Geltonoji karštinė (febris flava) yra virusinė liga, kuria žmogus gali užsikrėsti įkandus uodui. Kai kuriems pacientams geltonoji karštinė yra lengva ir greitai praeina, kitiems ji sukelia kepenų ir inkstų nepakankamumą ir net mirtį. Ką dar reikėtų žinoti apie geltonąją karštligę? Žinoma, jūs galite apsisaugoti nuo šios ligos pasiskiepiję nuo geltonosios karštinės.

Geltonoji karštligė(taip pat vadinamageltonoji karštligė , lotyniškai dar vadinamafebris flava) yra liga, su kuria žmonių populiacija kovoja ilgą laiką – pirmoji aprašyta geltonosios karštinės epidemija įvyko XVII amžiuje Barbadoso salose.

Geltonoji karštligė nėra liga, kuria galima užsikrėsti Lenkijoje – ja sergama Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Tiksli sergamumo geltonoji karštine statistika nėra žinoma (kai kurie šios ligos atvejai nėra tiesiog pranešami), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prielaidomis, pasaulyje yra net po 200 000 geltonojo drugio atvejų. metų ir iki 30 tūkst., kuriuos sukėlė jos mirtis. Geltonoji karštligė gali susirgti ir suaugusieji, ir vaikai – tai įmanoma dėl geltonosios karštinės priežasties.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): priežastys

Geltonoji karštligė priklauso hemoraginės karštligės grupei ir yra virusinės infekcijos sukelta liga. Etiologinis šio subjekto veiksnys yra geltonosios karštinės virusas (sutrumpintas kaip YFV, kur šis sutrumpinimas kilęs iš angliško termino geltonosios karštinės virusas), kilęs išFlavivirusgenties ir priklauso šeimai. Flaviviridae .

Geltonosios karštinės virusas atsiranda tarp primatų, tarp kurių yra beždžionės ir žmonės. Žmonėms infekciją sukelia uodo įkandimas, kuris yra patogeninio viruso nešiotojas. Pagrindiniai uodai, galintys perduoti geltonosios karštinės virusą, yraAedesirHaemagogusgenties uodai. Gali ir uodas įgelti geltonąja karštine užsikrėtusį žmogų ir perduoti virusą kitam žmogui, ir taip pat gali būti, kad uodas po beždžionės įkandimo gali tapti viruso nešiotoju, o vėliau perduoti ligą žmogui.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): simptomai

Dauguma jųpacientų, geltonosios karštinės eiga gana lengva (kartais liga būna visiškai besimptomė). Pasibaigus inkubaciniam periodui (laikas, praeinantis nuo užsikrėtimo geltonosios karštinės virusu iki ligos simptomų atsiradimo), paprastai praėjus 3–6 dienoms, pacientams gali pasireikšti geltonosios karštinės simptomai, tokie kaip:

  • karščiavimas
  • galvos skausmas
  • raumenų skausmas
  • nuovargis
  • š altkrėtis
  • skausmai juosmens srityje
  • pykinimas
  • vėmimas
  • apetito praradimas

Esant tokiai situacijai, geltonosios karštinės simptomai paprastai trunka keletą (3-4) dienų, tada išnyksta ir paciento būklė normalizuojasi. Tačiau ne visiems geltonosios karštinės eiga būna tokia sėkminga – kai kuriems ligoniams (statistikos duomenimis, apie 15 proc. ligonių), akivaizdžiai stabilizavus jų būklę – dažniausiai per dvi dienas nuo pirmojo karščiavimo epizodo, vėl atsiranda panašių, kaip ir prieš negalavimus, bet ir atsiranda kitų, daug rimtesnių simptomų. Be karščiavimo, pilvo skausmo ir pykinimo, pacientams gali pasireikšti, pavyzdžiui, kepenų funkcijos sutrikimas. Jų poveikis savo ruožtu gali būti gelta ir kraujo krešėjimo sutrikimai, sukeliantys kraujavimą iš virškinimo trakto, kraujavimą akies obuolyje ar gleivinėse. Kraujuojant iš virškinimo trakto, pacientas gali vemti krauju (iš čia kilęs ispaniškas ligos pavadinimas, kuris yra vomito negro – šis terminas gali būti išverstas kaip „juodas vėmalas“). Be jau aprašyto, sunki geltonosios karštinės eiga gali sukelti inkstų nepakankamumą, o blogiausiais atvejais net šoką, daugelio organų nepakankamumą ir galiausiai mirtį.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): diagnostika

Geltonoji karštligė įtariama remiantis tuo, kad pacientas buvo ligos pasireiškimo regionuose, taip pat atsižvelgiant į paciento simptomus. Laboratoriniais tyrimais galima patvirtinti, kad paciento būklė yra užsikrėtusi geltonosios karštinės virusu. Tuo tikslu gali būti atliekami RT-PGR tyrimai, kurių dėka galima nustatyti galimą viruso buvimą paciento kraujyje. Kitas būdas – išskirti virusą iš sergančiųjų kraujo.

