Nepaisant to, kad in vitro metodas yra veiksmingas ir plačiai naudojamas, poros, nusprendusios jį naudoti, dažnai jaučiasi nepriimtinos. Jie taip pat nežino, kaip pasakyti savo artimiesiems, kad jie yra vaisingumo klinikos pacientai ir kad jų vaikas yra IVF.

Būsimi IVF vaiko tėvai bijo stigmatizavimo, kuris gali turėti įtakos jiems ir jų palikuonims. Tada atsiranda poreikis apsisaugoti nuo kritikos ir moralizavimo. Nesuprasto ir vienišumo jausmas reiškia, kad pora dažnai nepraneša artimiesiems, kad naudoja IVF metodą.

Daugelyje interneto forumų galite perskaityti būsimų tėvų, kuriems pavyko pastoti IVF dėka, įrašus. Daugelis jų nesiryžta pasakyti apie tai savo artimiesiems. Dažniausiai nerimaujama, ar sprendimą apvaisinti IVF sutiks artima ir tolimesnė šeima (tai dažnai susiję su religiniais įsitikinimais). Kita priežastis – baimė rodyti pirštais ir apkalbinėti. Dažna priežastis taip pat yra vaiko ateities apsauga – tėvai bijo, kad iš vaiko bus tyčiojamasi ir jis bus įskaudintas.

Taigi prieš pasirodant netikėtoms reakcijoms, verta iš anksto paanalizuoti situaciją ir numatyti artimųjų elgesį.

Kiekvienais metais Lenkijoje IVF dėka gimsta apie 5000 vaikų. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) duomenimis, nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos visame pasaulyje gimė 5 milijonai jų.

- Siekiant atremti socialinę izoliaciją, verta ieškoti paramos iš žmonių, kuriais pasitikime, kurie yra diskretiški ir geba išklausyti nepatardami, nekritikuodami ar nesumažindami problemos - sako Sylwia Błach, InviMed nevaisingumo skyriaus psichologė. gydymo klinikoje Katovicuose. – Svarbu, kad jie priimtų mūsų pasirinkimą dėl gydymo ir auklėjimo. Galbūt jie su tuo nesutiks, bet vis tiek mus palaikys, nes vadovaujasi mūsų gerove, o ne savo vertybių ir poreikių sistema. Tačiau jei konkrečiu mūsų gyvenimo momentu tokių žmonių nėra, tuomet verta pakalbėti su psichologu – priduria psichologė.

Psichologas padės apsispręsti, ar papasakoti savo artimiesiems apie IVF

Porą reikėtų įtikinti susitarti pas psichologą ilgiau nei dviemssavaites pasireiškiantys simptomai, tokie kaip prislėgta nuotaika, beviltiškumas, liūdesys, nerimas ir nerimas. Neretai nevaisingumo gydymosi pacientai jaučiasi k alti, turi žemą savigarbą, panikos priepuolius ir baimę apsilankyti pas gydytoją. Be to, sutrinka miego ritmas ir apetitas, nesidomėjimas seksu ir noras nuolatos izoliuotis. Taip pat dažniau vartojamas alkoholis ar raminamieji vaistai, kurie, atrodo, padeda susidoroti su stresu ir sutrikusiu miego ritmu.

Taip pat reikėtų apsvarstyti susitikimą su specialistu, kai šie simptomai turi įtakos profesinei sferai, santykių su partneriu, šeima ir draugais kokybei ir apsunkina kasdienį funkcionavimą.

- Pokalbis su psichologu yra galimybė pažvelgti į emocijas, poreikius ir įsitikinimus, susijusius su gydymu ir auklėjimu. Tai suteikia galimybę pasiruošti IVF operacijai, kurti konstruktyvius būdus, kaip įveikti stresą, susijusį su medicininėmis procedūromis, laukti tyrimų ir gydymo rezultatų. Tai verčia susimąstyti, kam, kada ir ar pasakyti, kad turime problemų pastoti, ir suprasti, kaip prašyti paramos – priduria Sylwia Błach.

Kaip pasakyti vaikui, kad jis yra IVF?

Klausimas, ar pasakyti vaikui, kad jis buvo pradėtas naudojant IVF, kelia daug rūpesčių ir abejonių. Būsimieji tėvai turėtų pradėti su tuo susidoroti ir prie to priprasti priimdami sprendimą dėl gydymo.

Jei tėvai nusprendžia, kad nori, kad jų vaikas žinotų, kaip jis buvo pradėtas, jie turėtų pasiruošti pokalbiui – pasirinkti laiką ir aptarti privalumus ir trūkumus su savo partneriu.

- Jei nuspręsime pasakyti vaikui, gera proga pradėti tokį pokalbį gali būti ta akimirka, kai vaikai pradeda domėtis, iš kur jie kilę. Žodynas ir paaiškinimai turėtų būti pritaikyti prie vaiko amžiaus ir raidos etapo. Mažas vaikas patenkintas trumpu įspėjimu, kad tėvai negalėjo lengvai susilaukti vaiko, nes turėjo sveikatos problemų. Vyresnysis gali pabandyti paaiškinti, kas yra IVF ir kas tai, žinoma, vis dar pritaikydamas kalbą ir medicininę terminiją prie savo pažintinių gebėjimų – pataria Sylwia Błach iš InviMed. Aiškinant vaikui jo pastojimo būdą, būtina priversti jį pajusti ir žinoti, kad to buvo laukiama ir norima, kad esame laimingi, kad jis yra su mumis ir kad mes juos labai mylime.

Tačiau tuo atveju, jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nežinos, kokiu būdu gimė, jie neturėtų niekam apie tai pasakyti. Tai reiškia, kad apie IVF žino tik vaiko tėvai ir darbuotojainevaisingumo gydymo klinikose. Apie tai negali sužinoti ir jokia draugė, sesuo ar močiutė. Tai labai svarbu, nes tokios žinios labai greitai pasklinda, nepaisant pažadų būti paslaptyje. Kai kurie, net ir patys patikimiausi žmonės, gali geranoriškai arba visiškai nesąmoningai pasakyti apie IVF.

Svarbu

Apie IVF nėštumą būtina informuoti nėštumu slaugantį ar gimdantį gydytoją

FILMAS: Psichologė pasakoja apie paramos grupes poroms, kovojančioms su nevaisingumo problema

Š altinis: Newseria

Lenkai priima IVF

Lenkai vis labiau suvokia nevaisingumo reiškinio mastą, todėl į jo gydymo metodus žiūri kitaip nei anksčiau. 2014 metų lapkritį CBOS atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 79 proc. suaugusių lenkų pritaria galimybei naudoti IVF procedūrą – per pastaruosius 10 metų šis procentas išaugo 6 %.

Priešingai nei pripažįstama visuomenėje, apvaisinimo mėgintuvėlyje tema vis dar yra tabu daugelyje aplinkų. Kai pora nusprendžia atlikti IVF gydymą, dažnai reikia apsvarstyti etines, moralines ir religines dilemas. Mitai apie apvaisinimą mėgintuvėlyje, nežinojimas, atsirandantis dėl šio metodo naudojimo ir gydymo indikacijų nežinojimo, taip pat pasaulėžiūrų skirtumų suvokimas kelia susirūpinimą.

Kategorija:

Psichologija