Dirbtinis intelektas – kas tai? Tai ir sistemos, atpažįstančios žmonių veidus ar raštą, ir automobiliai, galintys važiuoti be žmogaus įsikišimo. Yra daug galimų dirbtinio intelekto privalumų, kita vertus, kai kurie žmonės mano, kad dirbtinis intelektas gali kelti daugybę grėsmių ir, svarbiausia, sukelti žmonijos sunaikinimą …

Turinys:

  1. Dirbtinis intelektas: kas tai?
  2. Dirbtinis intelektas: kokios yra galimybės?
  3. Dirbtinis intelektas: grėsmė žmonėms?

Dirbtinis intelektas- jo raida pastaraisiais metais paspartėjo dėl to, kad žmonija turi naujesnes ir tobulesnes technologines galimybes. Tačiau darbas su dirbtiniu intelektu vyksta jau seniai. Jie prasidėjo praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. Mums gali atrodyti, kad dirbtinio intelekto vystymasis tik vyksta, bet iš tikrųjų… jis tik mus supa. Dirbtinio intelekto sistemas naudojančių įrenginių galime rasti mūsų namuose ar kišenėse – čia, pavyzdžiui, kalbame apie šiuolaikinius telefonus.

Dirbtinis intelektas: kas tai?

Pagal iš pradžių pasiūlytą apibrėžimą dirbtinis intelektas būtų mašinos, galinčios rodyti reiškinius, analogiškus žmogaus intelektui. Kad ir kaip sudėtingai tai skambėtų, yra gana paprastas būdas paaiškinti šį aspektą. Na, o „tipiniame“ programavime informacinės sistemos kažkaip užkodavo, kaip jos turi reaguoti į konkrečias užduotis. Pavyzdžiui – paspaudus atitinkamą piktogramą kompiuterio ekrane, bus paleista norima programa. Taip gaminamos mašinos, kurios turi veikti griežtai apibrėžtu būdu.

Dirbtinio intelekto terminą šeštajame dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo amerikiečių kompiuterių mokslininkas Johnas McCarthy.

Įrenginiai su dirbtiniu intelektu turėtų veikti skirtingai – jų užduotis, savo ruožtu, yra savarankiškai priimti sprendimus (net ir tada, kai trūksta tam tikrų duomenų, reikalingų tam priimti – tokiose situacijose klasikiniai įrenginiai gali sustingti, intelektas, savo ruožtu, turi vtam tikru būdu nuspręsti patiems). Kita dirbtinio intelekto ypatybė, savo ruožtu, yra ta, kad jis turėtų pasiekti gebėjimą mokytis. Juk šis įgūdis yra viena iš pagrindinių žmogaus intelekto apraiškų ir būtent dėl ​​šios priežasties dirbtinio intelekto kūrėjai trokšta jį pasiekti mašinomis.

Dirbtinio intelekto srityje yra daug įvairių problemų, tokių kaip neuroniniai tinklai, robotika ar net dirbtinis gyvenimas. Dirbtinio intelekto tema domina ne tik IT specialistus, bet ir filmų kūrėjus – juk filmų serija apie mirtiną mašiną Terminatoriaus pavidalu kažkada buvo populiari. Nors kartais mes to visiškai nežinome, dirbtinį intelektą iš tikrųjų naudojame kasdien.

Emocinis intelektas: kas tai?

Ar vaikai turėtų mokytis programuoti?

Genų paveldėjimas: kaip genai veikia mūsų išvaizdą, charakterį ir temperamentą?

Dirbtinis intelektas: kokios yra galimybės?

Dar visai neseniai automobilius, kurie keliais saugiai važinėtų patys – nedalyvaujant vairuotojui – buvo galima pamatyti tik mokslinės fantastikos filmuose apie tolimą ateitį. Šiuo metu iš esmės pirmosios tokios transporto priemonės jau pasirodo, bet tikriausiai praeis šiek tiek laiko, kol jos taps plačiai prieinamos.

Dirbtinis intelektas – tiesa, mažiau įspūdingu būdu nei aukščiau – mus lydi kasdieniame gyvenime. Kaip dirbtinis intelektas gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose telefonuose prieinamos veido atpažinimo sistemos, tekstų pozicionavimo algoritmai internete arba kalbos atpažinimo sistemos ir programos, kurios automatiškai verčia svetimus tekstus.

Dirbtinis intelektas gali būti panaudotas daug plačiau nei galima įsivaizduoti. Kaip šio teiginio pagrįstumo įrodymas gali būti cituojamas Niujorke atliktas tyrimas. Ten dirbantys specialistai parengė „Giliojo ligonio“ programą, kuri, remiantis jo turimais duomenimis (pavyzdžiui, pacientų medicininiais dokumentais ar jiems atliktų tyrimų rezultatais), turėjo nustatyti pacientų sveikatos problemas.

