Gynybos mechanizmai atsiranda tada, kai patiriate stiprių emocijų, su kuriomis sunku susidoroti. Jie skirti „apsaugoti“ nuo grėsmių ir situacijų, kuriose negalime atsidurti. Perskaitykite, kas yra gynybos mechanizmai, ir sužinokite, kaip jie mus veikia. Taip pat žr. jų pavyzdžius.

Turinys:

  1. Gynybos mechanizmai: kas tai yra?
  2. Gynybos mechanizmai: kaip jie veikia mūsų gyvenimą?
  3. Gynybos mechanizmai: 10 pavyzdžių
    • Poslinkis
    • Atmesta
    • Racionalizavimas
    • Represijos (neigimas)
    • Sublimacija
    • Projekcija
    • Regresija
    • Intelektualizacija
    • Netikra reakcija
    • Fiksavimas

Gynybos mechanizmailydi daug žmonių. Kaip jie veikia ir į kokius tipus galime juos suskirstyti?

Gynybos mechanizmai: kas tai yra?

Gynybos mechanizmai – tai elgesys, kurį naudoja žmonės, norėdami išvengti „nukrypimo“ nuo įvykių, situacijų ir minčių, kurie jiems kelia grėsmę. Mes sukuriame tam tikrą atstumą, barjerą, kuris skiria mus nuo nemalonių jausmų, pvz., nuo k altės, baimės ar gėdos.

Žinoma, gynybos mechanizmus galime naudoti sąmoningai, tačiau dažniausiai jie yra nesąmoningi, visa tai tam, kad iškreiptume grėsmingą tikrovę mūsų naudai.

Apsaugos mechanizmai yra skirti apsaugoti mūsų protą nuo jausmų ir minčių, kurios yra per sunkios, per sunkios sąmoningam protui.

Pavyzdžiui, gynybos mechanizmas, kuris yra atsisakymas, pasireiškia žmonėms, turintiems rimtų problemų su alkoholiu, nesuvokiant priklausomybės nuo šio narkotiko problemos.

O klasikinis persikėlimo pavyzdys – vyras, kuris savo pyktį, susijusį su stresu darbe, iškrauna ant kitų žmonių, namų ūkio narių – žmonos, vyro ir net vaiko. Mes gana dažnai naudojame pamiršimą, neigimą, racionalizavimą, represijas, atmetimą ar numatymą.

Gynybos mechanizmai: kaip jie veikia mūsų gyvenimą?

Apsaugos mechanizmų naudojimas nėra nei teigiamas, nei neigiamas mūsų organizmui. Žinoma, kai kurie iš jų gali būti nesveiki, tačiau kiti turi prisitaikymo funkciją ir leidžia gyventi „įprastą“ gyvenimą.

Kiekvienas psichoanalitikas pabrėš, kad šių reakcijų naudojimaspsichinė sveikata yra tinkama, natūrali asmenybės funkcija. Tačiau didžiausios problemos kyla tada, kai atsiranda tam tikras piktnaudžiavimas, siekiant išvengti problemų sprendimo, kai norime uoliai slopinti stiprias emocijas ir kai tokios psichinės reakcijos pradeda destruktyviai veikti mūsų kasdienį funkcionavimą.

Gynybos mechanizmai: 10 pavyzdžių

Poslinkis

Kas yra poslinkis? Pradėkime nuo ankstesnio pavyzdžio: jums buvo sunki diena darbe, deja, negalite išreikšti savo pykčio tiesiogiai savo viršininkui, kuris su jumis elgėsi šiurkščiai. Taigi jūs esate tikinti neigiamų jausmų bomba, o grįžę namo iškraunate juos savo žmonai, vyrui, vaikams ir net šuniui.

Nors naudojate apsauginį poslinkio mechanizmą, jis nėra teigiamas jūsų aplinkai, o išstumta agresija labai dažnai sukelia santykių su aplinka pablogėjimą. Kaip veikia ši psichinė reakcija?

Stiprių emocijų įtakoje savo nusivylimą nukreipiate į asmenį (gyvūną ar daiktą), su kuriuo jaučiatės mažesnė grėsmė. Nes daug lengviau susitvarkyti su žmona (ir išlieti pyktį dėl „bet ko“), nei su viršininku ar karjeros problema, kuri jums neįeina. Tai leidžia patenkinti reakcijos impulsą, išlikti „saugiam“ savyje, be rimtų pasekmių.

Poslinkis yra minčių ir emocijų nukreipimas, nukreiptas į konkretų asmenį (ar objektą), bet perkeltas iš emocijų, kurias sukelia impulsas susisiekti su kitu asmeniu. Žinoma, mes perkeliame savo emocijas žmonėms, kurie mums yra mažiau „pavojingi“.

Šį gynybos mechanizmą naudojame labai dažnai, deja, ypač kai negalime saugiai išreikšti savo emocijų žmonėms, kuriems jos turėtų būti skirtos.

Atsisakymas

Neigimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų gynybos mechanizmų. Tai yra tam tikrų faktų neigimas, neleidimas įsisąmoninti; yra visiškas tam tikros informacijos atmetimas.

Mes nepriimame tikrovės, todėl blokuojame tam tikrus įvykius mintyse, taip išvengdami sunkių emocijų. Nenorime sau prisipažinti apie problemas, nepatogius įvykius ir situacijas.

Leiskite jums priminti aukščiau pateiktą pavyzdį, kuris yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, kuris atsisako sau prisipažinti, kad turi didžiulę problemą.

Tiesa kartais per daug nepatogu, todėl neigiame jos egzistavimą. Tačiau kartais žmogus susitaikys su tam tikra situacija neprisiimdamas už ją atsakomybės, o tik suras žmones ar įvykius, kuriems reikia prisiimti k altę dėl tos situacijos.valstybė. Tai vienas primityviausių mechanizmų, kilęs iš vaikystės.

Racionalizavimas

Racionalizavimas – tai nepageidaujamo elgesio paaiškinimas arba logiškas jausmas ir tikrų veiksmų motyvų vengimas.

Kai susiduriame su nesėkme, kai kurie iš mūsų turi savo faktų rinkinį, kuris padeda jiems paaiškinti tam tikras situacijas. Taip užtikrinamas pasirinkimo, susidariusios situacijos komfortas. Pavyzdys galėtų būti k altinti instruktorių, neišlaikiusį vairavimo egzamino, instruktoriui, kuris mūsų tiksliai neišmokė tam tikrų įgūdžių.

Racionalizavimas puikiai saugo mūsų savigarbą, leidžia išlaikyti gerą savigarbą, nes visada galime suversti k altę dėl nesėkmės kam nors kitam arba išoriniams konkrečios situacijos veiksniams.

Represijos (neigimas)

Represijos yra gynybos mechanizmas, skirtas apsaugoti nuo tragiškų, labai sunkių prisiminimų. Represijų prielaida yra gana „paprasta“, nes ji atsiranda, kai labai stengiesi pamiršti tai, ką išgyvenai, slepi tai, kas skaudu, netiesiogiai pamiršdamas tai labai ilgam.

Bet, deja, prisiminimai negali būti visiškai ištrinti iš atminties ir kartais jie grįžta pas mus suaugus. Pavyzdžiui, asmeniui, kuris vaikystėje patyrė emocinę ar fizinę prievartą, o vėliau tuos prisiminimus iškraipo, gali būti sunku užmegzti tinkamus santykius su partneriu ar aplinka suaugus.

Sublimacija

Galiausiai, teigiamas gynybos mechanizmo pavyzdys. Sublimacija – tai tam tikrų stiprių emocijų nukreipimas į kitą objektą ar veiksmą, kuris yra saugus mums ir, svarbiausia, stiprinantis.

Pavyzdžiui, norėdami išsivaduoti nuo stiprių neigiamų emocijų, einame link sporto: užsiregistruojame į kovos menų ar pramoginių šokių pamokas. Nuo mūsų priklauso, kaip nukreipsime savo nusivylimą. Freudas tikėjo, kad sublimacija leidžia mums ramiai ir subalansuotai veikti visuomenėje ir kad tai yra mūsų brandos požymis – su tuo neįmanoma nesutikti.

Projekcija

Apsaugos mechanizmas, kurį sudaro kitų žmonių, dažniausiai neigiamų minčių ir jausmų (arba pažiūrų, elgesio) priskyrimas kitiems žmonėms

Kuriame baimes, baimes ir agresijas kituose, priskirdami jiems blogas savybes ar elgesį, o iš tikrųjų tai yra mūsų emocijos.

Žinoma, projekciją lydi nusivylimas ir tikrovės iškraipymas. Lotynų kalba projekcija pažodžiui reiškia „mesti į priekį“.

Galbūt nereikšmingas pavyzdysbūti dviejų draugų pokalbis, kai pirmasis žmogus yra ramus ir kalba normaliu balsu, o antrasis nervinasi, kalba vis pakeltu balsu.

Vienu metu kitas žmogus šaukia pirmajam: "Bet ko tu taip nerviniesi?" - Žinoma, vyksta nervingumo projekcija ir šios emocijos perkėlimas į kitą pusę.

Regresija

Regresija yra grįžimas į ankstesnį vystymosi etapą, kuris yra susijęs su bėgimu nuo sunkių emocijų. Kartais stresinius įvykius taip sunku įveikti, kad grįžtama prie elgesio modelių, naudotų ankstesniame vystymosi etape.

Pavyzdžiui, moksleiviai ar paaugliai, kurie negali susidoroti su tam tikra situacija, naktį pradeda čiulpti nykščius arba šlapintis. Žinoma, suaugusieji taip pat patiria regresiją ir gali, pavyzdžiui, pradėti miegoti su vaikystės mielu žaisliuku, būti irzlūs ir ašaroti.

Intelektualizacija

Intelektualizacija yra gynybos mechanizmas, kuris sunkiose situacijose nutraukia emocijas ir skatina šaunų, labai faktinį mąstymą ir veiksmus.

Ypatingai įtemptose situacijose kyla noras sumažinti emocijas, tokias kaip baimė, liūdesys, neviltis, ir pereiti prie š alto, klinikinio faktų suvokimo.

Tokiu būdu duotas žmogus apsisaugo nuo to, kad nepajaustų to, kas nemalonu ir baisu. Pavyzdžiui, kas nors, sužinojęs, kad serga vėžiu, išjungia emocijas ir, užuot rodęs savo liūdesį ar baimę, ima sutelkti dėmesį į visus įmanomus gydymo būdus.

Žinoma, tokioje situacijoje mums svarbus stiprus promedikinis požiūris, tačiau turėtume leisti sau patirti su liga susijusias emocijas – emocinis aspektas yra labai svarbus mūsų funkcionavimo komponentas.

Netikra reakcija

Apgaulinga reakcija yra, kaip rodo pavadinimas, emocijų ar elgesio išraiška, kuri yra tiesiogiai priešinga iš tikrųjų patiriamam.

Pasityčiodami išstumiame tikrus jausmus, iškreipiame tikrovę; siekiant paslėpti tikrus jausmus, kurie dažnai būna baimė, nusivylimas ar pavydas.

Dažnai toks elgesys yra perdėtas, perdėtas. Su mums nepatinkančiu asmeniu elgiamės pernelyg draugiškai, pavyzdžiui, labai sveikiname kolegą darbe su pasiekta sėkme, o nepatinkančiam viršininkui siūlome dar vieną kavą.

Fiksacija

Fiksavimas – tai įsikibimas į savo paties išmoktą elgesį, kuris neleidžia kalbėti kitoms mintims ar veiksmams.

Elgiamės įprastai, mechaniškai irVisa tai tam, kad apsisaugotumėte nuo galimo nusivylimo ir nežinomybės baimės.

Naudodami šį gynybos mechanizmą trumpam pajuntame palengvėjimą, mažiname įtampą, nes blokuojame grėsmę. Pavyzdys yra rūkymo faktas, kuris traktuojamas kaip išsami burnos fiksacija.

Kitas gynybos mechanizmų pavyzdys gali būti altruizmas, t. y. savo poreikių tenkinimas padedant kitiems žmonėms arba vengiant, t.y. atsisakymas susidoroti su sudėtingomis situacijomis.

Psichologai suskirstė daugybę psichologinių reakcijų, o kai kurios iš jų tapo nuolatine mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Reikėtų prisiminti, kad kai kurie iš jų turi teigiamą, o kiti neigiamą aspektą.

Teigiami saugo mus nuo streso, atleidžia įtampą, o neigiami slopina mūsų veiksmus ir iš tikrųjų yra savęs apgaudinėjimas.

Pastebėję neigiamo gynybos mechanizmų poveikio simptomus, kreipkitės į psichologą, visada galite pabandyti nesveikus mechanizmus transformuoti į labiau subalansuotus ir panaudoti juos stresinėms situacijoms bei nerimui įveikti.

Gynybos mechanizmai: Zygmuntas ir Anna Freud

Terminą „gynybos mechanizmai“ 1894 m. pirmą kartą pavartojo Sigmundas Freudas savo straipsnyje „Gynybos neuropsichozė“. Jis ištyrė penkis pagrindinius gynybos mechanizmus.

Vėliau ši teorija išsivystė dėka jo dukters Anos Freud, kuri diagnozavo trylika skirtingų mechanizmų, o laikui bėgant vienas po kito einantys psichologai sukūrė daugybę kitų psichologinių reakcijų.

Iš kur tokie darbai? Freudas pastebėjo, kad kai žmogus negali susidoroti su tam tikrais apribojimais, o taip pat kai jis negali pateisinti savo lūkesčių, jis patiria nemalonią vidinę būseną, savotišką baimę.

Ši baimė yra signalas mūsų ego (Freudo psichoanalizės teorija) suaktyvinti atitinkamą organizmo gynybinį signalą, kuris leis sumažinti vidinę įtampą

Ir taip gimė ego gynybos mechanizmų samprata, kai buvo diagnozuota dešimtys psichinių reakcijų. Dauguma jų yra naudojami nesąmoningai, o tai iš esmės reiškia, kad ne jūs pats nuspręsite, ką ir kada daryti.

Taip pat skaitykite

Juodos mintys, arba kaip nustoti kankinti save

Nerimo sutrikimai apsunkina gyvenimą

Nerimas: priežastys. Kodėl jūs nuolat nerimaujate?

Apie autoriųKatarzyna Płuska-SkoczylasSocialinės komunikacijos ir žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas, interneto svetainės „Miękko apie kompetencijas“ www.katarzynapluska.pl autorė ir daugelio kūrėjaekspertų publikacijos: straipsniai, elektroninės knygos, internetiniai socialinių ir profesinių įgūdžių kursai; švietimo vadovas, neaktyvus pardavimų skyriaus specialistas. Baigė magistro studijas „Socialinės komunikacijos ir savivaldos“ (Adomo Mickevičiaus universitetas) ir „Žmogiškųjų išteklių vadybos“ magistrantūros studijas (Lodzės technologijos universitetas). Leidinio „Darbuotojų vertinimo sistema“ kūrėjas, leidykla „Žmogiškųjų išteklių valdymo problemos XXI amžiaus organizacijoje“ – kolektyvinį darbą redagavo Józef Penc (Lodzė 2007). Darbškaus ekstraverto tipas; minkštųjų įgūdžių mėgėjas – minkštieji įgūdžiai ir žmogiškieji ištekliai.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Psichologija