Kibernetinės patyčios (patyčios internete, kibernetinis persekiojimas) – tai smurto rūšis naudojant internetą ir elektronines komunikacijos priemones, pvz. Mobilieji telefonai. Kibernetinės patyčios – tai grėsmė, kurią galima suskirstyti į kelias rūšis ir kuri kiekvienais metais plečia savo apimtį, paliečia vis didesnę gyventojų dalį, ypač tuos, kurie dažniau naudojasi naujomis technologijomis. Skaitykite apie patyčias elektroninėje erdvėje, sužinokite apie kibernetinių patyčių tipus ir sužinokite, kaip reaguoti į elektroninį persekiojimą.

Kibernetinės patyčios: apibrėžimas

Kibernetinės patyčios(iš anglų kalboselektroninės patyčios, kibernetinis persekiojimas ) yra elgesys, kuriuo, naudojant naujas komunikacijos ir informacines technologijas, siekiama pakenkti duotas asmuo ar grupė. Anksčiau buvo manoma, kad elektronines patyčias daugiausia patiria jaunimas: jaunimas ir vaikai, tačiau vis daugiau ir suaugusiųjų tampa tokio smurto aukomis. Technologijų plėtra ir beveik nuolatinė prieiga prie interneto lemia tikrojo ir virtualaus gyvenimo proporcijos sutrikimą, tarp tikrovėje sukurtų santykių ir tų, kurie realizuojami daugiausia arba tik virtualioje erdvėje.

Socialinių santykių revoliucija, kurią sukėlė interneto populiarinimas, atrodo nesustabdoma. Tačiau šių pokyčių tempas gerokai trukdo kurti adekvačias veiksmų elektroninėje erdvėje strategijas, kurios neleistų tapti elektroninių nusik altimų taikiniu. Mūsų prisitaikymo prie IT revoliucijos procesas, ypač emociniais, socialiniais ir tarpasmeniniais aspektais, vis dar vyksta ir kol kas pareikalaus būti labai budriems.

Technologijų plėtros tempas leidžia patirti patyčias elektroninėje erdvėje taip pat lengvai, kaip ir jas vykdyti.

Bandant suprasti, kas iš tikrųjų yra elektroninės patyčios, verta remtis pagrindine informacija apie smurtą kaip tokį. Mes didžiąja dalimi esame įpratę kovoti su smurtu realiame pasaulyje, net ir intelektualiniu lygmeniu. Vis dažniau galime atpažinti fizinį ar seksualinį smurtą.Dažniausiai tai siejame su fizine grėsme, galime identifikuoti smurtautoją ir auką, turime strategijas, kurios tam tikru mastu apsaugo mus nuo smurto ir žinome, bent jau iš esmės, teisinį reglamentavimą šia tema. Kibernetinių patyčių atveju yra kitaip.

Kas užliūliuoja budrumą elektroninių patyčių atveju, yra iliuzija, kad kadangi abi šalys neturi fizinio kontakto, grėsmė yra mažesnė. Tiesa ta, kad patyčios elektroninėje erdvėje turi tokias pat baisias pasekmes kaip ir smurtas realiame pasaulyje, tačiau šį kartą jos rado naują būdą išreikšti save pasitelkiant technologijas. Jai būdingas greitis, kuriuo galima skleisti žalingą informaciją ar kompromituojančią nuotrauką. Taip pat smurtą patiriantis asmuo jaučiasi nuolat veikiamas tolesnių išpuolių. Nepriklausomai nuo paros laiko ir to, kur virtualiame pasaulyje auka iš tikrųjų yra, „kampanija prieš ją“ vis tiek gali vykti. Visiškai pašalinti šį turinį dažnai sunku, o kartais net neįmanoma. Lengvumas, kuriuo vėlesni agresoriai gali prisijungti prie nukentėjusios šalies, ne tik padeda nusik altėliams pasidalyti atsakomybe ir taip ją sumenkinti, bet ir skatina smurtinio elgesio eskalavimą. Santykinai menka socialinė šio reiškinio kontrolė, ypač kai jo aukomis tampa vaikai ir paaugliai, papildomai padidina ir taip nevienodą valdžios pasiskirstymą tarp aukos ir smurtautojo. Kibernetines patyčias patiriančių vaikų tėvai ir globėjai dažnai nežino, kas vyksta jų vaikų virtualioje erdvėje, o tai veiksmingai atitolina gebėjimą tinkamai reaguoti.

Kas yra elektroninės patyčios?

Elektroninės patyčios nepalieka jokių pėdsakų ant kūno, dažnai nepastebimos aplinkai, taiko subtilius įtakos metodus, palaipsniui didėja. Tačiau pasekmės aukai yra realios: grėsmės, bejėgiškumo ar pažeminimo jausmas yra tikra problema tam, kas tapo kibernetinės teisuolio objektu. Mums lengva pereiti prie virtualaus smurto akto, tačiau jis pagrįstas mechanizmais, kuriuos žinome daugelį metų, nors aukos ir smurtautojo santykiai virtualiame pasaulyje dažnai nėra akivaizdūs.

