- Kas yra psichologas ir ką jis veikia?
- Psichologas: kada apsilankyti?
- Psichologas: kaip išsirinkti specialistą?
- Psichologas prieš psichiatrą ir psichoterapeutą
- Psichologas: kaip numalšinti baimes prieš pirmą apsilankymą?
- Psichologas: kaip atrodo pirmasis apsilankymas?
- Psichologo darbo sritys:
- Psichologas: kodėl neturėtum bijoti?
Psichologas – vis daugiau žmonių galvoja apie apsilankymą pas jį, tačiau baimė patikėti savo problemas nepažįstamam žmogui yra didžiulė. Psichologo kabinetas dažnai yra „nežinoma žemė“, o daug nežinomųjų dalykų, susijusių su pirmuoju apsilankymu, sukelia netikrumo būseną. Pažiūrėkite, kaip vyksta pirmasis vizitas pas psichologą ir kaip jam pasiruošti.
Kas yra psichologas ir ką jis veikia?
Psichologas– prieš pirmą apsilankymą pas jį dažnai kyla daug abejonių. Kartais mums sunku nustatyti, arpsichologobiuras bus tinkama vieta spręsti konkrečias problemas. Tačiau verta pasiryžti pasinaudoti profesionalo paslaugomis, jei iki šiol taikytas sunkumų įveikimo būdas neduoda laukiamų rezultatų. Todėl raginu pažvelgti į savo išgyvenimus ir jausmus, patiems apsispręsti, ar norite dirbti su psichologu, kad pagerintumėte gyvenimo kokybę.
Verta žinotiPsichologas: kada apsilankyti?
Bendradarbiavimo pradžia su psichologu gali būti gera išeitis, jei iš patirtų situacijų ar jausmų susidaro įspūdis, kad patys nesugebame su jais susitvarkyti. Pasitaiko, kad artimiausi žmonės nesugeba suteikti pakankamai paramos, o dabartiniai įveikos būdai nepalengvina arba yra papildomas tolimesnių komplikacijų š altinis.
Jei dėl savo pastebėjimų ar artimo žmogaus pasiūlymų nusprendžiama pasinaudoti specialisto pagalba, verta pasirūpinti dar keliomis smulkmenomis – kad investicijos į tobulinimą gyvenimo kokybė pasirodo esanti efektyvi.
Psichologas: kaip išsirinkti specialistą?
Turėtumėte pasitikslinti, kas tiksliai yra specialistas, pas kurį einate į susitikimą. Iš esmės skiriasi pagalbos tipas ir siūlomos paslaugos apimtis, priklausomai nuo to, ar kreipiamės į psichologą, psichoterapeutą, trenerį ar psichiatrą
Kiekvienas iš šių specialistų teikia visiškai skirtingas paslaugas, todėl verta iš anksto apsispręsti, su kuo nori ar reikia susitarti. Prieš pasirenkant konkretų žmogų, kuriam planuojame patikėti savo sunkumus ar asmeninį tobulėjimą, verta pasitikrinti specialisto išsilavinimą ir kvalifikaciją
Norėdami tapti asmeninio tobulėjimo ar kitų psichologinių paslaugų ekspertu, turiteinvestuoti daug pastangų ir laiko bei įgyti išsilavinimo ir patirties (patvirtinta diplomais ir pažymėjimais)
Psichologas neturėtų įsižeisti, jei klientas prašo parodyti savo leidimus ar pažymas, nes dėl jų labai daug dirbo. Todėl jis tikriausiai mielai juos parodys. Šio tipo patvirtinimas yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo sukčiaus ar aferisto, kuris teigia esąs tam tikros srities specialistas.
Psichologas prieš psichiatrą ir psichoterapeutą
Psichologas nėra vienintelis specialistas, teikiantis psichologinę pagalbą, todėl nieko keisto, kad kartais sunku pasakyti, į ką kreiptis dėl šios pagalbos.
Psichologas prieš psichiatrą
Skirtumas tarp psichologo ir psichiatro yra tas, kad pirmasis yra baigęs psichologiją, o psichiatras yra baigęs mediciną, todėl yra gydytojas. Todėl psichologas negali išrašyti receptų, o psichiatras – tai daro.
Specialistai dažnai bendradarbiauja tarpusavyje, pvz., asmuo dalyvauja terapijoje pas psichologą, bet kreipiasi į vieną kartą pas psichiatrą, kad šis išrašytų tinkamus vaistus.
