Stemplės varikozė yra labai pavojinga būklė. Tai pasireiškia kaip vidinis kraujavimas, kuris gali net kelti pavojų gyvybei. Gydymas galimas tik ligoninėje. Stemplės varikozė atsiranda dėl kepenų ligų, dažniausiai dėl cirozės.

Kaip susidaro stemplės varikozės ? Neveikiantis – riebalinės arba fibrozinės kepenų kraujagyslės negali susidoroti su kraujotaka. Taigi slėgis vartų venoje pakyla, kraujas iš pilvo visceralinių organų patenka į kepenis, iš kur jis turėtų eiti į širdį. Jei kepenys yra sugedusios, jas aplenkęs kraujas į širdį patenka per vadinamąjį kolateralinės kraujotakos venos, įskaitant per stemplės venas. Šie – nepritaikyti tokiems dideliems kiekiams vežti – plečiasi ir tempiasi. Jie tampa silpni, trapūs, lengvai lūžta ir tada kraujuoja. Sergantis žmogus suvokia, kad kažkas ne taip, dažnai tik tada, kai pradeda gausiai kraujuoti, nors pirmieji signalai galėjo pasirodyti anksčiau.

Stemplės varikozės: simptomai

Stemplės varikozės simptomai gali būti deguto spalvos (tamsiai raudonos ar net juodos) išmatos, krauju nudažytas vėmimas. Tačiau dažniausiai pacientas staigiai ir gausiai vemia krauju arba randa kraujavimą iš tiesiosios žarnos be skausmo. Tačiau dėl kraujo netekimo gali atsirasti šoko požymių: silpnumas, blyški, drėgna ir š alta oda, žemas kraujospūdis, dažnas kvėpavimas ir širdies plakimas, galiausiai sutrikusi sąmonė. Tai pavojinga gyvybei būklė. Padėti sergančiam vidiniu kraujavimu galima tik ligoninės sąlygomis, geriausia specializuotoje ligoninėje. Todėl reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Stemplės varikozės: diagnozė

Stemplės varikozės buvimą galima nustatyti tik endoskopiniu būdu, nes jos nesukelia jokių ryškių simptomų prieš kraujavimą. Gydytojas, kompiuterio ekrane apžiūrėdamas į skrandį atsiveriančią stemplę, nes čia dažniausiai formuojasi venų varikozė, įvertina jų būklę ir dydį trimis ligos progresavimo etapais. Aukščiausias, trečias laipsnis, reiškia, kad venų varikozė uždengia daugiau nei trečdalį stemplės spindžio.

Stemplės varikozės: gydymas

Ligos diagnostika pradedama nuo neatidėliotino gydymo, kurio imamasi diagnostinio tyrimo metu – tai jo tęsinys. Naudojant įvestąJau per endoskopą gydytojas suleidžia vaistą, kuris sutraukia ir uždaro varikozines venas. Šis metodas vadinamas skleroterapija ir šiuo metu yra vienas dažniausiai naudojamų stemplės varikozės gydymui. Tada gydymas kartojamas po kelių dienų, vėliau savaičių, mėnesių, kol gydytojas nustato, kad venų pakitimai visiškai išnyko. Pasibaigus gydymui, diagnostinis tyrimas, derinamas – jei reikia – su venų varikozės injekcija, turi būti kartojamas periodiškai, bent kartą per metus, net jei pacientas nepastebi jokių vidinio kraujavimo simptomų. Tikimybė, kad kraujavimas iš varikozinių venų pasikartos iki 75%.

Kitas šio negalavimo gydymo būdas yra stentų įdėjimas ant stemplės venų varikozės – taip pat naudojant endoskopinį metodą – t.y. guminės juostos, kurios jas sutraukia, mažina kraujotaką ir dėl to išnyksta. Taip pat naudojamas chirurginis kitos veninės jungties tarp vartų ir pagrindinių venų nukreipimas, kraujo tiekimas į širdį.

Privalai tai padaryti

Pacientams, kuriems įtariama cirozė ir portalinė hipertenzija, reikia atlikti keletą laboratorinių tyrimų, įvertinančių kepenų būklę ir funkciją (vadinamuosius kepenų tyrimus), ultragarsu tirti vartų srautą ir endoskopinį tyrimą, įvertinantį stemplės venų varikozės būklę. Reguliarus šių testų kartojimas leidžia kontroliuoti pokyčius ir, jei reikia, greitai įsikišti.

Stemplės varikozės ir kepenų cirozė

Tačiau visos medicininės procedūros šiuo atveju susijusios ne su ligos esme, o su jos simptomais, nes stemplės venų varikozės atsiranda dėl vartų kraujotakos sutrikimų, kuriuos savo ruožtu sukelia nenormalios kepenys funkcija, pasireiškianti ciroze. Kepenų cirozė gali atsirasti dėl organizmo intoksikacijos (daugeliu atvejų apsinuodijimo alkoholiu), medžiagų apykaitos ligų (pvz., cistinės fibrozės), taip pat užsikrėtimo hepatito B virusu (HBV) arba hepatitu C. (HCV). Kepenų pažeidimas yra negrįžtamas, tačiau laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą galima sulėtinti arba sustabdyti ligos progresavimą.

Kategorija:

Tyrimai