Katatymia (paprastai žinoma kaip noras mąstymas) yra tvirtas įsitikinimas, kad yra / bus taip, kaip mes norėtume. Toks tikrovės iškraipymas ar išgyvenimų atsiradimas, veikiamas stiprių nuostatų ar emocinių lūkesčių, yra dažnas sveikų žmonių reiškinys. Tačiau kai kuriais atvejais katatimija gali visiškai iškreipti aplinkinės tikrovės vaizdą. Ryškių tokio elgesio pavyzdžių galima pastebėti sergant tokiomis ligomis kaip neurozė, psichozė ir šizofrenija. Sužinokite apie katatimijos priežastis ir simptomus.
Katatymiayra psichikos sutrikimas, susijęs su klaidingu to, kas mus supa, vertinimu. Katatimija sergantys žmonės mato situacijas tokias, kokias jie nori matyti, o ne tokias, kokios yra iš tikrųjų. Pacientai praranda gebėjimą kritiškai vertinti tam tikrus įvykius ar dalykus. Jie pasiduoda stiprioms emocijoms, kurios tikrovę paverčia lūkesčiais. Katatimija sergančio žmogaus pavyzdys yra vėžys, kuris, nors ir neturi galimybės pasveikti, tiki, kad greitai pasveiks. Arba nuteistasis, laukiantis mirties bausmės, kuris yra įsitikinęs, kad netrukus bus paleistas.
Katatymia savo pažangia forma visiškai sulieja tikrąjį pasaulio vaizdą. Tiek, kad sergantis žmogus gyvena savo įsivaizduojamame pasaulyje, nereaguodamas į tai, kas iš tikrųjų vyksta aplinkui.
Įdomus faktas yra tai, kad katatiminis mąstymas nėra blogas vaikams. Be to, tai jiems labai būdinga ir laikoma normaliu vystymosi etapu. Vaikai turi turtingą vaizduotę, kuri keičia jų pasaulio suvokimą, pvz., tikėjimas Kalėdų Seneliu verčia patikėti, kad Kalėdų Senelis atneša jiems dovanų. Jiems nereikia jokių to įrodymų, ir net jei jie pagauna tėvus pakuojančius dovanas, jie neigia mintį, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja.
Katatimija ir noras – ar tai tas pats?
Katatimija dažnai vadinama noru, tačiau, anot gydytojos psichiatro prof. Tadeušas Bilikevičius – daug rimtesnis sutrikimas. Žmonės, kenčiantys nuo katatimijos, nekritiškai tiki savo sprendimų ir sprendimų teisingumu, net jei yra racionalių argumentų ir požymių, kad jie turėtų būti laikomi klaidingais. Katatimikai nepripažįsta jokių kitų priežasčių, išskyrus savo priežastis, ir nepripažįstapakeisti savo sprendimus. Jie nesugeba atsiriboti, praranda gebėjimą kritiškai vertinti savo jausmus. Jie kurčia kitų žmonių nuomonei, jie nepripažįsta, kad kažkas atrodo arba visiškai skiriasi nuo to, ką jie galvoja.
Kitas katatamijos pavyzdys yra kulto narių, kurie aklai tiki tuo, kas jiems sakoma, mąstymas. Tokie žmonės nustoja klausytis kitaip mąstančių. Jie pradeda elgtis taip, kaip buvo išmokyti. Nepaisant to, kad pašalinių žmonių požiūriu jie elgiasi neracionaliai. Sektos nariai yra kurčios priešargumentams, nepriima jokios kitos tiesos, išskyrus tą, kurią priėmė kaip savo. Pasaulio vaizdas prieš akis yra suklastotas, bet jie nenori jo matyti.
Katatitinis mąstymas taip pat yra tikėjimas prietarais, kurių teisingumas nėra racionalus. Ir vis dėlto yra žmonių, kurie jiems paklūsta nekritiškai.
Tokio visiško nekritiškumo troškimuose nėra. Taip yra todėl, kad norinčius mąstančius žmones galima pasiekti racionaliais argumentais, nes nepaisant tvirtų įsitikinimų, jie gali išlaikyti sveiką protą. Geras norų mąstymo pavyzdys – žmogaus, dalyvaujančio, pavyzdžiui, SMS konkurse, įsitikinimas, kad jis laimės. Žaidėjas mano, kad jis yra nugalėtojas, nes perskaitė tai gautoje žinutėje. Kai paaiškėja, kad jis nieko nelaimėjo, jis racionaliai nusprendžia, kad buvo apgautas ir tai, kuo jis tikėjo, pasirodė iliuzija.
Norų mąstymas dažnai turi teigiamos įtakos žmonių elgesiui, pavyzdžiui, juo naudojasi motyvuojantys pranešėjai, kurie skaitydami paskaitas priverčia patikėti, kad gali pasiekti sėkmės. Šiuo atveju noras yra tik pozityvus mąstymas, kuris gali padėti gyvenime.
SvarbuKatatymia – ar tai psichikos liga?
Nors katatimija yra tikrovės suvokimo sutrikimas, tai labai dažnas reiškinys ir dažniausiai nereiškia ligos. Jo švelnūs charakteriai neturi įtakos žmogaus gyvenimo ir jo aplinkos kokybei. Taip pat turėtumėte žinoti, kad tai visiškai natūralus (vystymosi) reiškinys vaikams iki 7 metų
Tačiau dažnai paaiškėja, kad katatimija yra sunkesnio sutrikimo ar psichinės ligos dalis. Katatimija kartais yra obsesinio kompulsinio sutrikimo, reaktyviosios psichozės dalis, taip pat gali būti šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo simptomas. Jei katatimija yra rimtesnės psichikos ligos dalis, taip pat atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, būdingų sutrikimui. Šizofrenijos atveju tai dažniausiai būna, pavyzdžiui, kliedesiai ar haliucinacijos (pvz., balsai galvoje), o obsesinio-kompulsinio sutrikimo atveju – įkyrios mintys,nepagrįsta baimė ir tt Paprastai apie ligą kalbama ir tada, kai šios sutrikusio mąstymo būsenos trunka ilgai.
Katatimijos priežastys
Katatymia gali prasidėti labai nek altai. Pakanka, kad emocijų įtakoje imama susidaryti nuomonę bet kuria tema, ją kartoti daug kartų ir kruopščiai įtvirtinant savo įsitikinimą. Po kurio laiko kiti požiūriai į problemą tampa nepaisomi. Faktai ir racionalūs argumentai, galintys pakenkti „tiesai“, kuria jau tikima, nepriimami.
Tokio mąstymo pasekmė ir negailestingas pasipriešinimas sveikam protui sukuria pavojingą situaciją, kai riba tarp realybės ir vaizduotės yra neryški. Katatimikas pradeda suvokti pasaulį klaidingai, nustoja matyti pasaulį tokį, koks jis yra, priima sprendimus, remdamasis savo jausmais, o tada pradeda elgtis taip, kaip neatitinka tikrovės. Tada katatimija gali virsti rimtesne psichine liga, kurią reikia gydyti.
Ekstremaliais atvejais pažengusi liga taip pat gali sukurti labai pavojingas situacijas, kurios kelia grėsmę sergančiam asmeniui ar aplinkiniams. Yra priežastis, kodėl katatimija dažnai yra teismo medicinos analizės objektas. Tai gali būti daugelio sunkių nusik altimų, pvz., išžaginimo ar žmogžudystės, varomoji jėga.
Katatimijos gydymas
Svarstant apie katatamijos gydymą, pirmiausia reikia užduoti klausimą, ar tai tikrai katatimija, ar tik noras. Pastaroji nekelia grėsmės psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, sveiki žmonės turi teisę kurti paguodžiančią fikciją, jei, pavyzdžiui, atsiduria sunkioje padėtyje. Viskas yra normalu, jei jie vis dėlto gali kritiškai įvertinti nerealų šių iliuzijų pobūdį.
Jei iliuzijoje gyvenantis žmogus nesugeba jo atskirti nuo tiesos, tuomet galima kalbėti jau ne apie norus, o apie kliedesį, kuris yra sutrikimas. Katatimija turi būti gydoma kaip atskira liga. Jei jos charakteris yra pažengęs – pacientas nesuvokia tikrosios realybės ir gyvena iliuzijoje, kurią pats sau susikūrė – būtinai turi būti prižiūrimas psichiatro.
Katatimijos gydymo pradžia ir metodas priklauso nuo simptomų intensyvumo, jų pasireiškimo dažnumo ir aplinkybių bei nuo to, kaip jie veikia asmens, kuriam jie rūpi, gyvenimo kokybę ir aplinką. Gydymas gali vykti ambulatoriškai arba ligoninėje, kur pacientui gali būti taikoma psichoterapija ir farmakoterapija. Gydymo trukmė ir tipas priklauso nuo to, kokie kiti simptomai pasireiškia diagnozuotam asmeniui ir kokią diagnozę nustato gydytojas psichiatras, nes katatimija galibūti vienas iš rimtesnių psichikos sutrikimų simptomų.
Svarbiausias dalykas gydant katatimiją yra kuo anksčiau atpažinti problemą. Pacientas praranda gebėjimą kritiškai vertinti savo išgyvenimus, o jų troškimas gali likti už jo sąmonės ribų. Dažniausiai dėl paciento iškreipto tikrovės vertinimo sutrikimą nustato jo artimieji. Todėl jų vaidmuo gydant yra svarbiausias. Kuo greičiau diagnozuojama problema ir pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė ir mažesnės išlaidos (nuostoliai, pasekmės) tenka pacientui ir jo aplinkai.