, hirudino dariniai ir argatrobanas. Šis indikatorius nėra skirtas LMWH gydymui stebėti. Kitas APTT pritaikymas yra įgimtų ir įgytų kraujavimo sutrikimų diagnostika.
Kokie yra standartai?
Teisinga APTT reikšmė yra 26–40 s (ši vertė priklauso nuo naudojamų reagentų ir gali skirtis įvairiose laboratorijose).
Ką reiškia APTT plėtinys?
APTT pailgėjimas reiškia sumažėjusį plazmos krešėjimo faktorių aktyvumąkraujas:
- VIII faktoriaus (hemofilija A), IX (hemofilija B), XI (hemofilija C) ir X faktoriaus bei protrombino trūkumas
- trūkumas, nėra fibrinogeno
- von Willebrand liga
- diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos (DIC) sindromas – kai krešėjimo faktoriai sunaudojami dėl kraujosruvų ir kraujo krešulių susidarymo
- makromolekulinio kininogeno (palaiko XII, XI faktorių ir prekalikreino) ir prekalikreino (aktyvina XII faktorių) trūkumas
- XII faktoriaus trūkumas
- įgimtas arba įgytas V faktoriaus trūkumas
Be to, šis testas taikomas:
- įtariamas kepenų pažeidimas – kepenų liga gali turėti įtakos krešėjimo sistemai
- įtariamas vitamino K trūkumas – dalyvauja palaikant teisingą krešėjimo faktorių: II, VII, IX, X ir kraujo krešėjimą slopinančių b altymų: b altymų C ir S koncentraciją bei reguliuoja protrombino gamybą
- nefrakcionuoto heparino antikoaguliacijos stebėjimas. Heparinas yra antikoaguliantas, vartojamas į veną arba injekcijomis. Gydymas juo turi būti atidžiai stebimas, nes per didelis kiekis gali sukelti kraujavimą, o per mažas kiekis neapsaugos nuo kraujo krešulių susidarymo.
- gydymo geriamaisiais antikoaguliantais stebėjimas
- aptikti nespecifinius antikūnus, tokius kaip vilkligės antikoaguliantas, kurie yra susiję su tromboziniais reiškiniais ir pasikartojančiais persileidimo epizodais. Šiuo tikslu APTT gali būti atliktas krešėjimo tyrimo skydelyje kaip pagalbinė priemonė, padedanti nustatyti persileidimų priežastį arba diagnozuoti antifosfolipidinį sindromą
- Remiantis išsamia istorija, APTT ir PT kartais atliekami prieš operaciją ar kitas invazines procedūras, siekiant įvertinti kraujavimo tendenciją.
Po ar nenormalių APTT rezultatų atliekami šie tyrimai: trombocitų skaičius (turėtų būti stebimas gydymo heparinu metu), trombino laikas, fibrinogenas (siekiant atmesti fibrinogeno trūkumą kaip APTT pailgėjimo priežastį), krešėjimo faktoriai. , von Willebrand faktoriaus testas (siekiant nustatyti, ar APTT pailgėjimas atsirado dėl von Willebrand ligos).
APTT gali sutrumpėti esant hiperkoaguliacijai, tačiau tai neturi diagnostinės reikšmės. Nenormalios APTT vertės gali atsirasti dėl netinkamo kraujo arba plazmos mėginio laikymo prieš atliekant šį tyrimą.