Antinksčių nepakankamumas – tai liga, kuri išsivysto dėl antinksčių žievės hormonų – gliukokortikosteroidų, mineralokortikosteroidų ir antinksčių androgenų – sekrecijos trūkumo. kokios yra antinksčių nepakankamumo priežastys ir simptomai? Kaip vyksta gydymas?

Antinksčių nepakankamumasgali būti pirminis – tuomet pažeidžiami antinksčiai, arba antriniai, kai pažeidžiama pagumburio ar hipofizės liauka. Priklausomai nuo ligos tipo, jis gali būti ūmus arba lėtinis. Tai potencialiai mirtina liga, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais. Tikėtina, kad jis gali būti įtariamas žmonėms, kuriems yra bendras silpnumas, apetito stoka ir svorio netekimas, nepaaiškinamas alpimas, hipotenzija, hiponatremija, hiperkalemija ir hipoglikemija. Pacientų grupėje dominuoja moterys, diagnozuojama dvigubai dažniau nei vyrams. Vidutinis ligos pradžios amžius yra apie 40 metų.

Hipoadrenokorticizmas: priežastys

Pirminio antinksčių žievės nepakankamumo (Adisono ligos) priežastys dažniausiai yra autoimuninis procesas, ardantis šios liaukos žievę – pacientų kraujo serume dažnai atsiranda antikūnų prieš antinksčių žievės antigenus

Kitos pirminio antinksčių nepakankamumo priežastys yra bakterinės (pvz., tuberkuliozė), virusinės (pvz., ŽIV, citomegalija), grybelinės infekcijos, neoplazmos arba navikinės metastazės, apsinuodijimas, kraujavimas iš antinksčių arba hemochromatozė. Labai retai hipoadrenokorticizmo priežastis yra įgimti arba įgyti steroidų biosintezės sutrikimai.

Verta žinoti, kad pirminis antinksčių nepakankamumas taip pat gali būti viena iš gretutinių II tipo daugialiaukinio autoimuninio sindromo ligų. Be pirminio antinksčių nepakankamumo, taip pat yra autoimuninė skydliaukės liga (dažniausiai Hashimoto liga) ir (arba) 1 tipo cukrinis diabetas.

Antrinis antinksčių nepakankamumas atsiranda, kai pagumburis arba liaukinė hipofizė yra pažeista dėl uždegiminių, degeneracinių, navikinių procesų, kraujavimo ar traumos. Tai taip pat gali būti ilgalaikio gydymo kortikosteroidais rezultatas.

Taip pat skaitykite: Feochromocitoma – antinksčių vėžys

Antinksčių nepakankamumas: simptomai

Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia pacientams, kuriems buvo sunaikinta 90 % abiejų antinksčių žievės. Priklausomai nuo antinksčių nepakankamumo trukmės ir sunkumo, gali pasireikšti įvairūs ligos simptomai – nuo ​​visiškai besimptomės eigos pacientams, nepatyrusiems padidėjusio fizinio ar psichinio streso, iki raumenų jėgos susilpnėjimo, iki antinksčių krizių, galinčių sukelti komą.

Pirminis antinksčių nepakankamumas(Adisono liga) pasireiškia raumenų silpnumu, tamsia oda ir gleivių spalvos pakitimu, svorio kritimu, vėmimu ir viduriavimu, dehidratacija, žemu kraujospūdžiu, kraujospūdžiu. Be to, moterims gali pasireikšti impotencija, nevaisingumas ir menstruacijų sutrikimai bei gaktos plaukų slinkimas. Sergant pažengusia liga, galima patirti ir psichikos pakitimų sulėtėjus, psichikos vangumui, kartais net esant ūmioms psichozėms. Laboratoriniai tyrimai rodo hiponatremiją, hiperkalemiją, hiperkalcemiją, labai žemą kortizolio kiekį, limfocitozę ir eozinofiliją. Kartais galite patirti hipoglikemiją.

Antrinis antinksčių nepakankamumasyra švelnesnis nei pirminis antinksčių nepakankamumas. Tai taip pat retai siejama su antinksčių krize. Jai būdinga blyški porcelianinė oda, nepakitusios spalvos speneliai ir labai prasta pigmentacija vulvos ir tiesiosios žarnos srityje. Dažnai pacientams pasireiškia kitų trofinių hormonų, tokių kaip TSH (yra antrinės hipotirozės simptomai) arba FSH ir LH (antrinio hipogonadizmo simptomai) trūkumo arba nebuvimo simptomai.Antinksčių krizėpasižymi kraujotakos šokas su reikšmingu kraujospūdžio sumažėjimu, dehidratacija ir oligurija. Be to, gali pasireikšti pseudoperitonito simptomai, vėmimas, viduriavimas ir neaiškios etiologijos karščiavimas. Kraujo serume randama hipoglikemija ir metabolinė acidozė.

Taip pat skaitykite: kokios yra inkstų nepakankamumo priežastys ir simptomai?

Antinksčių nepakankamumas: tyrimai

Patogus kortizolio kiekis kraujyje pacientams, sergantiems antinksčių nepakankamumu, paprastai yra žemas, bet gali išlikti normos ribose, o pacientams, kuriems antinksčių nepakankamumas neserga, bet serga kita sunkia liga, jis gali būti labai mažas. Todėl kortizolio kiekio nustatymas neturėtų būti naudojamas kaip pagrindas patvirtinti arba atmesti žievės nepakankamumo diagnozę.antinksčių liaukos.

AKTH stimuliacijos testas naudojamas diagnostikai. Šiuo tikslu kortizolio koncentracija serume nustatoma prieš ir 60 minučių po 0,25 mg AKTH vartojimo. Esant pirminiam antinksčių nepakankamumui, pradinis kortizolio lygis sumažėja arba pasiekia apatinę normos ribą. Paskyrus AKTH, kortizolio kiekis nepadidėja. Esant antriniam antinksčių nepakankamumui, po AKTH vartojimo padidėja kortizolio koncentracija. Tačiau reikia atsiminti, kad ilgalaikis antrinis antinksčių nepakankamumas dėl sutrikusios AKTH sekrecijos šiems pacientams sukelia antinksčių žievės atrofiją, taigi ir kortizolio sintezės ir sekrecijos stoką.

Kompiuterinė tomografija ir antinksčių MRT gali rodyti navikinių metastazių buvimą

Taip pat galite išmatuoti AKTH koncentraciją kraujo serume. Esant pirminiam antinksčių nepakankamumui, AKTH koncentracija žymiai padidėja, o antrinėmis formomis – sumažėja arba ties apatine normos riba.

Be to, imunologiniai tyrimai naudojami specifiniams antinksčių antikūnams aptikti ir vaizdo tyrimai. Pilvo ertmės rentgenograma, KT ir ultragarsas gali atskleisti antinksčių projekcijos kalcifikaciją po tuberkuliozės ar antinksčių mikozės.

Antrinio antinksčių nepakankamumo atvejais, norint aptikti navikus ar kitus destruktyvius procesus šioje srityje, svarbu atlikti Turkijos balno rentgeno, MRT ir kompiuterinės tomografijos tyrimus.

Taip pat skaitykite: Lėtinė inkstų liga (LIL) – priežastys ir komplikacijos

Antinksčių nepakankamumas: diferenciacija

Diferencinė diagnozė apima įvairios kilmės viduriavimą, myasthenia gravis, miopatiją hipertirozės metu ir lėtinį nefritą. Taip pat reikia atsižvelgti į kitas hiponatremijos, hiperkalemijos, hipoglikemijos, hipotonijos ir svorio mažėjimo priežastis, taip pat antinksčių ginekologinį sindromą mažiems vaikams.

Antinksčių nepakankamumas: gydymas

Antinksčių nepakankamumo gydymas susideda iš gliukokortikosteroidų ir mineralokortikosteroidų trūkumo papildymo. Šiuo tikslu skiriamas kortizonas arba prednizonas ir fludrokortizonas. Reikėtų prisiminti, kad steroidų dozės padidinamos 2–3 kartus pacientams, patyrusiems traumų ir infekcijų arba patiriantiems didesnę fizinę ar protinę veiklą. Apskritai moterims pakaitinė androgenų terapija nėra būtina. Papildomas gydymas priklauso nuo ligos priežasties.

Antinksčių krizei, kurią sukelia trūkumas, gydytisteroidų, į veną kas 4-6 valandas vartojama 100 mg hidrokortizono arba lygiavertis kiekis sintetinių gliukokortikosteroidų preparatų (prednizono, metilprednizolono, betametazono, deksametazono). Be to, pacientui reikia skirti 0,9 % NaCl tirpalo ir 5 % gliukozės tirpalo tiek, kiek reikia esamiems natrio ir vandens balanso sutrikimams kompensuoti. Verta prisiminti, kad bendras suleistų tirpalų tūris priklauso nuo centrinio veninio slėgio ir gliukozės kiekio kraujyje.

Kategorija:

Sveikata