Antihistamininė dieta skirta žmonėms, kuriems diagnozuotas histamino netoleravimas arba DAO fermento trūkumas. Tai leidžia pagerinti paciento sveikatą ir savijautą bei sumažinti nemalonius histamino netoleravimo simptomus, tokius kaip dusulys, dilgėlinė, veido paraudimas. Kas yra antihistamininė dieta ir kokių produktų reikėtų vengti?

Antihistamininė dietanaudojama organizmui palengvinti diagnozuotą histamino netoleravimą. Jo dėka galite išvengti nemalonių simptomų, susijusių su šiuo sutrikimu. Jie atsiranda dėl padidėjusio histamino vartojimo ir kartu sutrinka (arba trūksta) jį skaidančio fermento. Antihistamininė dieta yra eliminacinė dieta, kurią sudaro produktų, kurių sudėtyje yra histamino, pašalinimas.

Kas yra histaminas?

Histaminas yra biogeninis aminas, audinių hormonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį mūsų organizme. Svarbu stimuliuoti kraujotaką, kontroliuoti širdies ritmą ir reguliuoti kraujospūdį.

Taip pat svarbu reguliuoti imuninę funkciją, medžiagų apykaitą ir apetito kontrolę.

Atlieka neuromediatoriaus vaidmenį, nes yra atsakingas už gerą miego kokybę, todėl jo sekrecijos sutrikimai gali sukelti nemigą

Turi signalinę funkciją, nes informuoja organizmą apie grėsmę ir apsaugo nuo patogeninių mikrobų įsiskverbimo. Jis pasireiškia daugelyje mūsų kūno vietų, todėl dėl jo netoleravimo atsiranda įvairių simptomų, pvz., odos, kvėpavimo takų, kraujotakos sutrikimų.

Histamino netoleravimas – iš kur jis atsiranda?

Histaminą gamina paties organizmo ląstelės arba jis tiekiamas iš išorės su maistu. Jie gamina ir saugo, be kita ko:

  • bazofilai,
  • histaminerginiai neuronai,
  • ar enterochromatofilinės ląstelės žarnyno gleivinėje.

Be to, jie jį gamina, bet nebesaugo:

  • trombocitų,
  • dendritinės ląstelės,
  • arba T-limocitai.

Kai reikia (pvz., mus įkando vabzdys), šios ląstelės išskiria histaminą, kuris nukeliauja į konkrečius audinius.

Be vidinės histamino gamybos, šio amino kaupimasis organizme galivykti veikiant išoriniam pristatymui – iš maisto produktų.

Histaminas gaminamas iš aminorūgšties histidino – b altymo, kurio gausiai randama maiste, pavyzdžiui:

  • mėsa,
  • žuvis,
  • pieno.

Tačiau veganai nėra laisvi nuo šio biogeninio amino vartojimo, nes jis randamas:

  • javai,
  • kasach,
  • grybai
  • ir bet koks produktas, kuriame yra b altymų – net augalinis.

Nuo ko priklauso histamino netoleravimas?

Ar netoleruojame histamino, priklauso nuo to, kaip efektyviai mūsų organizmas skaido histaminą.

Net sveikas žmogus, kuris jo netoleruoja, gali smarkiai reaguoti į histaminą. Jam užtenka suvalgyti didžiulius kiekius, su kuriais šiuo metu organizmas negali susidoroti, kad pasekmės būtų skaudžios. Taip nutiko 1973 m., kai Jungtinėse Valstijose daugiau nei 32 žmonės apsinuodijo valgydami tuno konservus. Nors niekas nemirė, daugelis žmonių dėl to pateko į ligoninę.

Dauguma žmonių kasdien gerai skaido šį biogeninį aminą, nes turi du jį palaikančius fermentus:

  • tarpląstelinis HNMT (histamino N-metiltransferazė)
  • ir tarpląstelinis – DAO fermentas.

Problema atsiranda, kai sutrinka šių fermentų, ypač išorinio fermento DAO, sekrecija. Tada nepakankamai greitas histamino skaidymas organizme gali sukelti intoksikaciją.

Kokios yra DAO fermento trūkumo priežastys?

Tai gali būti įgimto arba įgyto DAO trūkumo pasekmė. Pirmuoju atveju nelabai ką galima padaryti.

Įgytas DAO trūkumas gali būti pasekmė, pavyzdžiui:

  • žarnyno disbiozė,
  • parazitinės infekcijos,
  • gleivinės uždegimas,
  • arba tam tikrų vaistų vartojimas.

Antihistamininė dieta – kas tai?

Antihistamininė dieta skirta palengvinti organizmą, kai diagnozuojamas histamino netoleravimas.

Šio netoleravimo simptomai nėra malonūs, nes jie apima:

  • burnos džiūvimas,
  • padidėjęs troškulys,
  • odos niežėjimas,
  • dilgėlinė,
  • pykinimas,
  • galvos skausmas.

Jie taip pat nėra saugūs sveikatai, nes juose yra:

  • tachikardija,
  • rijimo problemos,
  • dusulys,
  • viduriavimas,
  • regėjimo sutrikimas,
  • staigus kraujospūdžio kritimas.

Laikantis antihistamininės dietos vengiama maisto produktų, kuriuose yra daug histamino ir kurie sukelia staigiuspaleisti iš ląstelių.

Be to, pabrėžiama, kad maistas aprūpinamas trimis svarbiais kofaktoriais, būtinais tinkamai DAO fermento veiklai, todėl:

  • vitamino C,
  • vitaminas B6
  • ir vario.

Antihistamininė dieta – kokių maisto produktų reikėtų vengti?

Daugiausia histamino yra ilgai nokinamuose arba fermentuojamuose produktuose. Be to, histamino padidėjimui produkte įtakos turi rūkymas, džiovinimas ir ilgalaikis laikymas. Todėl žmonės, netoleruojantys histamino, turėtų vengti:

  • mėlynojo pelėsio sūrio,
  • sūris,
  • šliužo sūriai,
  • taip pat ilgai brandinami š altibarščiai, tokie kaip kumpis, b alta dešra arba etiketė.

Žuvys yra labai sudėtingos, kai kalbama apie didelį histamino kiekį, ypač su tamsia mėsa, tai yra:

  • tuno,
  • skumbrė,
  • taip pat ančiuviai,
  • arba sekite.

Juose yra daug histidino, kuris paverčiamas histaminu. Kuo ilgiau praeina laikotarpis po jų nužudymo, tuo daugiau histamino padaugėja. Kitose žuvyse taip pat gali būti labai daug histamino, kurį sukelia įvairių tipų bakterijos ant jų žiaunų, odos ir virškinamojo trakto.

Jei šios žuvys buvo išdarinėtos per vėlai arba išdarinėtos per vėlai, aktyvūs mikrobai gali žymiai padidinti histamino kiekį mėsoje.

Didesnė šio biogeninio amino koncentracija taip pat priklauso nuo produkto laikymo būdo ir temperatūros. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnis bus histamino kiekis. Kita vertus, sūdymas turi slopinamąjį poveikį (pvz., stipriai sūdytose silkėse yra nedidelis histamino kiekis).

Be aukščiau išvardytų žuvų, žmonės, turintys problemų dėl histamino skaidymo, turėtų vengti fermentuotų produktų, tokių kaip:

  • rauginti kopūstai,
  • marinuoti agurkai,
  • arba vynas.

Bendra taisyklė yra tokia, kad geriausia valgyti šviežią maistą, nes kuo ilgiau jie būna (net ir šaldytuve), tuo daugiau juose yra histamino.

Be to, verta vengti produktų, kurie gali išskirti histaminą iš ląstelių, pvz.:

  • braškės,
  • šokoladas,
  • bananai,
  • sojos pupelės,
  • ananasai,
  • avokadas,
  • kiaulienos grybai,
  • kriaušės,
  • juodoji arbata,
  • žalioji arbata,
  • yerba mate,
  • saldymedis,
  • garstyčios,
  • citrusiniai,
  • papajos,
  • pomidorų,
  • grybų.

Be to, turite vengti tokių maisto priedų kaip:

  • benzoatų,
  • burnočiai,
  • patentuota mėlyna,
  • eritrozinas,
  • glutamatas,
  • indigokarminas,
  • sorbo rūgštis,
  • sulfitai,
  • cholino geltona,
  • tartrazinas.
  • Antihistamininiai vaistai: veikimas, naudojimas, šalutinis poveikis
  • Alergija maistui: priežastys, simptomai, gydymas

Kategorija:

Dietos