Piktybiški komentarai, priekabiavimas nepageidaujamomis žinutėmis, turinio, kuris gali būti suvokiamas kaip kompromituojantis, publikavimas dažnai veikia kaip nek altas pokštas, tačiau tai tik dalis veiklų, kurias būtų galima pavadinti kibernetinio persekiojimo apraiška. Pasitaiko, kad tai nek altai prasideda pareiškimu internete su piktavališkais, nesąžiningais komentarais ir baigiasi veiksmais, kuriems būdingi persekiojimo požymiai. Šio tipo rezultataipatirtis realiame gyvenime dažniausiai turi neigiamų ar net pavojingų pasekmių.

Verta žinoti

Kibernetinės patyčios: tipai

Kibernetinės patyčios yra reiškinys, kuris nuolat kinta, tačiau dažniausiai pasitaikančios formos yra:

  • filmuoti ir fotografuoti prieš kieno nors valią;
  • publikuoti kitų žmonių nuotraukas ir vaizdo įrašus be leidimo;
  • klaidingos informacijos siuntimas, siekiant diskredituoti arba sugėdinti konkretų asmenį;
  • priekabiauti, tyčiotis, žeminti ar net persekioti internetu ar mobiliuoju telefonu;
  • neapykantos kurstymas konkretaus asmens ar grupės atžvilgiu;
  • grasina, šantažuoja, grasina;
  • įsilaužimas į kažkieno kito el. pašto paskyrą, socialinį profilį ir pan.;
  • apsimetimas kitu asmeniu (tapatybės vagystė internetu, pavyzdžiui, apsimetimas vaiku ir pan.);
  • rašyti įžeidžiančius komentarus socialiniuose tinkluose, forumuose, tinklaraščiuose ir pan.;
  • kurti įžeidžiantį interneto turinį.

Kibernetinės patyčios yra reiškinys, besivystantis taip pat dinamiškai, kaip ir technologijos, todėl reikia tikėtis, kad prie jau minėtų formų netrukus teks pridėti ir kitų rūšių jo apraiškų.

Kibernetinių patyčių vykdytojai

Pasitaiko, kad smurtautojas tyčia nori pakenkti kitam žmogui, tuo pačiu bandydamas šioje situacijoje ką nors laimėti sau. Kas iš tikrųjų jį varo? Dažnai tai yra pripažinimo poreikis tam tikroje aplinkoje, pvz., bendraamžių grupėje, kartais jis imituoja kitų elgesį, prisijungdamas prie jau egzistuojančio agresijos akto. Pasitaiko ir taip, kad baimė tapti auka skatina mus įsijungti į smurtautojo vaidmenį – ši sistemos pusė asocijuojasi su stiprybe ir galios jausmu, kraštutiniais atvejais priežastis pasirodo būtinybė kontroliuoti. kažkieno tikrovė. Tai, kas veikia kaip k altininkų veiklos katalizatorius, yra klaidingas anonimiškumo ar net nebaudžiamumo jausmas. Juk kažkieno kito nuotraukos, padarytos sporto rūbinėje, paskelbimas neatrodo tas pats, kas antausis į veidą.

Iliuzija, kad sukelta kančia ir žalos patyrimas yra tik virtualus, palengvina agresijos veiksmų eskalavimą ir vėlesnius veiksmus.

Šioje situacijoje dažnai galima pastebėti priminimo fenomeną, kurį fizinio ar psichologinio smurto kontekste puikiai apibūdino psichologai. Asmuo, padaręs palyginti nesunkų smurtą, bus lengviau ar net labiau linkęs tai padaryti dar kartą. Kuo dažniau kertame savo ir svetimas sienas,tuo mažiau pradeda veikti mūsų vidiniai stabdžiai. Taigi tikimybė, kad smurtą naudosime vis dažniau, didėja. Turėkite tai omenyje, kai kitą kartą paskelbsime griežtą komentarą po draugo nuotrauka.

Nagrinėjant smurtautojų motyvaciją vaikų ir paauglių atveju, verta atsižvelgti į raidos normas. Tokie veiksniai kaip ribotas gebėjimas suvokti priežasties ir pasekmės ryšį arba empatijos ugdymas turi įtakos kibernetinių patyčių naudojimui. Vaikams dažnai sunku pastebėti, kokia žalinga jų veikla virtualiame pasaulyje gali būti kitiems. Taigi svarbu prisiminti globėjų ir mokytojų vaidmens svarbą kovojant su jaunimo patyčiomis internete. Dažniausiai kibernetinių patyčių vykdytojais tampa žemų socialinių kompetencijų žmonės, kuriems sunku atsidurti tarpasmeniniuose santykiuose „tik“ naudojant socialiai priimtinus metodus. Dažnai polinkis naudoti tokio pobūdžio agresiją yra susijęs su žema savigarba ir desperatišku bandymu kurti savo įvaizdį kitų sąskaita. Kuo greičiau reaguoti į net nedideles agresijos apraiškas ir ugdyti bei modeliuoti tinkamą elgesį naujųjų technologijų kontekste yra veiksmingiausias būdas sumažinti žalą, kurią gali sukelti kibernetinis persekiojimas.

Kaip apsisaugoti nuo elektroninių patyčių?

Jei įtariate, kad tapote kibernetinių patyčių auka, internete pasirodė turinys apie jus ar mylimą žmogų, neliekate pažeidžiamas. Visada galite apie tai pranešti policijai, kiekvienoje provincijoje dirba policininkai, specialiai paskirti kovai su elektroniniais nusik altimais. Esant tokiai situacijai, svarbu išsaugoti visus įrodymus, t.y. elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes, ekrano kopijas (spausdinimo ekranus), nuorodas į puslapius, kuriuose buvo su tuo susijęs turinys. Visada verta prašyti konkretaus forumo ar portalo administratoriaus įsikišimo, dažniausiai jau šiame etape galima gana efektyviai susidoroti su agresoriumi. Taip pat dažnai patartina apriboti bet kokį kontaktą su nusik altėliais.

Nors virtualioje realybėje smurtautojai dažnai jaučia anonimiškumą, iš tikrųjų internete niekas nėra anonimas, o galimybė atpažinti agresorių yra naudinga nukentėjusiajai šaliai.

Taip pat verta prisiminti, kad kai jaučiamės bejėgiai, gėdijasi ir dėl k altininkų veiksmų neturime pakankamai jėgų kovoti už save, visada galime susisiekti, dažnai anonimiškai, ne -vyriausybinėms organizacijoms, kad jas remia žmonės, patiriantys kibernetinę erdvę. Pamataiir tokio tipo asociacijos suteikia patikimą informaciją apie tai, kokių priemonių galima imtis konkrečioje situacijoje, taip pat teikia teisinę ir psichologinę pagalbą. Svarbu atsiminti, kad nepaisant psichologinių patyčių internete pasekmių, visada yra pagalbos variantų.

Kaip reaguoti į patyčias internete?

Jei esate kibernetinių patyčių liudininkas, kaip ir fizinio smurto atveju, stenkitės nelikti abejingi. Pagalvokite, kaip organizuoti pagalbą aukai, kuri šioje situacijoje gali jaustis bejėgė. Verta pademonstruoti aiškią poziciją šiuo klausimu, neplatinti smurtinio turinio ir pranešti apie tai, pavyzdžiui, konkrečios svetainės ar forumo administratoriui. Svarbu, kad k altininkas nesulauktų visuomenės pritarimo, jis turi išgirsti, kad ką nors įskaudinti nėra nekenksmingas pokštas.

Kibernetinės patyčios: baudžiamoji atsakomybė

Nors konkrečių nuostatų, kurios konkrečiai reglamentuotų patyčių internete problemą, nėra, jų vykdytojai gali būti baudžiami pagal pasirinktas baudžiamųjų, civilinių ir smulkių nusik altimų nuostatas. Tarp draudžiamų veiksmų yra, be kita ko priekabiavimas (Smulkių nusižengimų kodekso 107 str.), nešvankybės (Smulkių nusižengimų kodekso 141 str.), grasinimai (BK 190 ir 191 straipsniai), elektroninis įsilaužimas (BK 267 ir 268 straipsniai), atvaizdo pažeidimas (Civilinio kodekso 23 ir 24 straipsniai) ir garbės pažeidimas (BK 212 ir 216 straipsniai)

Svarbu

Kibernetinės patyčios – kur rasti pagalbos?

Žemiau yra telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai, kuriais vaikai, paaugliai ir tėvai gaus pagalbą kovojant su patyčiomis internete. Duomenys pateikiami Bezpieczna Szkoła Cyfrowa svetainėje www.cyfrowobbezpieczni.pl, kuri yra dalis projekto, sukurto remiant Nacionalinei švietimo ministerijai ir kuriuo siekiama pagerinti saugumą internete.

Vaikų ombudsmeno pagalbos vaikams linija- tel.800 12 12 12

Pagalbos linija vaikams ir jaunimui- tel. 116 111, svetainė: www.116111.pl

Telefonas tėvams ir mokytojams dėl saugumo internete- tel.800 100 100, svetainė: www.800100100.pl

Mokslinio ir akademinio kompiuterių tinklo ekspertų komanda- vieta, kur galima pranešti apie neteisėtą turinį internete - el. pašto adresas: [email protected]

Kategorija:

Psichologija