Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Piktybinis neurolepsinis sindromas yra rimta komplikacija, kuri gali atsirasti gydant antipsichoziniais vaistais. Tai pasireiškia, be kita ko karščiavimas, raumenų sustingimas ir sąmonės sutrikimas. Jei PNS laiku nėra tinkamai diagnozuota, tai gali baigtis paciento mirtimi. Ką dar verta pamatyti apie piktybinį neurolepsinį sindromą?

Piktybinis neurolepsinis sindromas( ZZNarbaPiktybinis neurolepsinis sindromas- NMS) yra labiausiai sunki komplikacija, kuri gali atsirasti vartojant antispichotinius vaistus, t. y. vaistus, kurie vartojami psichikos sutrikimams gydyti, pvz., šizofrenijai, bet ir kitoms psichozėms, kurių metu atsiranda kliedesių, haliucinacijų, veiklos, sąmonės sutrikimų. ir emocionalumas. PNS dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje, bet kartais ir tada, kai vaisto vartojimas nutraukiamas per staigiai ir vėl pradedamas vartoti. Tiesa, tai reta (pasireiškia daugiausia 0,02–3 % pacientų), tačiau labai rimta ir galimai mirtina (5–20 % pacientų) gydymo neuroleptikais komplikacija, atsirandanti dėl dopaminerginio perdavimo blokavimo nigrostrialinėje sistemoje – nors nėra iki galo žinoma. kitas mechanizmas, kuriuo išsivysto piktybinis neurolepsinis sindromas.

Piktybinis neurolepsinis sindromas: simptomai

PNS simptomus galima suskirstyti į tris grupes:

  1. Vegetacinės sistemos sutrikimai: hipertermija (kūno temperatūra virš 38 laipsnių Celsijaus), slėgio pokyčiai, aritmijos, tachikardija (širdies susitraukimų dažnio padažnėjimas 30/min.), kvėpavimo sutrikimai, dusulys, dizurija, blyškumas, seilėtekis, prakaitavimo pokyčiai odoje, nesugebėjimas išlaikyti šlapimo ir išmatų
  2. Motoriniai sutrikimai – nuo ​​susijaudinimo, sulėtėjimo iki akinezijos, vaško katalepsijos, raumenų įtampos sutrikimų, sustingimo, trizmo, nevalingų judesių, chorėjos, drebulio, traukulių, priverstinės akių obuolių padėties.
  3. Sąmonės sutrikimai – nuo ​​miglos, per kliedesį, aprimimą, iki stuporo ir komos.

Tyrimai parodė kreatinfosfokinazės aktyvumo padidėjimą (CPK virš 1000 TV/ml), taip pat aminotransferazių, leukocitozės (15000/mm3) ir mioglobinurija.

Piktybinis neurolepsinis sindromas: ką gali sukelti vaistai?

Kenkėjiškaneurolepsinį sindromą gali sukelti:

  • tipiški neuroleptikai, pvz., haloperidolis (Decaldol, Haloperidol), flufenazinas (Mirenilis), chlorpromazinas (Fenactil) – dažniausiai sukelia PNS,
  • netipiniai neuroleptikai, pvz., klozapinas (Clozapol, Leponex), risperidonas (Rispolept), olanzapinas (Zyprexa) ir kvetiapinas (Seroquel) – mažesnė tikimybė sukelti PNS,

be to:

  • antiemetikai, pvz., prochlorperazinas (chloropernazinas), metoklopramidas,
  • prieštraukuliniai vaistai, pvz., karbamazepinas (Amizepin, Neurotop retard, Tegretol, Tegretol CR, Timonil),
  • antidepresantai, pvz., aripiprazolas (Abilify), fluoksetinas (Bioxetin, Fluoxetin, Prozac, Seronil), venlafaksinas (Efectin, Efectin ER),
  • kartu vartojamas kvetiapinas ir fluvoksaminas (Fevarin),
  • narkotikų, pvz., amfetaminų, kokaino.

