Šiuolaikinės estetinės normos netoleruoja prakaito. Prakaitas nekelia nemalonių asociacijų tik pirtyje ir sporto salėje, tačiau į dalykinius ar socialinius susitikimus įeiti griežtai draudžiama. Todėl mes visomis priemonėmis kovojame su prakaitavimu.

Puodasgreitai pradeda skleisti aštrų, nemalonų kvapą. Jo kvapas prasiskverbia į drabužius, atsispiria kvepalams ir net dezodorantams. Todėl jautrią nosį turintiems žmonėms jis gali atskleisti daugybę mūsų asmeninės higienos paslapčių. Tačiau norspuodasgali erzinti, jis atlieka keletą labai svarbių organizmo funkcijų.

Pirmiausia vėsiname kūną prakaituodami. Be to, prakaitas išlaisvina organizmą nuo toksinių medžiagų beveik tiek pat, kiek ir šlapimas. Taip pat rūpinasi tinkama odos drėgme, todėl ją išleidžiame net žiemą. Be jo būtų neįmanomos jokios pastangos, o negražios raukšlės atsirastų beveik iškart po gimimo.

Kas yra prakaitas?

Prakaitas su bespalviu druskos tirpalu, todėl turi specifinį, sūrų skonį. 99 proc. jį sudaro vanduo, kuriame yra ištirpę daug cheminių junginių, daugiausia šlapalo, pieno rūgšties, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų (pvz., kalio, kalcio, magnio, geležies). Šis rinkinys gali šiek tiek pasikeisti, nes tai, be kita ko, priklauso dėl mitybos, klimato ir hormoninių veiksnių. Prakaito kvapas pasidaro bjaurus tik tada, kai jį iš dalies suardo ant odos gyvenančios bakterijos.

Prakaitas – prakaito liaukos

Prakaito liaukos yra atsakingos už prakaito gamybą. Pagal vietą ir funkciją jie skirstomi į ekrininius ir apokrininius. Pirmieji yra išsibarstę tūkstančiais per visą odos paviršių, išskyrus gaktą ir apyvarpę. Didžiausios ekrininių liaukų sankaupos yra vidiniuose rankų ir pėdų paviršiuose. Visus juos jungia ploni sekrecijos kanalai (prakaito latakai), kurių odos porose yra prakaito išsiskyrimo angos. Šios liaukos atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kūno temperatūrą. Kai jis įkaista, smegenų dalies, vadinamos pagumburiu, neuronai siunčia jiems signalą, kad padidėtų prakaito gamyba.

Tyrimai rodo, kad pagumburio dirginimas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir prakaitavimą, o pagumburio pažeidimas sukelia kūno perkaitimą. Natūraliomis sąlygomis pagumburis siunčia signalus, kad padidintų prakaito gamybą, kai pakyla aplinkos temperatūravirš 30oC. Taip pat daugiau prakaituojame sportuodami – dėl to pakyla vidinė kūno temperatūra. Padidėjusi sekrecija taip pat susijusi su centrinės nervų sistemos darbu. Štai kodėl mūsų rankos, kojos ir veidas taip aiškiai prakaituoja dėl stiprių emocijų.

Antrasis prakaito liaukų tipas, vadinamasis apokrininiai, jie yra aplink pažastis, kirkšnį, lytinius organus, išangę, spenelius ir akių vokus. Jų angos yra plaukų kanale arba epidermyje. Šios liaukos pradeda savo veiklą tik paauglystėje. Mokslininkai dar nesužinojo visų savo paslapčių. Yra žinoma, kad jie nedalyvauja termoreguliacijoje ir išskiria prakaitą daugiausia veikiami hormoninių ir emocinių dirgiklių.

Svarbu

Per valandą dažniausiai išskiriame apie 40 g prakaito, tačiau karštu oru galime netekti iki 12 litrų. Jei nepapildysime vandens trūkumo organizme, greitai pritrūksime mineralinių druskų – natrio, magnio, kalio ir chloro. Tada progresuojanti organizmo dehidratacija per trumpą laiką gali sukelti šilumos smūgį (kuo didesnis oro drėgmės laipsnis, tuo greičiau). Vienas iš penkių žmonių dėl to miršta, o likusieji kenčia nuo įvairaus sunkumo nervų sistemos negalavimų.

Prakaitas – prakaitavimo sutrikimas

Pernelyg didelio prakaitavimo priežastis kartais yra termoreguliacijos centro sutrikimai. Vargas taip pat lydi kai kurias ligas, pvz., tuberkuliozę ar lėtines ligas – diabetą, nutukimą, hipertirozę, piktybinius navikus. Staigūs karščio bangos ir padidėjęs prakaitavimas taip pat yra vienas iš menopauzės požymių. Padidėjęsprakaitavimasgali būti susijęs su emocinėmis problemomis, pvz., ilgalaikio streso būsena.

Jei tai pirmiausia paveikia rankas, pėdas, pažastis, kirkšnį ir veidą, galima rasti psichologinių priežasčių. Šio tipo prakaitavimas dažniausiai prasideda brendimo metu ir sumažėja sulaukus 25 metų.

Kartais liaukos neišskiria pakankamai prakaito. Šis negalavimas dažniausiai lydi kitas odos ligas arba sistemines ligas, tokias kaip raupsai. Tuomet pagrindinė problema yra per didelis odos išsausėjimas.

Prakaitas – karščio bėrimas ir apokrininių liaukų uždegimas

Dažniausias šios būklės simptomas yra karščio išbėrimas – maži burbuliukai, matomi ant kamieno po epidermiu. Jie atsiranda dėl padidėjusio prakaitavimo. Jie nesukelia jokių negalavimų ir išnyksta po kelių dienų.

Jei jie yra šiek tiek gilesniuose odos sluoksniuose, jie vadinami raudonojo puodo šiluma. Tada jie turi raudonų gabalėlių pavidalą, suaugusiems esantys antliemens, o vaikams – ant pakaušio, kirkšnių, pažastų ir veido. Juos lydi deginimo pojūtis. Atogrąžų klimato sąlygomis suaugusieji gali pakenkti, o vaikai kenčia nuo perkaitimo.

Padidėjęs prakaitavimas kartais sukelia bakterinę apokrininių liaukų infekciją. Jai būdingi pūlingi, skausmingi gumbeliai dažniausiai pažastyse. Liga yra lėtinė, dažnai kartojasi. Gydymui naudojami antibiotikai ir antibakteriniai preparatai.

Kategorija:

Dermatologija