Otoskopija yra ne kas kita, kaip ausies endoskopija, kurią atlieka gydytojas – dažniausiai ENT specialistas, jei įtaria vidurinės ausies ligą. Naudodamas otoskopą, jis gali įvertinti ausies kanalo sandarą ir ištirti ausies būgnelį. Kada ir kaip atliekamas ausų nuskaitymas?

Otoskopija( ausies spenelis ) yra vienas iš pagrindinių tyrimų pacientams, kurie kreipiasi į gydytoją dėl ausies skausmo. Endoskopijai naudojamas otoskopas, susidedantis iš rankenos, šviesą skleidžiančios galvutės ir kūginio veidrodžio (vienkartinio arba daugkartinio naudojimo), kuris gali būti įvairaus dydžio, dažniausiai standartiškai nuo 2,2 mm iki 4 mm, tačiau yra ir dydžių. iki 10 mm.

Jis visada parenkamas individualiai, priklausomai nuo paciento ausies kanalo pločio, nes reikia atminti, kad per mažo skersmens spenelis gali būti įkištas per giliai ir sukelti diskomfortą, o per didelis – gali atsirasti nepakankamai matomas ausies būgnelis .

Vienas iš svarbiausių otoskopo elementų yra jo skleidžiama šviesa, kurios dėka gydytojas gali atidžiai apžiūrėti vidurinės ausies būklę ir stebėti visus nerimą keliančius pokyčius. Ne mažiau svarbus yra ir otoskopo galvutėje įtaisytas didinamasis stiklas, leidžiantis du ar net tris kartus padidinti žiūrimą vaizdą.

Otoskopija - indikacijos tyrimui

Otoskopinis tyrimas yra viena pagrindinių diagnostikos priemonių, kuriomis siekiama atpažinti vidurinės ausies ligas, o otoskopijos indikacijos visų pirma yra ausies skausmas. Jį gali sukelti įvairios ligos, dažniausiai ūminis vidurinės ausies uždegimas, komplikacijos po virusinės infekcijos, svetimkūnis ausyje ar vaško kamščiai.

Jūsų gydytojas atkreips dėmesį į bet kokius ausies būgnelio išvaizdos pokyčius. Jo sustorėjimas, hiperemija, patinimas, paraudimas, nelygumas ar įvairaus pobūdžio eksudatas (pvz., ausų sieras, kraujas, pūliai) yra signalas gydytojui, kad serga uždegimu ir paskirs tolesnę diagnostiką arba skirs tinkamą gydymą.

Tačiau jauniems pacientams rekomenduojama, kad ausų skenavimas būtų įprastas tyrimas, ypač vaikams, kurie serga viršutinių kvėpavimo takų infekcija, net jei jie nejaučia ausų skausmo ar diskomforto.

Be to, kai kurie pediatrai tuo įsitikinękad otoskopija turi būti atliekama standartiškai kiekvieno tyrimo metu, net ir sveikiems vaikams, siekiant išvengti ligų, susijusių su klausos aparatu.

Otoskopija – koks tyrimas?

Apžiūra neskausminga ir nereikalauja jokių specialių pasiruošimų. Gydytojas parenka tinkamo dydžio veidrodį ir, šiek tiek ištempdamas ausies kaušelį, kad ištiesintų ausies kanalą, įkiša jį į paciento ausį.

Dėl to, kad otoskopas skleidžia šviesą, o gydytojas ją švelniai judina, gali atidžiai ištirti ir įvertinti ausies būgnelio būklę. Be to, kai kurie otoskopai turi specialų balionėlį ir spenelius su minkštais antgaliais, kurie užsandarina ausies kanalą, todėl galima įvertinti ausies būgnelio mobilumą.

Tai svarbus diagnostikos elementas, leidžiantis diagnozuoti daugelį ligų. Apžiūros otoskopu metu mažus vaikus turi tinkamai laikyti globėjas, kad tyrimas vyktų sklandžiai ir neskausmingai.

Norėdami tai padaryti, padėkite vaiką ant kelių, pasukite į šoną ir viena ranka laikykite už pečių, o kita ranka šiek tiek pakreipkite kūdikio galvą, laikydami ją virš ausies. Kartais gydytojas gali paprašyti pasodinti vaiką ant sofos, nes taip jam lengviau atlikti tyrimą.

Otoskopija – kokias ligas galima diagnozuoti?

Otoskopijos dėka galima diagnozuoti daug daugiau ar mažiau pavojingų ligų, įskaitant:

  • ūminis vidurinės ausies uždegimas
  • komplikacijos po virusinės infekcijos
  • svetimkūnis išorinėje ausyje
  • vaško kaiščiai
  • ausies trauma, įskaitant barotraumą
  • būgnelio perforacija
  • hemoraginis otitas
  • Įgimta cholesteatoma
  • vėžys

Otoskopija - kontraindikacijos

Otoskopija yra neinvazinis tyrimas, todėl jo atlikimui nėra aiškių kontraindikacijų. Žinoma, viskas priklauso nuo paciento būklės, nes jei susiduriame su stipriu vidurinės ausies uždegimu, apžiūra turi būti atliekama itin švelniai, kad pacientas nepatirtų papildomo skausmo.

Kategorija:

Tyrimai