PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Krzysztofas ​​Bialita

Maisto šoko sindromas (pakartotinio maitinimo sindromas) yra būklė, kuri pasireiškia ilgai prastai maitinamiems žmonėms. Maisto šoko sindromas sukelia rimtus elektrolitų sutrikimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Sužinokite, kas sukelia maisto šoko sindromą, kokios ligos padidina jo atsiradimo riziką, kaip jis pasireiškia ir kokia yra maisto šoko sindromo prevencija ir gydymas.

Maisto šoko sindromaspirmą kartą buvo pastebėtas karo metu kaliniuose, paleistuose iš koncentracijos stovyklų. Kai po ilgo badavimo buvo pradėta tinkamai maitintis, daugelis jų staiga pablogėjo. Ši paradoksali organizmo reakcija buvo pavadinta maisto šoko sindromu. Sindromas daugeliui pacientų buvo mirtinas.

Nors karas jau seniai pasibaigęs, maisto šoko sindromas vis dar dažnas. Jos atsiradimui ypač pažeidžiami hospitalizuoti, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie dėl įvairių priežasčių ilgą laiką buvo netinkamos mitybos būsenoje. Kodėl staiga pradėjus tinkamą mitybą atsiranda tokių baisių pasekmių?

Maisto šoko sindromas – priežastys

Maisto šoko sindromą sukelia medžiagų apykaitos pokyčiai, atsirandantys organizme badaujant. Įprastomis aplinkybėmis pagrindinis mūsų kūno kuras yra gliukozė. Ilgai badaujant, gliukozės atsargos greitai išsenka. Kūnas „persijungia“ prie kitų energijos š altinių: riebalų ir b altymų.

Metabolizmas labai sulėtėja, visi organai dirba energijos taupymo režimu. Pagrindiniai medžiagų apykaitos procesai yra b altymų ir riebalų deginimas, su gliukozės vartojimu susiję keliai lieka neaktyvūs.

Kas atsitiks, kai iš naujo pradėsite valgyti daug kalorijų ir daug gliukozės? Kūnas negali greitai prisitaikyti prie naujos situacijos ir dėl to patiria maisto šoką.

Atsiranda greiti hormoniniai pokyčiai – dideli insulino kiekiai išsiskiria staiga. Ląstelės pradeda intensyviai įsisavinti joms tiekiamą gliukozę. Audinių pakeitimas kitais metabolizmo keliais greitai padidina kai kurių komponentų (daugiausiafosfatai, magnis, kalis ir tiaminas). Šios medžiagos būtinos norint naudoti gliukozę kaip pagrindinį kurą.

Deja, dėl greito jų vartojimo staiga sutrinka elektrolitų balansas. Yra hipofosfatemija, hipomagnezemija ir hipokalemija (fosfatų, magnio ir kalio trūkumas).

Vitaminų trūkumas sukelia raumenų pažeidimus. Maisto šoko sindromas paveikia ir inkstų darbą, kurie pradeda taupyti natrio ir vandens kiekį. Taip atsiranda paburkimas.

Maisto šoko sindromas – rizikos veiksniai

Maisto šoko sindromas yra gyvybei pavojinga komplikacija. Šiai būklei tinka „prevencija yra geriau nei gydymas“. Veiksminga maisto šoko sindromo prevencija visų pirma reikalauja identifikuoti pacientus, kuriems yra ypač didelė jo atsiradimo rizika. Tai daugiausia žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių ilgą laiką buvo netinkamai maitinami.

Maisto šoko rizikos veiksniai apima:

  • lėtinė hospitalizacija naudojant parenterinį maitinimą (pacientai po operacijos, gydomi intensyviosios terapijos skyriuose),
  • ilgalaikis maisto trūkumas (pasninkas, ilgalaikis alkoholizmas),
  • staigus svorio kritimas (>15 % per šešis mėnesius),
  • lėtinės ligos, sukeliančios organizmo sunaikinimą (neoplastinės ligos, sunkios infekcijos),
  • reikšmingas suvartojamų patiekalų kaloringumo sumažėjimas (pvz., sergant nervine anoreksija),
  • bariatrinės operacijos, po kurių staiga sumažėjo suvartojamo maisto kiekis,
  • virškinamojo trakto ligos, trukdančios įsisavinti maistą (uždegiminės žarnyno ligos, celiakija),
  • senatvės ir silpnumo sindromas,
  • piktnaudžiavimas diuretikais

Maisto šoko sindromas – simptomai

Maisto šoko sindromo simptomai dažniausiai išryškėja per pirmąsias 3–5 dienas suvartojus daugiau maisto. Dideli elektrolitų kiekio kraujyje svyravimai gali sutrikdyti daugelio organų darbą. Pirmasis, kuris pasirodo dažniausiai:

  • nevalingi raumenų susitraukimai,
  • drebančios galūnės
  • ir tirpimo jausmas (taip pat žinomas kaip parestezija).

Tada atsiranda silpnumas ir bendras savijautos pablogėjimas. Dėl inkstų sutrikimų padidėja patinimas.

Organas, ypač jautrus elektrolitų kiekio pokyčiams, yra širdies raumuo. Maisto šoko sindromo metu gali pasireikšti įvairūs širdies sutrikimai:

  • aritmijos,
  • susitraukimo sumažinimas,
  • blokųlaidumas,
  • ir kraštutiniais atvejais širdies nepakankamumas.

Raumenų pažeidimas taip pat gali paveikti kvėpavimo raumenis, todėl gali atsirasti kvėpavimo problemų. Elektrolitų sutrikimai gali sukelti hemolizę, ty raudonųjų kraujo kūnelių irimą. Taip išsivysto anemija (anemija).

Maisto šoko sindromas – komplikacijos

Maisto šoko sindromas yra gyvybei pavojinga būklė. Maisto šoko sindromo komplikacijos apima organus, kurių funkcionavimas yra būtinas norint išgyventi.

Nervų sistemoje maisto šoko sindromas sukelia didėjančius sąmonės sutrikimus. Be to, gali pasireikšti traukuliai ir haliucinacijos, o kraštutiniais atvejais išsivysto koma.

Laipsniškas kvėpavimo raumenų silpnėjimas sukelia vadinamuosius kvėpavimo slopinimas, kuris kraštutiniais atvejais sukelia visišką kvėpavimo sustojimą. Skilus raumenų ląstelėms, į kraują patenka didelis kiekis b altymų, o tai labai apkrauna inkstus. Kartu su elektrolitų sutrikimais ši būklė gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.

Širdies sutrikimai yra dažna maisto šoko sindromo mirties priežastis. Sindromo eigoje gali pasireikšti gyvybei pavojingos aritmijos, taip pat ūminis miokardo nepakankamumas. Dėl to išsivysto kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumas, kuris gali sukelti negrįžtamus organų pažeidimus ir mirtį.

Maisto šoko sindromas gali išsivystyti specifinė komplikacija, atsirandanti dėl vitamino B1 (tiamino) trūkumo. Šio vitamino trūkumas sukelia ūmius pokyčius smegenyse, dėl kurių gali atsirasti vadinamųjų Wernicke encefalopatija arba Korsakoffo amnezija. Wernicke encefalopatija yra neurologinių simptomų grupė, kuri dažniausiai pasireiškia alkoholikams daugelį metų.

Lėtinis alkoholizmas, kaip ir maisto šoko sindromas, sukelia didelį vitamino B1 trūkumą. Smegenų pažeidimo simptomai:

  • nistagmas,
  • sąmonės sutrikimas,
  • motorinis nenuoseklumas,
  • psichikos sutrikimai
  • ir eisenos sutrikimas.

Korsakoffo amnezija gali išsivystyti kartu su Wernicke sindromu. Tai ypatingas atminties sutrikimo tipas ir pastebimas šviežios atminties sutrikimas. Pacientai, sergantys Korsakoffo sindromu, turi daugybę atminties spragų, kurias užpildo spalvingomis, netikromis istorijomis (vadinamomis konfabuliacijomis).

Įdomu tai, kad Korsakovo amnezijos atveju kita protinė veikla išlieka palyginti nepakitusi. Tolimos ateities įvykių atmintis išlieka išsaugota.

Maisto šoko sindromas -profilaktika

Maisto šoko sindromo prevencija turėtų prasidėti prieš pradedant mitybą. Pačioje pradžioje būtina užtikrinti tinkamą paciento hidrataciją, kompensuoti elektrolitų trūkumą. Pacientas taip pat turėtų gauti lašelinę, kurioje yra vitaminų (ypač vitamino B1) ir mikroelementų.

Kaip turėčiau duoti didesnius maisto kiekius netinkamai maitinamiems žmonėms, kad išvengčiau maisto šoko sindromo? Visų pirma, tai turėtų būti daroma palaipsniui. Pirmosiomis dienomis po mitybos pradžios į dienos racioną įtraukiamas kalorijų skaičius turėtų būti apribotas. Pradžioje turėtumėte suvartoti ne daugiau kaip 30–50% dienos energijos poreikio.

Jei organizmas gerai toleruoja maistą ir laboratorinių tyrimų rezultatai normalūs, galima palaipsniui didinti suvartojamo maisto kiekį. Visas kalorijų poreikis turėtų būti pasiektas praėjus 4–7 dienoms nuo maitinimosi pradžios.

Maisto šoko sindromas – gydymas

Kaip gydyti pacientą, kuriam išsivysto maisto šoko sindromas? Pirmas žingsnis – nedelsiant nutraukti maitinimą. Kuo greičiau atpažįstami sindromo simptomai, tuo didesnė tikimybė greitai įsikišti ir pagerinti paciento būklę. Dėl šios priežasties kiekvienas asmuo, kuriam gresia maisto šoko sindromas, turi būti maitinamas nuolat prižiūrint medicinos personalui.

Jei reikia nutraukti maitinimą, reikia stengtis subalansuoti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą (papildant fosforo, kalio ir magnio kiekius)

Pacientams, kuriems gresia maisto šoko sindromas, reikia kasdien stebėti gliukozės, elektrolitų ir inkstų funkcijos žymenis. Jei atsiranda edema, reikia apriboti skysčių ir natrio vartojimą.

Jei maisto šoko sindromo diagnozė pavėluota, gali išsivystyti komplikacijų.

Tokiu atveju pacientui būtina nuolat stebėti gyvybines funkcijas – kraujospūdį, širdies ritmą ir kvėpavimą. Jei atsiranda gyvybei pavojingų sutrikimų (sunkios aritmijos, ūminis inkstų nepakankamumas), gali prireikti hospitalizuoti į intensyviosios terapijos skyrių.

Kategorija:

Gastrologija