Klaustrofobija – tai uždarų patalpų (pvz., liftų) baimė, bet ne tik – klaustrofobijos simptomus galima patirti ir atsidūrus minioje ar vairuojant nedidelį automobilį. Bet iš kur ši fobija? Vienų klaustrofobinių situacijų galima išvengti, kitų tikrai ne – ar klaustrofobiją galima kaip nors gydyti? Sužinokite klaustrofobijos priežastis ir simptomus ir sužinokite, kaip susidoroti su uždarų erdvių baime!

Klaustrofobijapriskiriama vienai iš labiausiai paplitusių fobijų – pagal statistiką klaustrofobija įvairaus laipsnio gali sirgti iki 7% žmonių. Šio sutrikimo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: „claustrum“ (kilęs iš lotynų kalbos ir suprantamas kaip „užrakintas kažkur“) ir „phobos“ (kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „baimė“).

Klasikinė klaustrofobija, susijusi su tuo, kad ja sergantis pacientas patiria nerimą, kai yra uždarytas ankštoje patalpoje (ypač tokioje, kurioje nėra langų) – pavyzdžiui, liftas, miesto tualetas arba vaizdo kamera (pvz., magnetinė). rezonansinis vaizdas). Tačiau iš tikrųjų klaustrofobijos priepuolį gali išprovokuoti daugybė kitų situacijų – būna, kad pacientai patiria su šia fobija susijusį nerimą, jei atsiduria:

  • minios (ypač gali kilti baimė, kai palikti tokią vietą būtų labai sunku);
  • mažas automobilis;
  • lėktuvas;
  • automobilių plovykla;
  • tunelis;
  • parduotuvės kabina.

Apskritai situacijų, kurios gali sukelti klaustrofobinį nerimą, sąrašą būtų galima pratęsti ir ilginti – yra net pavyzdžių, kai pacientai patiria nerimą stovėdami ilgoje eilėje parduotuvėje ar sėdėdami odontologo kėdėje. Iš esmės klaustrofobijos simptomai pasireiškia tada, kai pacientas yra tokioje vietoje, iš kurios būtų sunku išlipti – tačiau kiekvienas iš mūsų tai galime laikyti visiškai skirtinga vieta.

Klaustrofobija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau paprastai baimė būti patalpoje atsiranda bet kuriame amžiujepaauglys.

Klaustrofobija: simptomai

Klaustrofobijos pacientas gali patirti įvairių sutrikimų, kai atsiduria situacijoje, kuri provokuoja nerimą. Dažniausi klaustrofobijos simptomai:

  • karščio bangos,
  • stiprus prakaitavimo padidėjimas,
  • spaudžia ranką,
  • padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis,
  • kvėpavimo dažnio pagreitis,
  • dusulys,
  • sunkumo ar skausmo pojūtis krūtinėje ar pilve
  • galvos svaigimas,
  • pykinimas.

Aukščiau pateikiami somatiniai su klaustrofobija susijusio nerimo simptomai. Tačiau tokio priepuolio metu pacientas taip pat gali kovoti su sumišimu, taip pat gali jausti, kad jis greitai mirs. Ekstremaliose situacijose gali net ištikti panikos priepuolis.

Klaustrofobija: priežastys

Yra bent kelios skirtingos teorijos apie galimas klaustrofobijos priežastis. Kaip ir daugelio kitų organinių ligų ir psichikos sutrikimų atveju, įtariama, kad mūsų paveldėti genai turi įtakos klaustrofobijos vystymuisi. Taip pat galime užsikrėsti klaustrofobija. Mes kalbame apie sąlygojimo fenomeną. Su tuo susijusi galimybė yra ta, kad jei mūsų tėvai yra klaustrofobiški, mums patiems kyla didesnė rizika, kad ši problema atsiras ir mumyse. Esant tokiai klaustrofobijos priežasčiai, vaikas, stebintis savo globėją, kovojantis su šia fobija, kažkaip perimtų jo elgesį, išmoktų juos ir po kurio laiko jis taptų klaustrofobija, pacientai patiria savo gyvenimą. Vėliau patirti įvykiai sukelia klaustrofobijos simptomus, gali sukelti klaustrofobijos vystymąsi. Kaip pavyzdį galite pateikti situaciją, kai asmuo (ypač vaikas) buvo uždarytas ankštoje patalpoje dėl bausmės, arba įvykį, kai asmuo užblokavo tualetą ir ilgą laiką negalėjo iš jo išeiti.

Taip pat gali būti, kad klaustrofobija yra organinė. Tokia išvada padaryta remiantis pastebėjimu, kad kai kuriems žmonėms, kenčiantiems nuo šios fobijos, jų migdolinis kūnas – smegenų sandara, susijusi su pvz. su baimės jausmu ir dalyvaujančių kovos ir bėk reakcijose – mažiau nei žmonėms be klaustrofobijos.

Verta žinoti

Klaustrofobija: pripažinimas

Galima teigti, kad pacientas yra klaustrofobiškassurinkus išsamų interviu su juo apie tai, kokiomis situacijomis jam kyla nerimas ir kaip pasireiškia ši baimė (t.y. ar jam nepasireiškia aukščiau aprašyti klaustrofobijos simptomai). Taip pat svarbūs ir kiti aspektai, pavyzdžiui, ar pacientas stengiasi kiek įmanoma vengti situacijų, kurios jam kelia nerimą (pvz., susilaiko nuo lifto net tada, kai tenka eiti į dešimtą aukštą). Svarbu ir tai, ar pacientas jaučia nerimą ne tik patyręs nemalonią situaciją, bet ir įsivaizduodamas, tačiau prieš bet kuriam pacientui diagnozuojant klaustrofobiją, būtina atmesti kitas galimas priežastis, kurios gali kilti pacientui. negalavimų. Klaustrofobijos diferencinė diagnozė pirmiausia atsižvelgia į potrauminio streso sutrikimą (PTSD) ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS).

Kaip išgydyti klaustrofobiją?

Kartais atsitinka taip, kad klaustrofobija visiškai išnyksta savaime ir paciento veikla visiškai normalizuojasi. Tačiau kai kuriems žmonėms taip nenutinka – tokiems žmonėms tikrai galima rekomenduoti pasinaudoti vienu iš klaustrofobijos gydymo būdų. Tikriausiai nereikia nieko įtikinėti, kad terapija gali pagerinti funkcionavimą – juk klaustrofobija sergantis pacientas iš tikrųjų gali išvengti kai kurių situacijų (pvz., naudojantis liftu), o kitas (pvz., vairuojant automobilį ar būnant minioje) yra sunkiau. vengti.

Psichoterapija atlieka svarbiausią vaidmenį gydant klaustrofobiją. Šia fobija sergantiems žmonėms gali būti taikomos įvairios psichoterapijos rūšys, viena dažniausiai naudojamų yra kognityvinė-elgesio psichoterapija. Kitas gydymo metodas, kartais rekomenduojamas klaustrofobija sergantiems pacientams, yra ekspozicijos terapija. Jis susideda iš to, kad kontroliuojamomis sąlygomis pacientas patenka į situaciją, kuri jam sukelia nerimą. Tada terapiją atliekantis asmuo nurodo pacientui, kad tam tikroje situacijoje jis yra visiškai saugus – ekspozicijos terapija siekiama „išmokti“ pacientą nuo nerimo.

Beje, bet iš tikrųjų retai, žmonėms, kenčiantiems nuo klaustrofobijos, kartais rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Šiuo atveju daugiausia naudojami antidepresantai ir anksiolitikai, tačiau jei jie rekomenduojami žmonėms, sergantiems klaustrofobija, tai tik tiems, kurie turi stipriausius nerimo simptomus. Reikia pabrėžti, kad farmakoterapija gali būti tik papildymas klaustrofobijos gydymui – psichoterapija yra pagrindas.

Verta žinoti

Kaip susidoroti su klaustrofobija?

Ne.visi pacientai naudojasi klaustrofobijos gydymo galimybe, o tie, kurie imasi gydymo, vis tiek gali patirti nerimo priepuolius dar nepasibaigus gydymui. Abiem šioms pacientų grupėms galima duoti keletą patarimų, ką daryti ištikus nerimo priepuoliui. Galite rekomenduoti tokius metodus:

  • gilus kvėpavimas : priepuolio metu verta pabandyti kvėpuoti giliai ir labai lėtai – tai gali padėti nusiraminti,
  • susitelkimas į ką nors : dėmesio atitraukimas nuo baisios situacijos gali padėti atkurti pusiausvyrą (galite nukreipti dėmesį į labai paprastus dalykus, pvz., judančias laikrodžio rodykles),
  • galvoju apie kokį nors malonų reiškinį : panaši į aukščiau aprašytą veiklą, tai skirta atitraukti paciento dėmesį,
  • kartodamas sau, kad baimė yra nepagrįstair realaus pavojaus konkrečioje situacijoje tikrai nėra.
Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija