- Jaunatviškos depresijos simptomai
- Gyvenimas už vaiko ribų - jaunatviškos depresijos priežastis
- Depresija neaplenkia gerų namų
- Jaunimo depresija yra pagalbos šauksmas
- Kaip išvengti tragedijos?
- Diagnozė ir kas toliau?
Maždaug trečdalis paauglių Lenkijoje turi depresijos simptomų. Vienas iš 100 turi minčių apie savižudybę. Su tuo turėtų susitvarkyti ir patys vaikai, ir čia jiems reikalinga savimonė, ir tėvai, kurių auklėjimo būdas ir metodas gali labai skirtingai paveikti vaikų psichiką.
Vaikų ir paauglių depresijayra tokia pat rimta problema, kaip ir suaugusiųjų. Deja, tėvai dažnai nesuvokia, kad jų vaiko agresyvumas, nuotaikų svyravimai ir tinginystė yra ne jaunatviško maišto pasekmė, odepresijos simptomai– rimta liga, kuri ardo organizmą ir gali sukelti į dramą.
Jaunatviškos depresijos simptomai
Dar visai neseniai buvo manoma, kad vaiko pažinimo raida buvo nepakankama, kad išsivystytų depresija. Ir depresinis sindromas negali pasireikšti tol, kol pasibaigs brendimas. Šiandien psichiatrai neabejoja, kad depresija serga ir vaikai bei paaugliai, tačiau pasireiškia kitaip nei suaugusiems. Dažnai labai toli nuo bendro supratimo apie šią ligą.
Depresija siejama su liūdesiu, depresija ir apatija. Tuo tarpu paaugliams šie simptomai gali pasireikšti nežymiai arba visai nepasireikšti. Dažnai iškyla arogancija, agresija ar atsižadėjimas – elgesys, kurį šiame amžiuje painiojame su „akivaizdžiu“ maištu prieš supantį pasaulį. Kartais liga slepiasi už fizinių negalavimų, tokių kaip galvos ar pilvo skausmai. Ją lydinčios kančios atima iš paauglių viltį ir gyvenimo prasmę, dažnai pastūmėja į savižudybę. Daugelio tragedijų būtų buvę galima išvengti, jei būtume skyrę vaikams daugiau dėmesio. Pažinkime jų lūkesčius, bėdas ir svajones. Nes dalykai, kurie mums atrodo nesvarbūs, gali būti vaiko problema.
Gyvenimas už vaiko ribų - jaunatviškos depresijos priežastis
Norint suprasti paauglių depresijos esmę, reikia suvokti, ką paaugliui iš tikrųjų reiškia perėjimas iš vaikystės į pilnametystę. Visi žinome, kad tai labai sunkus metas, bet tikriausiai iki galo nesuvokiame, kas tai yra sunkumas. Pati hormonų audra, kylanti dėl fiziologinių pokyčių organizme, sukelia emocinį nestabilumą ir gali pakenkti paaugliui. Sunku suvaldyti savo psichiką, kai žmogų kankina stiprios ir, be to, ekstremalios emocijos. Ne mažiau sunkutai tampa jauno žmogaus akistata su tikrove. Paauglystėje paauglys pradeda pastebėti konfliktus šeimoje, taip pat suaugusiųjų pasaulį valdančius skurdą, smurtą, veidmainystę, veidmainiškumą, neteisybę. Viena vertus, jis prieš tai maištauja, iš kitos – jaučia baimę ir beviltiškumą. Augdamas stebisi, koks bus jo gyvenimas ateityje. Mažiau pasiturinčių šeimų žmonės nemato sau perspektyvų, nerimauja dėl savo socialinės padėties. Be to, mokykloje keliami reikalavimai, per daug ambicingų tėvų lūkesčių ir vaiko gebėjimų neatitikimas. Jei vaikas skubus, bet pažymiai vidutiniai, o tėvai reikalauja šešetukų, tada kyla įtampa, kuri gali pakenkti psichikai. Taip pat nuolatinė mokinio kritika mokykloje gali sukelti depresinius sutrikimus. Paauglys