- Analinis plyšys – priežastys ir rizikos veiksniai
- Analinis plyšys – simptomai
- Analinis plyšys – diagnozė
- Analinis plyšys – gydymas
Išangės plyšys yra antra pagal dažnumą galinio virškinamojo trakto liga (po hemorojaus). Šiuo metu išangės plyšys yra dažniausia kraujavimo iš tiesiosios žarnos priežastis ir viena dažniausių išangės skausmo priežasčių. Kokios yra analinio plyšio priežastys ir simptomai? Koks yra gydymas?
Išangės plyšysyra ilgas, siauras ir negilus paskutinės išangės kanalo dalies (vadinamosios anodermos) gleivinės plyšimas, atsirandantis, kai išangės gleivinė viršija tempimo pajėgumą.
Staiga susidarantys švieži įtrūkimai vadinamiaštriu analiniu plyšiu . Jei ji negydoma arba liga kartojasi dažnai, gali išsivystytilėtinis išangės įtrūkimas . Tada odos raukšlė sustorėja (vadinamasis sarginis guzas) ir atsiranda perianalinės karpos (vadinamosios sarginės karpos).
Liga dažniausiai diagnozuojama žmonėms nuo 20 iki 40 metų.
Analinis plyšys – priežastys ir rizikos veiksniai
- užsitęsęs vidurių užkietėjimas;
- sunkus tuštinimasis dėl per kietų, suspaustų išmatų;
- nuolatinis viduriavimas;
- analinių liaukų infekcija;
- dažnas analinis seksas;
- didelis pristatymų skaičius;
- užsitęsęs gimdymas, didelis vaiko gimimo svoris, gimdymas naudojant pagalbinius prietaisus (dėl to gali atsirasti šios srities audinių išemija);
- ligų, tokių kaip lėtinis opinis kolitas, Krono liga;
Analinis plyšys – simptomai
- skausmas išangės srityje, dažniausiai skausmas atsiranda tuštinimosi metu ir trunka pusvalandį po jo. Jis apibūdinamas kaip stiprus, aštrus, deginantis arba geliantis;
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos – dažniausiai tuštinimosi metu, dažniausiai nedidelis, bet kartais labai sunkus, su šviežiu krauju. Tada kraujo pėdsakai yra ant išmatų, tualetinio popieriaus, apatinių drabužių;
- stiprus spaudimas išmatose;
- analinis niežėjimas;
- analinis deginimas;
Analinis plyšys – kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos reikalauja skubios konsultacijos. Tai gali liudyti ne tik apie išangės plyšį, bet ir kitussunkios ligos, pvz., išangės vėžys.
NAUDA ŽINOTI>> Norint diagnozuoti išangės plyšį, geriausia kreiptis į proktologą (gydytoją, besigydantį storosios žarnos ir tiesiosios žarnos ligas). Gydytojas pirmiausia apžiūri išangę – kai kuriais atvejais plyšys gali būti matomas atidarius sėdmenis (dažniausiai jis yra išangės gale, rečiau – pvz., nėščiosioms ir po gimdymo – prie priekinės išangės sienelės) Taip pat atliekatiesiojoje žarnoje . Esant ūminiam išangės plyšiui, pacientas jaučia šaudymo skausmą, o esant lėtiniam plyšiui, papildomai matomas sargybos gumbas ir karpos. Tada diagnozė turėtų būti išplėsta iki endoskopinių tyrimų, pvz., rektoskopijos ar sigmoidoskopijos. Diagnostikos metu reikia atmesti kitas ligas, kurios pasireiškia skausmu ar kraujavimu iš išangės, įskaitant vėžines. Terapija susideda iš: Kai gydymas nesėkmingas (tai būna labai retai), gali prireikti operacijos, kad būtų atliktas dalinis šoninis vidinio sfinkterio pjūvis su plyšio rezekcija arba be jos arba, rečiau, vietinė plyšio rezekcija. Pagrindinės chirurginio gydymo komplikacijos dažniausiai yra laikinas išmatų nelaikymas, o ypač dujų nelaikymas.Analinis plyšys – diagnozė
Analinis plyšys – gydymas