Ar turėtumėte save gerai įvertinti? Ar tai neprieštarauja gerai manieringam elgesiui?Tačiau girtis geriau nei slėpti savo pasiekimus. Šiais laikais kuklumas praeina, reikia girtis!

Daugelis žmonių mano, kad savęs pagyrimas ir aukštassavigarbaprieštarautų mūsų kultūros moralės normoms. Girtis tiesiog nedera. Kita vertus, vis dažniau girdime apie savigarbos, savęs vertinimo ir savo nuopelnų suvokimo svarbą. Ar žinai kokia tavo savigarba ?

Išmokite girti save ir sulaukti komplimentų

Atsargumo dėl išdidumo ir savęs išaukštinimo kai kurie klaidingai supranta kaip draudimą pasitikėti savimi, pasitikėti savimi ir būti ryžtingam. Žmonės, kurie išdidumą supainioja su gera savigarba, dažnai nesugeba reklamuoti savo laimėjimų, net jei tai jiems būtų naudinga. Be to, mums, lenkams, į kraują įtraukta nesėkmė pripažinti sėkmę, kartais dėl to gėdijasi arba nenorime apie tai kalbėti. Toks reiškinys galioja ne tik apčiuopiamos sėkmės pasiekusiems žmonėms. Daugelis raudonuoja gavę komplimentą ar pagyrimą ir tiesiog nežino, kaip elgtis, kai kas nors juos vertina.

Pasitenkinimas savimi padeda vertinti kitus

Tuo tarpu viena iš psichinės sveikatos sąlygų, regis, prieštarauja kuklumo imperatyvui. Sveiki žmonės gali pasirūpinti savimi, rūpintis savo gerove, žinoti savo poreikius ir stengtis juos patenkinti. Jie to nedaro kitų žmonių ar svarbių gyvenimo įsipareigojimų sąskaita, bet laikosi nuostatos, kurią galima apibendrinti tikėjimu: „Aš turiu teisę pasirūpinti savimi. Turiu pasirūpinti savimi. Jei to nepadarysiu, niekas kitas nesijaudins dėl mano poreikių. Esu atsakingas už save. Tai sveikas, brandus požiūris. Buvimas kukliu žmogumi neatmeta galimybės girti savo pasiekimus. Daugelis psichologų laikosi nuomonės, kad tikroji gėda prieš komplimentus, savo pasiekimų slėpimas dažnai yra daug blogesnė – tai gali būti patologinio nepilnavertiškumo jausmo arba nežaboto pasididžiavimo simptomas!

Geros savigarbos ar pasididžiavimo vyras?

Galite didžiuotis dviem būdais -kai kurie žmonės atvirai nurodo, kad nepaiso kitų žmonių, niekina juos arba jaučiasi geresni už juos. Tai tiesiogiai reiškia, kad kažkas laiko save vertingesniu asmeniu nei kiti, socialiai labai prastai vertinama. Dažniausiai mes griežtai smerkiame pranašumo ir paniekos jausmus. Tačiau ką gi daryti žmogui, kuris išgyvena tokius jausmus? Štai antroji išdidumo rūšis – išdidieji kartais bando nuslėpti savo pranašumo jausmą net nuo savęs! Psichologai tokį mechanizmą vadina slopinimu arba išstūmimu iš sąmonės. Kai šis mechanizmas įsijungia, žmogus sąmoningai įsitikina antgamtiniu, netikru kuklumu. Ir kadangi giliai viduje vis dar gyvas užgniaužtas pranašumo jausmas, bet kokie komplimentai ar įvertinimai žmonių suvokiami kaip grėsmė.

Todėl savęs vertinimas išgyvenamas kaip grėsmingas, sukeliantis gėdą, baimę ir gėdą. Labai norisi išvengti komplimentų – iš jų kylantis malonumas išgyvenamas kaip savo tuštybės išraiška. Be to, patys visiškai nesugebame vikriai pristatyti savo pasiekimų. Mes taip pat nežinome, kaip pasakyti komplimentus kitiems.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija