Kiaušidės yra nepastebimi, mažyčiai organai, turintys didžiulę įtaką moters organizmui. Nuo jų efektyvumo priklauso ne tik hormonų pusiausvyra, bet ir širdies darbas bei seksualinio gyvenimo kokybė. Kaip susidaro kiaušidės ir kokios jų funkcijos moters kūne? Kokios yra dažniausios kiaušidžių ligos ir kaip jos gydomos?

Kiaušidės(lot.ovarium ) priskiriamos lyginiams organams. Jie išsidėstę abiejose dubens pusėse vadinamojoje kiaušidžių šuliniai pilvaplėvės ertmės viduje. Kiaušidės yra reprodukcinis organas ir vyriškų sėklidžių atitikmuo. Jie gamina hormonus ir kiaušinius.

Kiaušidės: struktūra

Kiaušidės yra šiek tiek migdolo formos. Suaugusios sveikos moters jos būna apie 2-4 cm ilgio, apie 1 cm storio ir apie 2-3 cm pločio. Viena kiaušidė sveria maždaug 6–8 g.

Kiaušidės dubenyje fiksuojamos dviem raiščiais - kiaušidės raiščiu, kuris jungia apatinį kiaušidės kraštą su gimdos korpusu, ir kabamuoju kiaušidės raiščiu, jungiančiu viršutinį kraštą su pilvaplėvės. Pastarieji taip pat apima kraujagysles ir nervus, aprūpinančius kiaušides.

Arterinis kraujas teka į kiaušides per kiaušidžių arterijas, kurios nukrypsta nuo pilvo aortos. Po kiaušintakių tiekimo kiaušidžių arterijos susilieja su gimdos arterijomis.

Kraujas iš kiaušidžių teka į mažyčių žvyninio rezginio kraujagyslių tinklą, esantį plačiame gimdos raištyje ir į dešinę bei kairę kiaušidžių venas. Dešinė kiaušidės vena patenka į apatinę tuščiąją veną, o kairioji kiaušidės vena patenka į inkstų veną.

Moteriai augant ir bręstant kiaušidės keičiasi. Brendimo metu kiaušidės yra mažesnės, nei buvo pranešta anksčiau, o jų paviršius lygus.

Vyresnio amžiaus moterims jos tampa labiau susiraukšlėjusios ir netaisyklingo paviršiaus. Kai ateina menopauzė, kiaušidės pamažu mažėja, o jų dydis mažėja.

Kiaušidės taip pat keičiasi įvairiais ovuliacijos ciklo etapais. Panašiai yra ir su jų veikla.

Kiaušidės yra aktyviausios ovuliacijos metu. Tada jie taip pat žymiai padidėja. Kiaušidės taip pat padidėja pirmąjį nėštumo trimestrą, kad atitiktų žymiai padidėjusį hormonų poreikį.

Kiaušidės: funkcijos

Kiaušidės atlieka dvigubą vaidmenį organizme – išskiria reikiamus hormonus ir gamina ląsteleskiaušinis.

Lytinio brendimo metu, kuris pasireiškia 11-13 metų mergaitėms, mėnesinių ciklą reguliuoja hipofizės hormonai.

Laikotarpis trunka apie 28 dienas ir kartojasi kas mėnesį 35–40 metų, tai yra iki menopauzės.

Veikiamas hipofizės hormonų, vienas Graafo folikulas kas mėnesį subręsta į kiaušinėlį.

Kiaušidės gamina hormonus – estrogenus, progesteroną, relaksiną ir androgenus, t.y. steroidinius hormonus. Moterims jie yra androstendionas ir dihidrotestosteronas.

Kiaušidžių ligos

Kiaušidžių nepakankamumas gali nesukelti jokių simptomų. Apie blogą jų darbą gali signalizuoti:

  • stiprūs skausmai pilvo apačioje
  • nenatūralios išskyros iš makšties
  • ovuliacijos ciklo sutrikimai

Kai kurias ligas lydi:

  • karščiavimas
  • pykinimas
  • vėmimas
  • viduriavimas
  • vidurių užkietėjimas
  • skausmas lytinio akto metu

Kiekvienas negalavimas ar pažeidimas turėtų priversti moterį apsilankyti pas ginekologą. Savarankiškas infekcijos gydymas gali baigtis blogai, pvz., sumažėjęs vaisingumas, vėžio išsivystymas arba pavojingas kraujavimas iš makšties.