turi atsidurti socialinėje grupėje, kurioje svarbu viskas: tėvystės statusas, madingi drabužiai ir brangūs dalykėliai, grožis, pinigai, fizinis pasirengimas, atostogos tropikuose. Kartais kolegoms užtenka juoktis iš savo išvaizdos, kad įkristų į juodąją skylę. Daugelis jaunuolių, pakeitę mokyklą ar persikraustę, patiria ilgalaikę depresiją depresinės būsenos pavidalu. Sunku pakelti tokią naštą, kai tau vos keliolika ar keliolika metų, nestabili nervų sistema ir nedidelė gyvenimo patirtis. Ne visi paaugliai turi psichikos tvirtumo susidoroti su juos užgriuvusiomis problemomis. Be to, jie lieka vieni su bėdomis. Tėvai, užsiėmę karjeros ir uždarbiu, neturi laiko savo vaikams. Mokytojai nenori klausytis. Jaunimas nesiskundžia ir nesikreipia pagalbos, nes mano, kad nieko negalima padaryti arba nežino, kur ją rasti. Jis bijo būti nesuprastas ar išjuoktas. Kiek kartų jaunuolis yra girdėjęs iš savo tėvų: „Suaugęs turėsi problemų.“
SvarbuSerga net 6 metų vaikai
U maždaug 2 proc vaikų, depresija išsivysto iki paauglystės, o apie 30 proc. ši grupė suaugusiesiems kenčia nuo endogeninės depresijos. Vaikų iki 14 metų ligos eiga skiriasi nuo senyvo amžiaus sulaukusių pilnametystės. Tai dar nesubrendusios vaiko psichikos pasekmė. Diagnozę apsunkina tam tikram amžiui būdingos savybės. Mažyliai yra kaprizingi, triukšmingi, kartais agresyvūs, pernelyg aktyvūs, turi koncentracijos problemų (ADHD sergantys globėjai gali klaidingai suprasti depresiją), jie retai rodo liūdesį. Vaikas sunkiai užmiega arba turi nuolatinį miego poreikį, nepriauga svorio pagal normas. Jis atsisako eiti į mokyklą, pradeda prasčiau mokytis, k altina save dėl įvairių dalykų. Jis tampa nedrąsus nuo atvirumo, nuo ramybės -energingas. 6-12 metų vaikų depresijai gali būti būdingi fiziniai simptomai: pilvo skausmas, galvos skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas, šlapinimasis į lovą. Jei pastebėjote „keistus“ vaiko simptomus, kreipkitės į psichologą arba psichiatrą.
Depresija neaplenkia gerų namų
Išsilavinę, „padorūs“ tėvai dažnai galvoja: esame pavyzdinga šeima, nesiginčijame, vaikas gerai mokosi, todėl neturi teisės sirgti depresija. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad kartais nereikia trauminės patirties ar lėtinio streso, kad išsivystytų liga. Kai kurie paaugliai išgyvena brendimo laikotarpį ir su juo susijusius pokyčius. Jauni žmonės, turintys žemą savigarbą, dėl visko k altinantys save arba turintys sunkumų užmegzti socialinius ryšius, yra jautresni. Didesnė rizika yra žmonėms, kurie nori būti visų priimti, pernelyg jautrūs ir genetiškai apkrauti liga. Tačiau taisyklės nėra – vis dar nežinoma, kodėl vieni suserga, o kiti – ne.. Yra daug būklių, kurias galima apibūdinti kaip depresiją, o ligos eiga gali skirtis. Tarp paauglių vyrauja egzogeninės depresijos, t.y. depresijos, kurias sukelia išorinis veiksnys. Tai gali būti stresas dėl nesėkmės mokykloje, tėvų skyrybos, nelaiminga meilė. Endogeninės depresijos yra susijusios su įgimtais biologiniais veiksniais ir dažniausiai yra genetinės kilmės. Tada liga pasireiškia be jokios aiškios priežasties.
Pasak ekspertolankas. Elžbieta LipińskaNebijok psichiatro
Jis toks pat gydytojas kaip ir visi kiti. Jei vaiko elgesyje pastebėjote nerimą keliančius simptomus, nelaukite, kol jie praeis savaime, o kuo greičiau pasiteiraukite jo nuomonės. Idealiu atveju jis turėtų veikti su vaikais ir paaugliais. Jis žinos, kaip užmegzti ryšį su mažu pacientu. Jei paaiškės, kad tai ne depresija, tai išmokys jūsų vaiką susidoroti su stresu. Jaunuolis, sergantis depresija kažkur giliai savyje, tikisi pagalbos, nes kenčia, tik apie tai nekalba. Kartais iki jo prireikia nemažai laiko, o gydytojui dažnai būna sunku. Laikas, kurį skiriame vaikams, yra pats svarbiausias, jo niekuo pakeisti negalima. Atminkite, kad paaugliui labai reikia pritarimo ir paramos.
Jaunimo depresija yra pagalbos šauksmas
Paauglių depresijos simptomai pasireiškia individualiai ir įvairaus intensyvumo, kaip ir suaugusiems. Tačiau dažnai depresinis paauglių elgesys neatitinka visų suaugusiųjų depresijos kriterijų, o pati liga pasižymi netipine eiga. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad veide gali nesimatyti nusivylimo ir liūdesiojaunas vyras.
Yra opozicinis ir maištingas požiūris: arogancija ir irzlumas, impulsyvumas bendraujant namuose, mokykloje, visur. Paauglys žino visuotinai priimtas socialines normas, kad, pavyzdžiui, reikia ne prisigerti be sąmonės, o jas sulaužyti. Jis piktnaudžiauja alkoholiu, eksperimentuoja su narkotikais, užsiima atsitiktiniais lytiniais santykiais, mušdamas save (autoagresija). Kitais atvejais tai išprovokuoja muštynes. Viena vertus, norisi užpildyti jaučiamą tuštumą, kita vertus - sužavėti bendraamžius, patraukti dėmesį, sušukti: „Mama, aš!“ Vienas iš ligos požymių yra ir intelektinių gebėjimų pablogėjimas. Žemesni pažymiai, mokyklos nelankymas, atsisakymas eiti į mokyklą. Jaunuolis nesirūpina savo išvaizda, kartais atiduoda jam svarbius dalykus, praranda interesus. Staiga jis nustoja džiaugtis tuo, kas patiko – k altina jį sportuojant, skaitant knygas, žiūrint televizorių, susitikus su draugais. Jis uždaras arba per daug energingas.
Kartais pakinta apetitas (apetito stoka ar persivalgymas) arba sutrinka miegas (dažniau tai yra per didelis mieguistumas ir kėlimasis ryte), taip pat fiziniai negalavimai (skausmas pilve , galva, stuburas, skrandis). Vaikas pradeda įkyriai domėtis šiukšlių tema – skaito apie tai knygas, pasakoja apie savo mirtį. Kartais jis pabėga iš namų. Tai gali būti ligos požymiai. Paauglių depresija – labai platus „maišas“. Vyresnio amžiaus paaugliams tai gali būti suaugusiems būdinga forma. Tada vietoj agresyvaus elgesio ir emocinio labilumo vyrauja apatija. Depresija, kad ir kokia ji atrodytų, visada yra susijusi su egzistenciniu skausmu.
SvarbuStatistika griausminga!
Kas 5 paauglys turi psichikos sutrikimų. Iki 15 metų tai daugiausia nerimo sutrikimai ir paauglių depresijai būdingas elgesys, o apie 18 metų – didžiosios depresijos epizodai.. Savižudybių skaičiai patvirtina ryšį su depresija. Grupėje iki 14 metų savižudybės užima 14 vietą tarp mirties priežasčių, o tarp 15-24 metų – jau 3. Motyvai dažniausiai yra mylimo žmogaus mirtis (44%), mokyklos stresas ir nelaiminga meilė (43%), konfliktai su tėvais (37%).
Kaip išvengti tragedijos?
Stabiliai vaiko psichikai svarbiausi yra santykiai su artimaisiais, kurie kuriami nuo gimimo. Artumo ir palaikymo jausmas šeimoje suteikia daugiau šansų, kad jaunas žmogus nepapuls ant problemų svorio. Domėkitės savo vaiko reikalais, turėdami omenyje, kad kiekvienas turi teisę rinktis ir klysti. Nekritikuokite visą laikąnekelkite kartelės per aukštai, nes jūsų paauglys neatlaikys spaudimo. Svarbu kasdien rasti laiko pasikalbėti. Nevenkite sunkių temų, neatidėliokite jų. Vaikas turi teisę į savo nuomonę, o mūsų pareiga ją išklausyti ir suprasti. Kai trūksta dialogo, jis tolsta nuo artimųjų. Tėvai yra šokiruoti sužinoję, kad jų vaikas serga depresija. Tačiau jei atidžiai pažiūrėsite, dažniausiai galite pamatyti ligos simptomus. Bet koks elgesio pasikeitimas turėtų kelti nerimą. Pasitraukimas iš socialinio vaidmens visada yra nerimą keliantis signalas. Savo pareigų apleidimas, socialinio gyvenimo atsisakymas. Verta pasidomėti, ką jūsų vaikas veikia internete. Jei jis dalyvauja forumuose, skirtuose vienatvei ar bandymams nusižudyti, tai gali reikšti, kad jis nesijaučia gerai šeimoje ar mokykloje, turi problemų, su kuriomis negali susidoroti. Žmonės, galvojantys apie savižudybę, kartais staiga pradeda rengtis juodai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas juodai apsirengęs jaunuolis nori baigti savo gyvenimą. Dažniau tai būna, pavyzdžiui, susižavėjimas muzikos grupe ar mada. Tėvai, kurie pažįsta savo vaiką, gali pasakyti skirtumą.
Privalai tai padarytiDiagnozė ir kas toliau?
Kai gydytojas nustato depresiją, pradedamas darbas su pacientu ir tėvais. Paprastai padeda psichoterapija. Lengvais atvejais gali pakakti kelių palaikymo seansų, kitu atveju reikia atvykti į gydymą kelerius metus. Psichiatras (psichologas) turi įvairių gydymo metodų.
- Kognityvinė terapija
Jo tikslas – analizuoti ir modifikuoti klaidingas asociacijas ir klaidingas minties linijas. Pacientas turi išsiugdyti kitokį pasaulio suvokimo ir analizės būdą.
- Grupinė terapija
Turėtų pagerinti paauglio santykius su bendraamžiais, išmokyti bendrauti ir kurti santykius.
- Šeimos terapija
Jis reikalingas, kai ligą sukelia šeimos disfunkcija. Tai dažnai nelengvas iššūkis tėvams. Jie turi atrasti savo emocijas, atvirai kalbėti apie sunkius dalykus, suprasti savo klaidas. Patikėkite, kad vaikas tikrai serga, todėl jis taip elgiasi, ir palaikykite jį sergant šia liga. Kaip? Padėdamas jam kasdienėje veikloje ir skatindamas pasveikti. Patarimas „Susiimk“ duoda priešingą rezultatą, todėl jaučiatės labiau k alti.
- Farmakoterapija
Antidepresantai skiriami tik esant būtinybei, jaunam pacientui pasireiškia stiprus nerimas, minčių apie savižudybę ar didelio intensyvumo depresijos simptomai, individualiai koreguojant vaistą ir dozę. Jūs turite jį išlaikytiypatingas atsargumas. Antidepresantai pirmiausia padidina jūsų aktyvumą, tada malšina nerimą ir pagerina nuotaiką. Tai gali būti pavojinga, nes dar nepasiekus emocinės pusiausvyros jaunuolis įgauna potraukį, kuris gali pastūmėti jį link savižudybės. Vaistą visada turi skirti tėvai ir apsaugoti nuo vaiko, kuris – daugiausia gydymo pradžioje – turi būti akylai prižiūrimas šeimos. Sunkiais atvejais būtina gultis ligoninėje.
„Zdrowie“ mėnesinis