Dažniausiai pas psichologą lankosi žmonės, norintys susidoroti su depresija, santykių problemomis ar santykiais su vaikais, tėvais, uošviais. Taip pat tie, kurie gedi. Kita vertus, psichiatras dažniausiai nevykdo terapijos – diagnozuoja, parengia gydymo metodą, skiria vaistus, gali vesti privačią praktiką ar dirbti psichiatrijos skyriuje.
Tikrai nieko nenutiks, jei kas nors apsilankys pas psichiatrą ir jis nuspręs, kad su tam tikra problema geriau kreiptis į psichologą – tokiu atveju šį žmogų jis nukreips pas šį specialistą.
Psichologas prieš psichoterapeutą
Psychoterpaeuta yra baigęs psichologijos ar bet kurios kitos krypties studijas ir 4 metų psichoterapijos mokyklą. Psichoterapeutai yra išsilavinę įvairių srovių, jie gali pasiūlyti, pavyzdžiui, kognityvinę-elgesio terapiją, psichodinaminę terapiją ar sisteminę terapiją.
Psichoterapeutas turi didesnį praktinį pasirengimą nei ką tik baigęs psichologiją, tačiau verta prisiminti, nes į psichoterapeuto pasirinkimą reikia žiūrėti labai atsargiai. Tik kai kurios psichoterapijos mokyklos turi teisę išduoti Nacionalinės ligonių kasos pripažintus pažymėjimus. Savo gerovei reikėtų rinktis tokį specialistą, o ne psichologinių studijų nebaigusį žmogų, kuris yra baigęs nežinomą psichoterapijos mokyklą
Žiūrėk10 nuotraukų galerijaPsichologas: kaip numalšinti baimes prieš pirmą apsilankymą?
Susirūpinimas dėl apsilankymo pas psichologą yra visiškai normalus dalykas. Baimė teisti ar kritikuoti sprendimus, elgesį ar apmąstymus, kurie bus įvardyti susitikimo metu, lydi daugelį žmonių. Tačiau kraštutiniu atveju dažnai atsitinka taip, kad pasidalyti savo asmeninėmis istorijomis su visiškai nepažįstamu žmogumi yra lengviau, nei manėte iš pradžių.
Sprendimą apsilankyti pas psichologą dažnai lydi baimė dėl neigiamos aplinkos reakcijos. Nepaisant to, kad vis didesnė visuomenės dalis naudojasi paslaugomis asmeninio tobulėjimo ar psichologinės paramos srityje, daugelis žmonių apie psichologą vis dar galvoja stereotipiškai. Esant tokiai situacijai, verta peržvelgti savo mąstymo būdą apie psichologinį biurą ir nuspręsti, kad trečiųjų šalių baimės ar nuomonės neapsispręs dėl jo slenksčio peržengimo.
Psichologas: kaip atrodo pirmasis apsilankymas?
Jei specialistas jau pasirinktas ir patikrintas, galite pagalvoti apie pirmąjį vizitą. Verta apsvarstyti savo lūkesčius šiam susitikimui, tačiau net jei sunku įvardinti konkrečią problemą, kurią reikia išspręsti pačiam, o nerimą kelia tik jausmas, kad kažkas kasdienybėje netinka, trukdo ar pavargsta. To pakanka apsispręsti dėl paramos. Darbas su specialistu gali būti skirtas diskomforto priežasčiai nustatyti.
Pirmasis susitikimas su specialistu dažniausiai yra įžanga į tolesnius vizitus. Iš jo neturėtumėte tikėtis įspūdingų efektų. Tai laikas, kai psichologas gali pažinti klientą ir surinkti informaciją, reikalingą darbo planui pasiūlyti. Taip pat laikas išsiaiškinti sutartį, t.y. kliento ir specialisto bendradarbiavimo principus. Dažniausiai tai būna tada, kai susitariama, kaip dažnai ir kiek laiko bus rengiami susirinkimai. Dažnumas priklauso nuo to, ko klientui reikia, nuo srovės, kuria specialistas dirba, ir nuo to, kokią paslaugą jis pasirenka (konsultavimas, pagalba krizės metu, terapija).
Taip pat verta prisiminti, kad toks „0“ susitikimas leidžia susipažinti su specialistu ir pasitikrinti, ar tai žmogus, su kuriuo jautiesi patogiai ir saugiai. Šio susitikimo metu psichologas tikriausiai daugiausia klausosi, kartais užduoda klausimus. Kai kurie klientai, nežinodami apie informatyvų vaidmenį, kurį turi atlikti pirmasis susitikimas, jaučiasi nusivylę. Dažnai girdite: „Šiame susitikime neįvyko daug, nes aš visą laiką kalbėjau / kalbėjausi.“
Kaip nustoti patikti kitiems? Psichologo patarimai
Savigarba: kas tai yra ir kaip ją sukurti?
Kaip nesijaudintiką sako kiti?
Jums tai bus naudingaPsichologo darbo sritys:
- Užsitęsęs liūdesio, irzlumo jausmas, lengva supykti ir nesugebėjimas su tuo susidoroti.
- Problemos palaikant patenkinamus santykius su artimaisiais
- Lėtinis stresas, nuolatinė įtampa ar baimės jausmas.
- Užsitęsęs liūdesio jausmas, atimantis norą imtis kasdienės veiklos.
- Pasikartojantys miego sutrikimai, košmarai, nemiga ir tt
- Atsidūrimas krizėje: mylimo žmogaus mirtis ar liga, skyrybos, darbo netekimas, užpuolimo ar patekimo į nelaimingą atsitikimą patirtis ir kt.
- Pasikartojantys prisiminimai apie sudėtingas situacijas, traumas ir pan.
- Problemos, susijusios su potraukio jausmu.
- Sunku diagnozuoti sveikatos sutrikimus (psichosomatinius simptomus), pvz., lėtinį ar pasikartojantį skausmą, skrandžio sutrikimus, itin susilpnėjusį imunitetą ir pan.
Psichologas: kodėl neturėtum bijoti?
Psichologas yra saistomas etikos kodekso taisyklių, kurios turi padėti užmegzti tinkamus santykius. Viena iš jų – profesinė paslaptis. Šios taisyklės yra skirtos užtikrinti švarų susitarimą tarp kliento ir paslaugų teikėjo. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, psichologas neturėtų bandyti nustatyti diagnozės asmeniui, kuris tam nesutiko. Visą psichologo ar psichoterapeuto darbo taisyklių sąrašą galima rasti pramonės tinklalapiuose, todėl raginu peržvelgti jas prieš pirmą apsilankymą.
Kliento atvirumas turi didžiulę įtaką atliekamo darbo efektyvumui. Kuo didesnis nuoširdumas pokalbyje su psichologu, tuo adekvatesnė jo parama ir dėl to didesnė kliento laukiamo efekto tikimybė. Verta prisiminti, kad psichologo darbas yra susijęs su žmogiškais sunkumais, todėl gėda ir baimė, kad istorijos, kurias jis išgirs, yra šokiruojančios ar sunkios, verta palikti už kabineto durų.
Kartais klientui kyla jausmas, kad problema, su kuria jis ateina, yra per menka ir kad jis iš tikrųjų turėtų su ja susitvarkyti pats, o ne pasitelkti specialistą. Tiesa ta, kad nėra problemų, kurios būtų pernelyg nerimtos, norint gauti psichologo pagalbą.
Jei ankstesnė patirtis neigiamai veikia kasdienį gyvenimą, savijautą ar tarpusavio santykius, lydi bejėgiškumo jausmas, yra visos priežastys rinktis specialisto konsultacijas. Tačiau verta prisiminti, kad jei nepaisant to kyla pasipriešinimas ir jis nėra pasirengęs seanso metu kelti konkrečių temų, klientas turi absoliučią teisę tai daryti, o psichologas privalo tai gerbti. Klientasnusprendžia, kada ir ką sakyti.
Pirmosios konsultacijos poveikis gali skirtis. Tam tikrai žmonių grupei toks informacinis susitikimas neduoda jokių rezultatų, o kiti gali jausti palengvėjimą, nerimą, liūdesį ir pan. Šio susitikimo metu pasakojamas turinys gali sukelti arba nesukelti įvairių, ne visada malonių emocijų.
Po susitikimo gali susidaryti įspūdis, kad ne viskas buvo pasakyta. Toks nepasitenkinimo jausmas tikriausiai atsiras dar keliems susitikimams, nes vieno užsiėmimo metu neįmanoma aptarti visų klientui svarbių aspektų. Todėl susitikimų su psichologu metu verta skirti laiko. Pokyčiai ar laukiami rezultatai yra kaip namų renovacija – jiems reikia laiko, kantrybės ir darbo.
Patrycja Szeląg-JaroszPsichologas, treneris, asmeninio tobulėjimo treneris. Profesinės patirties ji įgijo dirbdama psichologinės pagalbos, krizių intervencijos, profesinio aktyvinimo ir koučingo srityse.Jis specializuojasi gyvenimo koučingo srityje, padeda klientui gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti savigarbą ir aktyvią savigarbą, išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą ir efektyviai susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Su nevyriausybinėmis organizacijomis Varšuvoje yra susijusi nuo 2007 m., kartu vadovauja Kompaso asmeninio tobulėjimo ir psichologinių paslaugų centrui.