  • Ūminis adnexitas

Liga pažeidžia ir kiaušides, ir kiaušintakius. Ūminį adnexitą gali sukelti infekcija aerobinėmis bakterijomis (nehemoliziniais streptokokais) ir anaerobinėmis bakterijomis ( Bacteroidesspecies ). Tai taip pat gali sukelti ligas. gonorėja ( Neisseriagonorrhoeae ) arba Chlamydia trachomatis .

Adnexito simptomai yra sunkūs, stiprėjantis skausmas pilvo apačioje, aukšta temperatūra (38-40 laipsnių C) ir padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis

Jei infekcija plinta į pilvaplėvės ertmę, gali pasireikšti Blumbergo simptomas, t. y. skausmas, jaučiamas nuplėšus ranką nuo pilvo sienos. Tačiau atminkite, kad apendicitas taip pat gali rodyti pilvaplėvės simptomus. Todėl dėl bet kokio skausmo, panašaus į pilvaplėvės skausmą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Laboratorinių tyrimų rezultatai taip pat svarbūs diagnozuojant uždegimą, pvz., padidėjusį ESR arba padidėjusį b altųjų kraujo kūnelių skaičių (leukocitozė).

Galima atlikti bakteriologinį gimdos kaklelio kanalo arba pilvaplėvės skysčio tampono tyrimą, siekiant nustatyti konkrečias bakterijų padermes, atsakingas už infekciją

Gydymas pagrįstas plataus spektro antibiotikų skyrimu, t. y. tų, kurie naikina daug bakterijų padermių.

Kartais, nesant aiškios diagnozės, atliekama laparoskopija, siekiant įsitikinti, arsimptomų priežastis nėra apendicitas. Neatsižvelgus į ūminį priedų uždegimą, gali susidaryti situacija, kai juos reikės pašalinti.

  • Priešlaikinis kiaušidžių funkcijos praradimas

Priešlaikinis kiaušidžių sumažėjimas pasireiškia 1 % jaunesnių nei 40 metų moterų. Daugumai moterų tai neįvyksta iki menopauzės, kuri Europoje yra vidutiniškai 50–55 metų amžiaus.

Dažnos infekcijos, chemoterapija, radioterapija, šeimos naštos ir autoimuninės ligos sukelia priešlaikinį kiaušidžių nykimą.

Simptomai, rodantys kiaušidžių veiklos sumažėjimą, yra

  • karščio bangos
  • prakaitavimas
  • praleistos arba nereguliarios mėnesinės

Kraujo tyrimai rodo sumažėjusį estrogenų kiekį ir padidėjusį folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) kiekį.

Gydymą sudaro pakaitinė hormonų terapija.

  • Kiaušidžių nepakankamumas

Kiaušidės yra endokrininės sistemos dalis, tačiau joms įtakos turi ir viršutinės endokrininės liaukos – pagumburio ir hipofizės. Jie išskiria hormonus, kurie stimuliuoja arba slopina kiaušidžių veiklą.

Jei pagumburis ar hipofizė sugenda, kiaušidės negaus signalo, kaip dirbti. Esant tokiai situacijai, kai kiaušidės yra tinkamai pastatytos, susiduriame su antriniu gedimu.

Kai hipofizė ir pagumburis veikia tinkamai, o kiaušidės neatlieka savo funkcijų, tai vadinama pirminiu nepakankamumu.

Kiaušidžių nepakankamumo simptomai labai skiriasi – galite patirti:

  • pirminė amenorėja, t. y. nekraujuoja iki maždaug 16 metų amžiaus. Pirminis kiaušidžių nepakankamumas gali būti nulemtas genetiškai ir neigiamai paveikti viso organizmo veiklą
  • antrinė amenorėja yra tada, kai nekraujuoja ilgiau nei 6 mėnesius iš eilės, ir situacija taikoma vaisingo amžiaus moteriai. Gydymas pagrįstas hormonų pakeitimu. Kartais prireikia operacijos.
  • Kiaušidžių cistos

Kai subrendę Graafijos folikulai kiaušidėse ovuliacijos metu nesprogsta, jie gali išsiplėsti, kad išsiskirtų kiaušinėlis, galintis apvaisinti. Juose kaupiasi skystis ir susidaro cista.

Cistos gali būti ne tik košės grūdelio, bet ir apelsino dydžio. Kai auga kiaušidžių cista, gali pasirodyti:

  • vidurių užkietėjimas
  • vidurių pūtimas
  • skrandžio skausmai
  • dažnas šlapinimasis (dėl spaudimo šlapimo pūslei)
  • sutrikimaimenstruacijos
  • dismenorėja
  • skausmas lytinio akto metu

Dauguma cistų nerodo jokių simptomų. Paprastai jie aptinkami transvaginalinio ultragarsinio skenavimo metu.

Labai dažnai cistos nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Kartais reikia gydyti hormonais. Ekstremaliomis situacijomis, kai cista susisuka (kojytės cistos, „ant kojos“) arba plyšta, būtina skubi medicininė pagalba.

Endometriumo cistų atveju veiksmingiausiu laikomas chirurginis gydymas.

Primename, kad endometriozė yra liga, kai gimdos gleivinės yra skirtingose ​​kūno vietose. Kai endometriumo gabalėlis patenka į kiaušidę, gali susidaryti šokoladinė cista, kuri prisipildo rudos masės.

Tokia cista dažniausiai pašalinama, nes cistos plyšimas gali išstumti jos turinį į pilvaplėvės ertmę, o tai ilgainiui gali sukelti peritonitą, pavojingą gyvybei būklę.

  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

Tai būklė, vadinama policistinių kiaušidžių sindromu arba Stein-Leventhal sindromu. Apie 4–6% vaisingo amžiaus moterų serga PCOS. Policistinių kiaušidžių sindromas yra genetinė liga, todėl dažnai pasireiškia šeimose.

Paprastai kiaušidėse yra Graafo folikulai, kurie subręsta sveikoje moteryje ir tada išskiria kiaušinėlį, kuris vadinamas ovuliacija. Išleistas kiaušinėlis gali apvaisinti.

Moterims, kenčiančioms nuo PCOS, kiaušidžių (grafo) folikulų vystymasis sustabdomas prieš išleidžiant kiaušinėlį. Pūslelės išnyksta ir jų vietoje susidaro cistos, kurios matomos ultragarsu.

Ligos simptomai yra menstruacijų sutrikimai (retos, nereguliarios ar antrinės mėnesinės), spuogai, hirsutizmas (hirsutizmas), nutukimas, sutrikusi gliukozės tolerancija arba diabetas ir kiaušidžių cistos.

Laboratoriniai tyrimai rodo nenormalų hormonų kiekį ir padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje nevalgius arba per burną.

PCOS gydymas priklauso nuo esamų simptomų. Pacientams skiriami vaistai, kurie atkuria tinkamą androgenizuojančių hormonų koncentraciją slopindami jų gamybą arba sumažindami jų veikimą.

Ligos simptomus palengvina kombinuotųjų kontraceptinių tablečių vartojimas. Moterims, norinčioms susilaukti kūdikio, rekomenduojami vaistai, skatinantys ovuliaciją. Z

Negydant gali atsirastinevaisingumas, taip pat ligos, kurios egzistuoja kartu su antsvoriu, t. y. hipertenzija, aterosklerozė ir išeminė širdies liga. Endometriumo hiperplazija taip pat gali sukelti neoplastinius pokyčius.

  • Kiaušidžių navikai

Paprastai jie išsivysto sulaukus 55 metų. Dabar manoma, kad pirminiai kiaušidžių vėžio protrūkiai atsiranda kiaušintakiuose. Iki šiol veiksnys, atsakingas už šį neoplazmą, nebuvo nustatytas.

Yra žinoma, kad jį, kaip ir kitus vėžio atvejus, skatina sąlytis su kancerogeninėmis medžiagomis (cigarečių dūmais, chemikalais, pramoninėmis atliekomis) ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį.