Geltonosios karštinės diagnostikoje gali būti naudojami ir serologiniai tyrimai – kalbame apie specifinių antikūnų nustatymą IgG ir IgM klasėse. Tačiau šis geltonosios karštinės diagnostikos metodas turi tam tikrų apribojimų. Jie atsiranda, pavyzdžiui, dėl to, kad pareiškimasantikūnų paciento kraujyje prieš geltonosios karštinės virusą gali atsirasti ne dėl šio mikroorganizmo sukeltos ligos, o dėl vakcinacijos nuo geltonosios karštinės. Be to, pasitaiko, kad pacientui gaunami teigiami antikūnų rezultatai, tačiau jie tikrai ne dėl geltonosios karštinės – tokia situacija susijusi su kryžminių reakcijų galimybe, kurios aptinka pacientui antikūnus prieš kitus virusus.iš šeimos Flaviviridae- pvz., antidengės karštligės imunoglobulinai Be diagnostikos, skirtos tiesiogiai nustatyti patogeninį geltonosios karštinės virusą, pacientams taip pat gali būti atliekami kiti laboratoriniai tyrimai, kurių metu galima nustatyti geltonajai spalvai būdingus nukrypimus karščiavimas. Tai apima:

  • b altųjų kraujo kūnelių kiekio sutrikimai (pradiniu laikotarpiu, kai sumažėja b altųjų kraujo kūnelių skaičius, t. y. leukopenija, vėlesnėje ligos stadijoje leukocitozė, t. y. leukocitų skaičiaus padidėjimas , pasirodo)
  • krešėjimo sutrikimų veiksniai (pvz., trombocitopenija, pailgėjęs APTT)
  • hiperbilirubinemija
  • kepenų funkcijos sutrikimo žymenų (pvz., padidėjęs kepenų fermentų, pvz., ALT ir AST, kiekis kraujyje)

Išsami diagnozė pacientams, kuriems įtariama geltonoji karštinė, yra svarbu, nes liga turi būti atskirta nuo kelių kitų ligų, tokių kaip virusinis hepatitas, maliarija, vidurių šiltinė ar leptospirozė.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): gydymas

Kaip ir kitų ligų, priklausančių hemoraginės karštinės grupei, atveju, geltonosios karštinės atveju nėra šio asmens priežastinio gydymo metodų. Pacientams, kenčiantiems nuo geltonosios karštinės, taikomas simptominis gydymas, pagrįstas pacientų hidratacija, taip pat skiriami skausmą malšinantys ir karščiavimą mažinantys vaistai (pvz., paracetamolis). Čia reikia pabrėžti, kad gydant geltonąją karštligę, reikėtų vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) – šie preparatai turi kraujo krešėjimą mažinantį poveikį ir, jei pacientui atsiranda krešėjimo problemų, NVNU vartojimas gali pasunkėti.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): prognozė

Apskritai daugumos pacientų, kuriems pasireiškia geltonoji karštinė, prognozė yra gera. Lengva liga sergančių pacientų, kaip jau minėta, būklė stabilizuojasi po kelių dienų ligos. Esant situacijai, kai pacientas patiria geltonąją karštligę, kun.Sunki eiga, jos prognozė tampa daug blogesnė – miršta nuo 20 iki 50% visų žmonių, sergančių šia geltonojo drugio forma.

Geltonoji karštligė (geltonoji karštligė): prevencija

Laimei, galima išvengti geltonosios karštinės – šio asmens profilaktika yra skiepyti nuo geltonosios karštinės. Tokia vakcinacija yra labiausiai prieinama Lenkijoje ir rekomenduojama keliaujantiems į pasaulio regionus, kuriuose pranešama apie geltonąją karštligę.

Planuojant keliones į užsienį, verta pasidomėti, ar šalis, į kurią vykstame, nereikalauja keliautojų skiepų. Taip yra, pavyzdžiui, geltonosios karštinės atveju, nes kai kurios šalys (pvz., Burkina Fasas ir Senegalas) įvedė prievolę prieš keliaujant į savo teritoriją pasiskiepyti nuo geltonosios karštinės.

Š altiniai:1. Mary T Busowski, Geltonoji karštinė, Medscape; internetinė prieiga: http://emedicine.medscape.com/article/232244-overviewa12. PSO medžiaga, prieiga internetu: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs100/en/3. CDC medžiaga, prieiga internetu: https://www.cdc.gov/yellowfever/index.html

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Infekcinės ligos