Stendhalio sindromas yra gana prieštaringas, bet kartu ir nepaprastai įdomus reiškinys, apie kurį praneša ypač keliautojai – šis sindromas susideda iš net sunkių somatinių ir psichologinių negalavimų, atsirandančių dėl pasigėrėjimo kažkokiomis unikaliomis erdvėmis ar paminklais. Perskaitykite, kas tiksliai yra Stendhalio sindromas, ir sužinokite, iš kur gali kilti problema ir ką apie tai mano medicinos specialistai.
Turinys:
- Stendhalio sindromas: priežastys
- Stendhalio sindromas: simptomai
- Stendhalio sindromas: ar tai liga?
Stendhalio sindromasyra negalavimas, susijęs su… grožėtis paminklais. Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas 1979 m. Kiti šios problemos terminai yra muziejinė liga ir Florencijos sindromas, tačiau įdomiausia yra šio sindromo pagrindinio pavadinimo istorija.
Na, terminą pasiūlė italų psichiatrė Graziella Magherini. Moteris stebėjosi, kas nutiko daugeliui į Florenciją atvykusių turistų – jie patyrė itin neįprastų negalavimų. Tačiau paaiškėjo, kad jie tikrai nebuvo pirmieji, kurie pranešė apie bet kokius nenumatytus simptomus, susijusius su bendravimu su architektūros stebuklais.
1817 m. prancūzų rašytoja Marie-Henri Beyle keliavo po anksčiau minėtą Florenciją. Vyras pasakojo, kad besigrožint šios vietos žavesiu, jam smarkiai padažnėjo pulsas, be to, jautėsi priblokštas ir jautė, kad po akimirkos gali nukristi.
Lieka neaišku, iš kur kilo Stendalio sindromo pavadinimas – minėtas rašytojas vartojo pseudonimą ir vadino save Stendhal. Kai kurios problemos, kurios gali lydėti grožėtis įvairiais kūriniais, vadinamos Stendhalio sindromu. Teoriškai šis sutrikimas gali išsivystyti žmonėms, keliaujantiems ir besigrožintiems paminklais skirtinguose pasaulio regionuose, tačiau pastebima, kad su juo pirmiausia susiduria tie, kurie vyksta į Florenciją
Paryžiaus sindromas: skaudus nusivylimas Paryžiuje besilankantiems turistams
Pirmadienio sindromas: kaip įveikti ateinančios savaitės baimę?
Deja vu: kąsukelia ir kas tai tiksliai?
Stendhalio sindromas: priežastys
Stendhalio sindromas tikrai gali būti laikomas gana prieštaringu reiškiniu – kaip kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad jis iš tikrųjų gali atsirasti, kiti specialistai tai laiko vienu iš egzistuojančių medicinos mitų.
Sindromo egzistavimu tikintys žmonės postuluoja, kad teoriškai jį būtų galima priskirti psichosomatinių sutrikimų grupei – juk jau seniai žinoma, kad mūsų patiriamos emocijos turi didelę įtaką be to, Čikagos septyneto sąvoka, apimanti ligas, kurių ryšys su mūsų jaučiamomis emocinėmis būsenomis yra aiškiausiai matomas.
Stendhalio sindromo atsiradimo galimybę patvirtintų ir tai, kad stebint išskirtinius meno kūrinius gali suaktyvėti smegenų sritys, atsakingos už mūsų jaučiamas emocijas. Tikriausiai neįmanoma nuspręsti, ar Stendhalio sindromas tikrai egzistuoja, ar tai iš tikrųjų yra tam tikras mitas.
Stendhalio sindromas: simptomai
Tiesa ta, kad sindromo simptomai gali netgi sukelti didelį nerimą jį patiriantiems žmonėms. Stendhalio sindromo simptomai atsiranda bendraujant su įvairiais neįprastais meno kūriniais – istoriniais pastatais, paveikslais ar skulptūromis – ir galbūt jie gali būti:
- reikšmingas širdies susitraukimų dažnio padidėjimas,
- galvos svaigimas,
- balanso praradimas,
- painiava.
Taip pat minima, kad žmonės, kurie patiria Stendhalio sindromą, turi visokių haliucinacijų (haliucinacijų).
Stendhalio sindromas: ar tai liga?
Stendhalio sindromas šiuo metu negali būti laikomas ligos esiniu – nėra jo diagnozavimo kriterijų, o jo aprašymo negalima rasti medicininėse klasifikacijose – jis nėra minimas TLK-10 ar DSM klasifikacijoje.
Tokiu atveju būtų galima sakyti, kad su šia problema apskritai neverta kovoti, tačiau, kita vertus, yra pranešimų, kad bendravimas su menu gali turėti tikrai apgailėtinų pasekmių sveikatai. Kaip pavyzdį čia galite paminėti britų dienraščio „The Guardian“ 2022 m. pabaigoje paskelbtus pranešimus.
Na, būtent tada istorija apie žmogų, kuris nuvyko į Florenciją ir nusprendė iš arčiau pažvelgti į vieną garsiausių paveikslų pasaulyje – mes kalbame apie Veneros gimimą. Tačiau šis vyras tikriausiai nelabai gerai prisiminė šią kelionę – vykstažavėdamasis paveikslu, jis patyrė… širdies smūgį. Neabejotinai neįmanoma tiesiogiai susieti šios ligos su žavingu menu, tačiau, kita vertus, istorija rodo, kad visiškai neigti Stendhalio sindromo egzistavimo nereikėtų.
Perskaitę aukščiau pateiktą informaciją, kai kurie žmonės gali paklausti, ar žmonės, kurie paprastai yra gana emocingi dėl galimo Stendhalio sindromo, turėtų susilaikyti nuo žavėjimosi meno kūriniais ar bent jau tais, kuriuos jie randa. Florencijoje?
Na, tikriausiai ne – gyvenime nuklydimas į kraštutinumus dažniausiai pridaro daugiau žalos nei naudos. Užtenka atidžiai stebėti savo kūną ir pastebėjus, kad užuot mėgaujantis meno kūriniais, pasijutus blogiau, naudingiausia bus sustabdyti kelionę ir pasirūpinti kitomis kelionės vietoje siūlomomis pramogomis.