Rizika susirgti taip pat nulemta genetiškai – kuo daugiau moterų sirgo artimoje ir platesnėje šeimoje, tuo moteris rizikuoja labiau.

Vėžiui taip pat palanku yra vaikų neturėjimas, senatvė, aukštas socialinis ir ekonominis statusas ir mityba, kurioje gausu gyvulinių riebalų.

Taip pat manoma, kad hormoninė kontracepcija, naudojama ilgiau nei 10 metų, padvigubina riziką susirgti šia liga.

Pradiniame vystymosi etape vėžys nerodo jokių simptomų. Kiek vėliau gali atsirasti pilvo skausmas, pilnumo jausmas ar spaudimo pojūtis dubens srityje. Kartais taip pat kyla problemų su virškinimo sistema.

Vėliau pilvo skausmas ir spaudimo pojūtis dubens srityje paūmėja. Moteris gali jausti spaudimą žarnynui ir šlapimo pūslei.

Be to, atsiranda apetito stoka, pykinimas ir ascitas dėl eksudacinio skysčio kaupimosi pilvo ertmėje

Menstruacijos dažnai tampa nereguliarios, o tarp jų taip pat yra kraujavimas, tačiau tai dažniau yra simptomas, rodantis kitas reprodukcinių organų neoplastines ligas, pvz., gimdos kaklelio vėžį.

Dauguma kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojami III ir IV stadijose.

Ankstesnis auglio nustatymas, optimaliai 1-oje vystymosi stadijoje, galimas tada, kai kietasis židinys, dažnai esantis kelių centimetrų ilgio cistos viduje, turi nuo kelių iki kelių milimetrų ir atitinkamai mažą masę. Tokį auglį gydytojas gali aptikti apžiūrėdamas pacientą arba dažniau atlikdamas ultragarsinį tyrimą

Vėžio centro Varšuvoje duomenimis, kiaušidžių vėžiu dažniau serga miestuose, o ne kaime gyvenančios moterys. Padidėjusi ligos rizika daugiausia susijusi su moterims iš Balstogės ir Lodzkos vaivadijų. Blogiausia epidemiologinė padėtis yra Didžiojoje Lenkijoje.

Apie 75 proc kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojama aukštoje stadijoje (III ir IV). Ikiklinikinėje fazėje vėžys dažniausiai nustatomas atsitiktinai. Vėžyskiaušidės gali išsivystyti vienoje arba abiejose kiaušidėse. Jis dažnai metastazuoja, net ir gana toli, pvz., į plaučius.

Pagrindinis gydymo būdas – operacija, kurios metu gydytojas bando pašalinti visą neoplazmą. Pirmajame vystymosi etape liga aptinkama retai. Kai vėžys yra pažengęs, prieš operaciją dažnai taikoma chemoterapija, siekiant sumažinti naviko masę. Pasibaigus šiam gydymo etapui, atliekama operacija, tada taikomi individualiai parinkti chemoterapijos režimai.

Verta žinoti

Kaip apsisaugoti nuo kiaušidžių vėžio?

Reguliarūs ginekologiniai tyrimai yra pagrindas. Be to, moterys turėtų vengti rūkymo, pernelyg didelio rentgeno spinduliuotės ir kancerogeninių medžiagų.

Profilaktinį vaidmenį taip pat atlieka hormoninė kontracepcija, kurioje yra estrogenų ir progestogenų. Vartojant vaistus, kiaušidėse sumažėja estrogeno sekrecija, o tai gali apsaugoti nuo vėžio.

Riziką susirgti taip pat sumažina nėštumas ir gimdymas (kiekvienas paskesnis nėštumas sumažina riziką susirgti apie 10%). Be to, gimdymas sulaukus 35 metų jų sumažina.

Didelės rizikos grupei priklauso moterys, kurių šeimoje yra buvę šio vėžio atvejų. Jie turėtų du kartus per metus atlikti transvaginalinį ultragarsą ir kartą per metus pažymėti CA-125 žymeklį.

Kai kurios paveldimos moterys, turinčios dokumentais patvirtintą BRCA geno mutaciją po 35–45 m. metų amžiaus, siūloma pašalinti priedus (kiaušides ir kiaušintakius)

Kategorija:

Anatomija