Paaiškėjo, kad sistema gana efektyviai diagnozavo įvairias ligas, įdomu – net labai tiksliai atpažino šizofrenijos problemą (čia reikia pabrėžti, kad diagnozuoti šizofreniją nėra lengva ir net patyrę specialistai turi problemų su juo ).

Kūrėjai taip pat palygino žmogaus galimybes su dirbtinio intelekto potencialutaip vadinamas Watsono superkompiuteris. Jų patirtis taip pat buvo susijusi su medicinos pasauliu ir buvo susijusi su plaučių vėžio diagnoze. Esant situacijai, kai vidutinis onkologas galėjo atpažinti apie pusę visų šios ligos atvejų, dirbtinį intelektą naudodamas kompiuteris teisingai diagnozavo… net 9 atvejus iš 10.

Verta žinoti

Dirbtinis intelektas – nuo ​​HR iki robotų

Dirbtinis intelektas naudojamas vis daugiau sričių, juo naudojasi, pavyzdžiui, personalo atrankos specialistai (protingos mašinos gali atrinkti kandidatus arba susidoroti su atsakymu į jų prašymus). Dirbtinį intelektą naudoja ir rinkodaros specialistai, nes sistemos, atsakančios į vartotojų klausimus, užduodamus internetinėje formoje, veikia gana seniai.

Dirbtinio intelekto tipai, kurie yra robotai, domina daugelį technologijų pramonės žmonių – specializuotų mašinų naudojimas kartais laikomas pigesniu (nei įdarbinant žmones), ir greitesniu gamybos būdu. Taip pat yra sistemų, kurios savarankiškai kontroliuoja kelių eismą, pagrįstos dirbtinio intelekto naudojimu.

Pasigirsta vis daugiau pranešimų apie dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių yra tai, kad neseniai buvo gauta informacija, kad mokslininkai sukūrė sistemą, kuri, išanalizavus tik vieną žmogaus veido nuotrauką, galėtų nustatyti konkretaus asmens seksualinę orientaciją.

Dirbtinis intelektas: grėsmė žmonėms?

Pervargę žmonės įvairiose veiklose – pvz., vairuodami mechanines transporto priemones – gali atrodyti gana viliojantys ir išprovokuoti teiginį, kad dirbtinį intelektą reikia vystyti kuo greičiau. Nepaisant to, pasigirsta balsų, kad dirbtinis intelektas iš tikrųjų… kelia grėsmę žmonių rūšiai. Šią nuomonę išsako vis daugiau mokslininkų, vienas iš jų yra žinomas fizikas Stephenas Hawkingas.

Minėtų baimių pateisinimas gali būti, pavyzdžiui, tai ir taip – ​​kaip ir dirbtinio intelekto gaunami efektai yra pastebimi, taip ir būdai, kuriais pasiekiami stulbinantys rezultatai – nebūtinai. Būna situacijų, kai programuotojai, patys sukūrę tam tikrą mašiną su dirbtiniu intelektu, nelabai žino, kaip ir kodėl ji veikia tam tikru būdu ir kodėl priima tokius, o ne kitokius sprendimus.

Jei tiksliai nežinoma, kaip veikia dirbtinis intelektas, taip pat neįmanoma numatyti protingo elgesiomašinos. Čia galima pateikti paprastą pavyzdį – savarankiškai vairuojančiam automobiliui nurodoma kuo greičiau nuvežti mus į darbą.

Mašina tai daro – ji gali prisitaikyti prie komandos ir iš tikrųjų važiuoti greitai, tačiau lieka vienas klausimas: ką jis darys, kai užsidegs raudona šviesa? Ar jis bus eksploatuojamas laikantis kelių eismo taisyklių? Įrenginiuose, užprogramuotuose pagal žmogaus valią, elgesį tokiuose įvykiuose galima nuspėti, o sistemose, kurios turi galimybę mokytis – nebūtinai.

Nesugebėjimas numatyti, kaip veikia dirbtinis intelektas, tikrai gali būti laikomas grėsme, susijusia su šiomis technologijomis. Galų gale gali atsitikti taip, kad mašinų maištas – reiškinys, kuris iki šiol buvo matomas tik knygų puslapiuose – ilgainiui gali tapti realybe.

Priešingai dirbtinio intelekto priešininkams, tačiau yra teigiančių, kad taip – ​​dirbtinis intelektas kai kuriais aspektais gali viršyti žmogaus galimybes, tačiau jam visada trūks kažko, ką žmonės tikrai turi. Šie veiksniai, kurių trūksta net pažangiausioms mašinoms, yra sąmoningumas.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija