Prieš keliolika metų šis pusiasalis Juodosios jūros baseine, laikomas Rytų Žydruoju krantu, praktiškai buvo prieinamas tik išrinktiesiems – turtingiausiems ar iškiliausiems „ant linijos“ komunistų partijos. Šiandien čia gali ateiti bet kas. Ir turistai noriai naudojasi šia galimybe.
Visų pirma todėl, kad čia nuostabus, gydantis klimatas, šilta, švari jūra. Čia taip pat galite rasti daug įdomių lankytinų vietų – nuo genujiečių, totorių, graikų ir armėnų kultūros paminklų iki daugybės Rusijos aristokratijos rūmų. Peizažų mėgėjai taip pat nenusivils – kalnai, iš vandens kyšančios uolos, kraštovaizdžio parkai kiekviename žingsnyje atsiveria gražūs vaizdai.
J altoje, promenadoje
Krymas turi autonominės respublikos statusą. Išimtis yra Sevastopolis, kuris kartu su Juodosios jūros laivynu yra tiesiogiai pavaldus Kijevui. Nors ir priklauso Ukrainai, visur karaliauja rusų kalba
Centrinis Krymo Rivjeros taškas yra J alta, esanti apie 40 km į pietus nuo Simferopolis. Miestą iš trijų pusių supa kalnai, o iš ketvirtos – Juodoji jūra. Šios vietos rezultatas – unikalus mikroklimatas, panašus į Viduržemio jūrą. J altos paplūdimiai siauri, akmenuoti ir, atvirai kalbant, nelabai patrauklūs. Priešingai nei promenada, kuri vakarais prisipildo minios svečių. Jis prasideda aikštėje su Lenino statula, o baigiasi po kelių kilometrų barų, prekystalių, parduotuvių ir kitų vasaros, pajūrio pramogų vietų
J altos įžymybė – delfinariumas. Be šou, šių šaunių žinduolių gyvenimo ir įpročių galima pažinti per atostogas, vadinamas „Delfinų misija“. Viešnagės metu kiekvienas turi galimybę paplaukioti individualiai delfinariume.
Carinis Krymas
Į privalomą kelionių po apylinkes rinkinį turėtų būti įtraukta netoliese esanti Livadija su Potockių šeimai priklausiusiais rūmais, kur vyko J altos konferencija, Alupka su Voroncovų rūmais, kuriuose Čerčilis gyveno liūdnai pagarsėjusios konferencijos metu. , ir caro Aleksandro III rūmai Masandroje. Paskutinis kelionės po caro Krymą etapas – apsilankymas Kregždės lizde – 1912 metų rūmuose, pastatytuose ant 38 metrų aukščio uolos. Užtenka vieno žvilgsnio, kad pamatytumėte, jog šie rūmai yra Krymo atvirukų vitrina.
Chano rezidencijoje
Kitas dalykas, kurį būtina pamatyti, yra Bakhchisarėjus su chano rūmais.Puikiai išlikę pastatai ir kapinės leis mums suprasti čia gyvenančių totorių valdovų gyvenimą ir papročius. Kaip valgė totoriai, galite pamatyti „Saraj Karawan“ – autentiškame totorių restorane, kuriame, kaip ir prieš šimtmečius, patiekiami tik tradiciniai patiekalai. Lankantis chano rūmuose Bachčisarajuje verta sustoti prieš Ašarų fontaną (dar vadinamą Totorių rojaus š altiniu), iš kurio vanduo, užuot tekėjęs sraunia srove, laša į vėlesnes nišas. Tikriausiai taip vadinosi lenkė Zofia Kisielewa, kuri savo rafinuotą grožį apibūdino Puškino laiške d. Fontanas yra meistro Omero darbas, sukūręs jį 1764 m. Diljaros Bikecz, paskutinio Krymo chano Gierajo mylimosios, mauzoliejui.
Bardo pėdsakais
Galite keliauti po Krymą Adomo Mickevičiaus pėdomis. Tada privalomi programos taškai yra Akermano stepės ir Ajudah arba Meška, esanti pietinės Krymo pakrantės kyšulyje. Kai maždaug po 3 val pasieksime viršūnę, mums paaiškės, kuo mūsų bardas nudžiugino. Stebuklinga matyti, kaip bangos daužosi į uolas, o dangus atsispindi tūkstančiais spalvų jūros mėlynėje.
Išgarsino jūra
Teodosiją išgarsino gyventojas Ivanas Aivazovskis – garsiausias armėnų kilmės jūrinis tapytojas. Iš viso jis nutapė per 6 tūkst. vaizdų – visuose pagrindinį vaidmenį atliko jūra. Šiandien jo drobėmis galima pasigrožėti Aivazovskio galerijoje, kurią jis savo lėšomis pastatė 1880 metais ir padovanojo miestui. Vienas iš parodos traukos objektų – paveikslas „Wędrd waves“ (283 x 425 cm), kurį Ajwazowskis nutapė per 10 dienų, nusiaubęs Europą 1347-1351 metais ir pareikalavęs 75 mln. aukos. Viskas prasidėjo nuo totorių aukso ordos bandymų užkariauti Genujos tvirtovę. Negalėdamas susidoroti su jos gynyba, chanas Janibekas įsakė mirusiųjų nuo maro galvas mesti per sienas (ligą mongolai atnešė iš Azijos gilumos). Išsigandę genujiečiai skubiai įsėdo į savo laivus ir grįžo į tėvynę, tik su maro mikrobais. Tikėtina, kad tai buvo pirmasis bakteriologinis išpuolis pasaulio istorijoje. Šiandien po genujiečių pilies griuvėsius juosia siena, kuri eina tiesiai į jūrą. Mieste verta pasivaikščioti po Armėnijos rajoną, kuriame išliko kelios bažnyčios, sustoti prieš didžiojo dailininko kapą ir priešais jo kurtą fontaną, esantį miesto parke.
Pasivaikščiokite į Naująjį pasaulį
Jei būtumėte Kryme, būtų gaila vengti Sudako, miesto, esančio šilčiausiuose irgražiausia pietinės Krymo pakrantės dalis. Aplankius virš miesto stūksančią Genujos tvirtovę – galingiausią Juodosios jūros baseino įtvirtinimų statinį, verta keliauti iš netoliese esančio Nowy Świat dvaro, einant aukštu šlaitu palei tris – Mėlynosios, Žaliosios ir Mėlynosios – įlankas. Gražesnių vaizdų Kryme tikriausiai nėra.