Vaisiai, nors ir saldūs, juose mažai kalorijų. Pirmosios – braškės, vėliau – vyšnios, vyšnios, avietės ir serbentai. Didžiausias jų privalumas – gausybė vitaminų ir mineralų, kurie suteikia sveikatos ir ilgina jaunystę. Kokios maistinės vertės slypi sezoniniuose vaisiuose?

Vaisiuose yra visų vitaminų, išskyrus D (jis sintetinamas odoje, veikiamas saulės spindulių) ir B12 (randamas tik gyvūninės kilmės produktuose). Jie yra mineralų, skaidulų ir neįkainojamų dažiklių, neutralizuojančių sveikatai kenksmingus laisvuosius radikalus, š altinis. Dauguma uogų turi mažai kalorijų. Vyšnios muša rekordus – jos turi 2 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, braškėse ar avietėse.

Braškės

Braškės turi beta karotino ir B grupės vitaminų, geležies, kalcio, kalio, magnio. Juose yra daug skaidulų, tarp jų ir tirpios skaidulos, t.y., pektinas, ir bromelainas – b altymus skaidantis fermentas. Bromelainas (daugiausia jo šviežiuose ananasuose, yra ir preparatų su bromelainu) gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda šalinti toksinus, taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis – padeda gydyti sinusų ir venų uždegimus bei sportininkų traumas.

Braškės turi hematopoetinį poveikį, stiprina organizmą. Jie rekomenduojami pacientams, sergantiems kepenimis, inkstais ir reumatu.

Braškių maistinė vertė(100 g): kalorijos - 28; angliavandeniai - 7,2 g; b altymai - 0,7 g; riebalai - 0,4 g; ląsteliena - 1,8 g. Braškių glikemijos indeksas (GI) - 40.

Braškės puikiai skanios su lydytu šokoladu arba su šampanu. Braškių padažas yra skanus ledų ir desertų priedas. Braškės naudojamos uogienėms, konservams ir vynui gaminti.

Kodėl gi nedėti braškių į šaldytuvą?

Braškes reikia nuplauti prieš valgant, tačiau atminkite, kad kuo ilgiau jas laikote vandenyje, ilgiau skalaujate po vandeniu, tuo jos būna neskanesnės, nes vandenį sugeria kaip kempinė. Be to, braškes nereikėtų laikyti ilgiau nei 1 dieną – ir ne šaldytuve, o lauke, nes tada jos pagaus šaldytuvo skonį.

Š altinis: Lifestyle.newseria.pl

Vyšnios

Jie gali būti geltoni, rožiniai, raudoni, tamsiai raudoni, beveik juodi. Juose daug vitaminų C, A, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, geležies, magnio, cinko, vario ir mangano. Jie ganakaloringas – 100 g trešnių porcija yra 61 kcal. Jie reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, palaiko kai kurių kepenų ir šlapimo pūslės ligų, inkstų akmenligės gydymą, atitolina aterosklerozės vystymąsi, suteikia energijos. Jie pagerina žmonių, sergančių reumatu, savijautą.

Saldžiųjų vyšnių maistinė vertė(100 g): kalorijos - 61; angliavandeniai - 14,6 g; b altymai - 1 g; riebalai - 0,3 g; skaidulos - 1,3 g Trešnių glikemijos indeksas - 22.

Jie dažniausiai valgomi žali. Vyšnios taip pat puikiai papildo koldūnus, pyragus ir desertus. Iš jų galite gaminti kompotus, konservus, sriubas, likerius. Marinuotos vyšnios (receptas žemiau) skanios su paštetu, kepta veršiena, paukštiena.

Patarimas: dėl didelio rūgšties kiekio žalių vyšnių negalima valgyti tuščiu skrandžiu (tai galioja visiems kaulavaisiams!). Norėdami susilpninti jų poveikį, vaisius kramtykite lėtai, įkandę, pavyzdžiui, avižiniais sausainiais ar traškučiais.

Avietės

Kultivuotos, raudonos ir geltonos, yra didesnės, bet mažiau aromatingos ir prastesnės maistinių medžiagų nei miškinės avietės. Abu vaisiai yra greitai gendantys, todėl geriausia juos valgyti iškart nuėmus derlių.

Avietės yra vitamino C, beta karotino, vitaminų E, B1, kalio, kalcio, fosforo, organinių rūgščių ir flavonoidų š altinis. Jie žymiai padidina imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų. Jie palengvina viduriavimą ir virškinimo sutrikimus. Jie turi diuretikų poveikį ir padeda sergant sąnarių ligomis. Jie padeda išlaikyti sveiką odą, kaulus ir dantis. Aviečių sultys yra geras prakaitavimas, mažina karščiavimą ir padeda kovoti su peršalimu. Avietės netukina, nes 100 g vaisių yra tik 29 kcal. Jie gaminami iš puikių ankštinių augalų, kremų, putų, želė.

Aviečių maistinė vertė(100 g): kalorijos - 29; angliavandeniai - 12 g; b altymai - 1,3 g; riebalai - 0,3 g; skaidulos - 6,7 g Aviečių glikemijos indeksas - 25.

Jie tinka sriuboms ir salotoms. Populiariausias šių vaisių paruošimas yra sultys, tačiau puikiai tinka ir uogienės, tyrės bei avietės savo sultyse.

Svarbu

Rūgštiems ir … saldiems

Vaisiai yra šarminiai. Todėl mėsos dietos, kuri per daug rūgština organizmą, mėgėjai turėtų juos valgyti. Jie rekomenduojami žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio rūgštingumo, nes ramina skrandžio rūgščių poveikį. Turime gerų naujienų ir diabetikams: vaisiuose esančią fruktozę organizmas gerai pasisavina, todėl sergantieji šia liga nesunkiai į savo racioną gali įtraukti ir ne per saldžius vaisius. Jie yra sveikiausi, kai yra griežti, bet ne sergant pepsine opa ir kai kuriomis kasos bei kepenų ligomis.

Vyšnios

Sultys tamsiai raudonos, stiklinės - šviesiai raudonos. Jie ne visi yra rūgštūs.Vyšniose yra antocianinų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų. Jie turi teigiamą poveikį raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jie aprūpina vitaminais C ir A. Jie padeda sumažinti cholesterolio ir cukraus kiekį, suriša sunkiuosius metalus ir pašalina juos iš organizmo. Dėl savo sudėtyje esančio kalio ir natrio jie yra diuretikai. Vyšnių sultys turi priešuždegiminių savybių – mažina karščiavimą, malšina raumenų skausmus ir gerina vaistų pasisavinimą.

Vyšnių maistinė vertė(100 g): kalorijos - 47; angliavandeniai - 10,9 g; b altymai - 0,9 g; riebalai - 0,4; skaidulos - 3 g. Vyšnių glikemijos indeksas - 22. Vyšnios tinka sriuboms, kompotams, želė ir uogienei, taip pat tinktūroms ir likeriams, pvz., garsiajam maraschino.

Žiūrėkite VAIZDO ĮRAŠĄ: Vyšnios: ką iš jų išspausite dėl sveikatos

Privalai tai padaryti

Geras pasirinkimas ir švelnus gydymas

Rinkitės nebūtinai gražius (galima veisti ant dirbtinių trąšų), bet šviežius, sunokusius (bet ne pernokusius). Atsisakykite visą dieną ant gardo gulėjusių vaisių, nes šviesa ir šiluma naikina vitaminus, ypač C, B ir beta karotiną. Pirkite nedideliais kiekiais, nes pirmieji vasaros vaisiai greitai praranda maistines medžiagas. Kai kuriuos galima laikyti vieną ar dvi dienas apatiniame šaldytuvo stalčiuje.

Prieš valgydami vaisius gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu, kad iš natūralių trąšų pašalintumėte kenksmingas chemines medžiagas, pvz., pesticidus ar bakterijas.

Serbentai

B altieji serbentai yra patys saldžiausi. Daugiausia vitamino C turi juoda: 100 g jo yra 180 mg, o likusioje – apie 50 mg. Juose taip pat daug B grupės vitaminų, PP, K (ypač juodosios), beta karotino, daug geležies, kalio, kalcio, magnio, vario, fosforo, organinių rūgščių. Jie regeneruoja kapiliarus ir saugo širdį. Jie gerai numalšina troškulį, malšina rėmenį, reguliuoja medžiagų apykaitą. Serbentuose esantys antocianinai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, apsaugo nuo peršalimo ir padeda gydyti apsinuodijimą maistu. Dėl didelio pektinų kiekio jie puikiai tinka drebučiams ir uogienėms (be želatinos susisuka). Juodieji serbentai puikiai tinka tinktūroms.

Raudonųjų serbentų maistinė vertė(100 g): kalorijos - 31; angliavandeniai - 13,8 g; b altymai - 1,1 g; riebalai - 0,2 g; skaidulos - 7,7 g Glikemijos indeksas - 25

Juodųjų serbentų maistinė vertė(100 g): kalorijos - 35; angliavandeniai - 14,9 g; b altymai - 1,3 g; riebalai - 0,2 g; skaidulos - 7,9 g Glikemijos indeksas - 15.

Agrastai

Prinokusios agrastai yra saldžios ir minkštos. Jame yra kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir daug vitamino C. Reguliuoja medžiagų apykaitą, turi šlapimą varantį poveikį, valo ir žadina apetitą. Jame daug pektino, todėl tinkaželė.

Agrastų maistinė vertė(100 g): kalorijos - 41; angliavandeniai - 11,8 g; b altymai - 0,8 g; riebalai - 0,2 g; skaidulos - 3 g Agrastų glikemijos indeksas - 15.

Rekomenduojamas straipsnis:

AGREST – maistinės savybės. Kokių vitaminų yra agrastuose?

„Zdrowie“ mėnesinis

Žiūrėkite 7 nuotraukų galeriją

Kategorija:

Ką valgai