Piktybinis neurolepsinis sindromas taip pat gali sukelti:

  • staigus vaisto nutraukimas,
  • per greitai didinant dozę,
  • vaisto forma į raumenis,
  • kombinuotas gydymas, pvz., neuroleptikas su ličio druskomis arba karbamazepinu.

Labiau jautrūs PNS vystymuisi yra 20–40 metų jauni žmonės (tačiau taip pat buvo pranešta apie PNS atvejus kūdikiams, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms), nusilpę ir vyrai (šia komplikacija juos paveikia dvigubai dažniau nei moteris).

Piktybinis neurolepsinis sindromas: diagnozė ir prognozė

Norint tinkamai diagnozuoti PNS, ją reikėtų atskirti nuo:

  • su karščiu susijusios ligos,
  • piktybinė hipertermija,
  • mirtinas katatoninis sindromas (mirtina katatonija),
  • šilumos smūgis,
  • skydliaukės krizė,
  • serotonino sindromas,
  • sisteminė infekcija,
  • feochromocitoma,
  • su stablige,
  • priepuolis,
  • ūminė porfirija,
  • abstinencijos sindromas.

Paciento mirtis dažniausiai įvyksta dėl vėlyvos PNS diagnozės, dėl kraujotakos, kvėpavimo ir inkstų sistemų komplikacijų. Sindromo simptomai progresuoja labai greitai, todėl svarbu kuo greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą – pagerėjimas dažniausiai pasireiškia per dvi savaites. Pacientai, kurie anksčiau vartojo ilgai veikiančius neuroleptikus ir patyrę smegenų pažeidimą, gydomi ilgiau ir sunkiau. Dauguma pacientų pasveiksta iki galo be jokių liekamųjų neurologinių simptomų.

Piktybinis neurolepsinis sindromas: gydymas

Iškart po diagnozės, vaisto, sukėlusio PNS, vartojimą reikia nutraukti ir pradėti simptominį gydymąslaugyti pacientą, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Gydymas turi vykti psichiatrijos skyriuje arba, sunkesniais atvejais, intensyviosios terapijos skyriuje. Simptominį gydymą sudaro karščiavimą mažinančių ir elektrolitų pusiausvyrą balansuojančių vaistų skyrimas ir pakankamas hidratavimas. Įprasta įtraukti dopamino agonistus ir vaistus, mažinančius raumenų tonusą.

Po korekcijos neuroleptiką galima pradėti vartoti iš naujo, tačiau reikia atsižvelgti į PNS pasikartojimo galimybę (kuri gana dažna – 30%). Todėl šiuo metu pirmenybė teikiama netipiniams neuroleptikams, tokiems kaip klozapinas (saugiausias), kvetiapinas ir aripiprazolas, o nerekomenduojami klasikiniai ir pailginto veikimo neuroleptikai. Vaisto dozę reikia didinti palaipsniui, stebint pacientą ir jo tyrimų (KFK, transaminazių, karbamido, kreatinino) rezultatus. Rekomenduojamas dviejų savaičių laikotarpis be gydymo neuroleptikais, o kartu ir paciento bei jo šeimos psichoedukacija. Kartais siūloma elektrokonvulsinė terapija, tačiau ši terapija taikoma tik tiems pacientams, kurie nereaguoja į kitus gydymo būdus, nes kyla komplikacijų dėl paties elektrokonvulsinio šoko ir su juo susijusių procedūrų. Remiantis kai kuriais pranešimais, mirtingumas po elektrokonvulsinio gydymo yra mažesnis nei pacientų, gydytų kitais metodais.

Piktybinis neurolepsinis sindromas: komplikacijos

Piktybinio neurolepsinio sindromo komplikacijos yra dažnos ir pavojingos sveikatai, gali būti mirtinos. Norėdami jų išvengti, turite kuo greičiau nustatyti teisingą diagnozę ir pradėti gydymą. Tarp rimčiausių komplikacijų po RNR galime išskirti:

  • ūminis inkstų nepakankamumas,
  • kardiomiopatija,
  • miokardo infarktas,
  • kvėpavimo nepakankamumas,
  • kepenų nepakankamumas,
  • sepsis (sepsis),
  • giliųjų venų trombozė.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija