Žmogaus anatomija yra medicinos šaka, leidžianti daugeliui pirmųjų medicinos studijų metų studentų nemiegoti naktimis. Tokios situacijos priežastis yra, pavyzdžiui, žmogaus kūno anatomijos sudėtingumas – norint ją gerai įsisavinti, reikia daug valandų intensyviai mokytis. Bet ką tiksliai daro anatomija ir kokie jos tipai?

Kas yra žmogaus anatomija?

Žmogaus anatomija tyrinėtojai buvo užsiėmę šimtmečius. Hipokratas, aprašęs žmogaus skeleto ir raumenų anatomiją, prisidėjo prie jos vystymosi. Kito graiko Galeno darbai taip pat buvo svarbūs pažinti žmogaus kūno sandarą. Minėti tyrinėtojai, kaip ir daugelis kitų, išsamiai išanalizavo žmogaus kūno sandarą ir galiausiai šiandien galime tiesiog pasakyti, kad žmogaus anatomija apskritai yra gerai suprantama.

Anatomija pirmiausia domisi gydytojais – juk būtent tokio tipo specialistai turi žinoti, kur kuris organas guli, kad vėliau galėtų tinkamai diagnozuoti ir gydyti savo pacientų ligas. Mokytis anatomijos tikrai nėra lengva – dažnai iš medicinos studentų galima išgirsti, kad studijų metu svarbiausia išlaikyti būtent šį dalyką ir vėliau bus tik lengviau.

Ši situacija atsiranda dėl to, kad kiekviena žmogaus kūno struktūra turi pavadinimą: jei čia paminėsite, kad žmoguje yra daugiau nei du šimtai kaulų, jau aišku, kodėl mokytis anatomijos gali būti sunku.

Teoriškai gali atrodyti, kad žmogaus anatomija yra mokslas, kuris bėgant metams nesikeičia, tačiau praktiškai taip nėra. Pakeitimai susiję, pavyzdžiui, su šioje medicinos disciplinoje vartojama terminija – kaip anksčiau anatominėje kalboje vyravo lotynų kalba, taip ir šiais laikais jos atsisakoma ir pasirenkami anatominiai terminai, kilę iš anglų kalbos.

Žmogaus anatomija: tipai

Yra bent keli anatomijos tipai. Pagrindinių skyrių sąrašai:

  • makroskopinė anatomija (kuri fokusuojasi aplink plika akimi matomas struktūras),
  • mikroskopinė anatomija (nenaudojant specialios įrangos, pvz., mikroskopo, nematomų kūno elementų įvertinimas).

Pastarosios yra susijusios su tokiomis medicinos sritimis kaip citologija (žmogaus kūno ląstelių tyrimas) ir histologija (audinių, sudarančių žmogaus kūną, tyrimas).

Aukščiau pateikti ne vieninteliai anatomijos tipai – be jų dar skiriami:

  • normali anatomija (apibūdinanti normalių kūno struktūrų sandarą),
  • patologinė anatomija (orientuota į įvairių ligų sukeltus pokyčius žmogaus organizme),
  • topografinė anatomija (apibūdinanti įvairių žmogaus kūno organų ryšius),
  • funkcinė anatomija (funkciškai apibūdinanti žmogaus kūno organus),
  • radiologinė anatomija (susijusi su apibūdinimu, kaip žmogaus kūno struktūra atrodo atliekant vaizdinius tyrimus, įskaitant ultragarso, rentgeno ar magnetinio rezonanso tomografiją).

Žmogaus anatomija: anatomijos pagrindai

Pagrindinės žmogaus kūno dalys yra galva, kaklas, liemuo, rankos ir kojos. Visų žmonių teisingas kūno kontūras yra panašus, tačiau tarp žmonių yra tam tikrų individualių skirtumų – būtent dėl ​​jų vienų mūsų viršutinės ar apatinės galūnės yra ilgesnės, o kitų trumpesnės.

Proporcijos tarp minėtų pagrindinių kūno elementų visų žmonių taip pat yra panašios, bet ne identiškos. Čia verta paminėti, kad jie keičiasi su amžiumi. Iš pradžių net galvos aukštis atitinka net ¼ viso kūno ilgio. Tik vėliau padidėja liemens ir galūnių dydis. Galiausiai liemens ilgis, įskaitant galvą, siekia apie 50 % viso kūno ilgio, o paties liemens ilgis – 31 %.

Apatinės galūnės ilgis paprastai atitinka 52 % viso kūno ilgio, o viršutinių – iki 45 %.

Ūgio ir galvos aukščio santykis yra įdomus – kadangi iš pradžių jis gali atitikti 25% viso kūno ilgį, suaugus ši vertė siekia 10-15%.

Žmogaus anatomija: anatomijoje vartojami terminai

Anatomai vartoja terminus, kurie gali būti labai svetimi žmonėms, kurie neturi daug bendro su šia disciplina. Čia kalbame, pavyzdžiui, apie kūno ašis, plokštumas ir linijas. Korpuso ašis apima:

  • vertikali ašis: tai ašis, statmena plokštumai, kurioje stovi žmogus; vertikalios ašies pavyzdys yra, pvz., ta, kuri jungia viršugalvį su paskutiniu slanksteliu,
  • skersinė ašis: ašis, jungianti du tame pačiame aukštyje esančius taškus dešinėje ir kairėje kūno pusėje,
  • sagitalinė ašis: tęsiasi iš priekio į galą iryra statmena skersinei ir išilginei ašims.

Naudojant ašis, nustatomos kūno plokštumos, kurios yra:

  • lėktuvas,
  • skersinė plokštuma,
  • priekinė plokštuma.

Kad būtų galima dar tiksliau apibūdinti žmogaus kūno sandarą, yra ir specifinės eilutės, kurios yra:

  • priekinė vidurio linija: ji tęsiasi vidurinėje plokštumoje (tai yra sagitalinė plokštuma, kurioje yra pagrindinė ašis – vertikali ašis eina per galvos viršų),
  • krūtinkaulio linija: ji eina palei krūtinkaulio kraštą,
  • raktikaulio vidurio linija: nupjauna raktikaulio centrą,
  • parasterninė linija: driekiasi tarp krūtinkaulio linijos ir raktikaulio vidurio linijos,
  • priekinė pažasties linija: eina per priekinę pažasties raukšlę,
  • vidurinė pažasties linija: linija, besitęsianti per aukščiausią pažasties tašką,
  • užpakalinė pažasties linija: ji kerta užpakalinę pažasties raukšlę,
  • mentelės linija: ji eina per mažiausią ašmenų kampą,
  • paravertebralinė linija: linija, einanti per slankstelių sąnarinius procesus,
  • užpakalinė vidurinė linija: eina vidurinėje plokštumoje išilgai stuburo slankstelių stuburo ataugų.

Žmogaus anatomija: organų sistemos

Visi žmogaus organai yra tam tikru būdu susiję vienas su kitu – vieni su kitais mažiau, kiti labiau – tačiau kai kurie ryšiai tarp kai kurių organų yra ypač aiškūs, todėl jie yra sugrupuoti į organų sistemas. Žmogaus sistemų skirstymai gali būti tikrai skirtingi, tačiau žemiau pateikiame dažniausiai minimas žmogaus organų sistemas.

Žmogaus anatomija: virškinimo sistema

Virškinimo sistema prasideda nuo burnos ir apima liežuvį, dantis ir seilių liaukas.

Tada jis tęsiasi ir apima:

  • stemplė,
  • skrandis,
  • plonoji žarna,
  • storoji žarna,

ir įvairūs papildomi organai, tokie kaip:

  • kepenys,
  • tulžies pūslė,
  • kasa.

Pagrindinė virškinimo sistemos funkcija yra gauti ir tada suvirškinti maistą, o vėliau įsisavinti organizmui reikalingas maistines medžiagas. Tačiau virškinimo sistemos organai atlieka daug kitų svarbių funkcijų, pvz., kepenys gamina krešėjimo faktorius ir metabolizuoja daugybę įvairių medžiagų, o kasa, išskirdama insuliną arba gliukagoną, kontroliuoja organizmo angliavandenių apykaitą.

Žmogaus anatomija: širdies ir kraujagyslių sistema

Širdies ir kraujagyslių sistema (kraujotakos sistema) pirmiausia apima širdį ir kraujagysles – venas ir arterijas. Širdis yra siurblys, per kurį kraujas – skystis, turintis organizmo ląstelėms būtinų maistinių medžiagų ar deguonies – pasiekia visas organizmo struktūras.

Kraujas iš širdies (tiksliau iš dešiniojo skilvelio) per plaučių arterijas nukreipiamas į plaučius, kur prisotinamas deguonimi ir plaučių venomis grįžta į kairįjį prieširdį. Iš ten patenka į kairįjį širdies skilvelį, iš kur – per aortą – nukreipiamas į visus kūno organus.

Deguonies trūkumas kraujas grįžta į dešinįjį prieširdį per tuščiąją veną – viršutinę ir apatinę – ir visas kraujotakos ciklas kartojasi.

Žmogaus anatomija: kvėpavimo sistema

Kvėpavimo sistema apima nosies ertmes, ryklę, gerklas, trachėją ir plaučius. Pagrindinė šios organų sistemos užduotis yra dujų mainai: būtent jai priklausančiose alveolėse deguonis patenka į organizmą ir tuo pačiu pašalina iš jo anglies dvideginį.

Dujų mainai neabejotinai yra svarbiausia kvėpavimo sistemos užduotis, bet tikrai ne vienintelė – ji dalyvauja, pavyzdžiui, termoreguliacijoje

žmogaus anatomija: reprodukcinė sistema

Dėl reprodukcinės sistemos žmonės turi galimybę daugintis. Kaip ir kitos priešingos lyties žmonių sistemos turi iš esmės panašią struktūrą, šios vienos sistemos atveju skirtumai yra aiškiai pastebimi.

Moterų reprodukcinė sistema apima makštį, gimdą, kiaušides ir kiaušintakius. Vyrams sėklidės, kraujagyslės ir varpa yra kapšelyje.

Aptariant reprodukcinę sistemą, taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vyrams yra viena liauka, kurios nėra moterims – mes kalbame apie prostatos liauką, t.y. prostatą.

Žmogaus anatomija: nervų sistema

Nervų sistema dažnai laikoma svarbiausia žmogaus organų sistema – ne veltui, nes būtent nervų sistemą galima palyginti su konkrečiu viso organizmo valdymo centru.

Išskiria centrinę nervų sistemą (kuriai priklauso smegenys ir nugaros smegenys) ir periferinę nervų sistemą (sudarytą iš nervų ir ganglijų, kylančių iš galvos ir nugaros smegenų).

Nervų sistema kontroliuoja atskirų organų veiklą, bet taip pat leidžia mums – per jutimo organus – gauti įvairius dirgiklius iš aplinkos

Žmogaus anatomija: endokrininė (endokrininė) sistema

Endokrininės sistemos struktūroms (endokrininei sistemai)įtraukiami organai, galintys išskirti įvairius hormonus. Todėl jį daugiausia sudaro:

  • skydliaukė,
  • hipofizė,
  • antinksčiai,
  • lytinių liaukų (sėklidės ir kiaušidės),
  • prieskydinės liaukos,
  • kasa (todėl paskutinis iš išvardytų gali būti laikomas ypatingu organu, nes yra endokrininės ir virškinimo sistemos dalis).

Tačiau čia reikia pabrėžti, kad aukščiau minėti tik organai, klasikiniu požiūriu priskiriami endokrininėms sistemoms – iš tikrųjų organų, kurie rodo endokrininę veiklą žmogaus organizme, yra daug daugiau.

Endokrininės sistemos organų išskiriami hormonai atlieka daug svarbių organizmo funkcijų, t. Skydliaukės hormonai kontroliuoja medžiagų apykaitą, parathormonai veikia kalcio apykaitą, o hipofizės hormonai, tokie kaip augimo hormonas, lemia žmogaus augimą.

Žmogaus anatomija: limfinė sistema

Iš esmės limfinė sistema yra panaši į kraujotakos sistemą - ji taip pat apima platų kraujagyslių tinklą - limfagysles, tačiau perneša ne kraują, o kitą skystį, t. y. limfą (limfą). Šis skystis yra tarp atskirų kūno ląstelių ir, be kita ko, transportuojamas jame riebalinės kilmės medžiagos, bet ir imuninės sistemos ląstelės

Žmogaus anatomija: judėjimo sistema

Judėjimo sistema (arba raumenų ir kaulų sistema) apima žmogaus skeletą (ji apima kaulus, sąnarius, raiščius ir sausgysles) ir prie šių struktūrų pritvirtintus raumenis.

Kaip galite spėti, ši sistema yra atsakinga už tai, kad galime judėti, tačiau ji turi ir kitų funkcijų. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų, atsakingų už naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, užduotis arba tai, kad kaulai veikia kalcio apykaitą organizme.

Žmogaus anatomija: šlapimo sistema

Šlapimo sistema apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra vienas iš svarbiausių kūno organų, nes juose vyksta kraujo filtravimo vieta, kurios dėka iš organizmo gali būti pašalintos toksinės medžiagos.

Šlapimo sistema ne tik šalina, bet ir reguliuoja – ji atsakinga už perteklinio vandens kiekio pašalinimą iš organizmo

Žmogaus anatomija: imuninė sistema

Imuninė sistema neabejotinai yra ypatinga sistema – ji tikriausiai yra labiausiai išsibarsčiusi sistema organizme visame kūne. Tai apima, be kita ko b altųjų kraujo kūnelių (leukocitų, pvz., makrofagų,granulocitai ir limfocitai), taip pat užkrūčio liauka ir limfmazgiai.

Kaip rodo pavadinimas, pagrindinė imuninės sistemos funkcija yra apsaugoti organizmą nuo įvairių kenksmingų veiksnių, tokių kaip patogeniniai organizmai – ji gali atlikti šią užduotį dėl savo ląstelių aktyvumo, bet ir dėl įvairių jų gaminamos medžiagos, tokios kaip, pavyzdžiui, citokinai arba antikūnai.

Žmogaus anatomija: kūno apvalkalas

Žmogaus kūnas kontaktuoja su išoriniu pasauliu per kūno apvalkalą. Jie apima:

  • oda,
  • plaukai,
  • nagai,
  • prakaito liaukos,
  • riebalinės liaukos.

Kūno sluoksnių užduotis yra išlaikyti jo vientisumą, bet taip pat palaikyti tinkamą kūno temperatūrą (kurią įtakoja riebalinės liaukos) arba leisti priimti dirgiklius iš aplinkos (įvairių tipų receptorių - jautrūs temperatūrai, lietimui ar skausmui, be kita ko – jie pagaliau yra odoje).

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Sveikata