Ksenofobija (gr. „ksénos“, reiškiantis svetimą, o „phóbos“ – baimė) reiškia didžiulį nepasitenkinimą tam tikram asmeniui svetimais žmonėmis, kurie skiriasi nuo jo, pavyzdžiui, tautybe, religija. gyvena kitoje kultūroje ar kitaip jie rengiasi, kilę iš kitos aplinkos arba kalba kita kalba. Skaitykite apie ksenofobiją, sužinokite, kokios yra jos priežastys ir simptomai!

Ksenofobija – kas tai per reiškinys?

Ksenofobija– nors šis terminas apima terminą „fobija“ ir pažodžiui reiškia „kitų baimė“, ksenofobiški žmonės iš tikrųjų labiau jaučiasi kitokie nei baimė būti kitoks.apmaudas dėl šio kitoniškumo. „Kiti“ dažniausiai yra užsieniečiai, apsistojantys konkrečioje šalyje, tačiau ksenofobas gali nusitaikyti ir į religines bei seksualines mažumas, konkrečios subkultūros atstovus.

Ksenofobijos priežastys

1. Nežinojimas

Ksenofobas nelinkęs nuo jo skirtis pirmiausia todėl, kad jis jų nepažįsta. Ją lydi nepasitikėjimas, paremtas stereotipais ir išankstiniais nusistatymais – jei neturite žinių apie duotą temą ir nenorite jos gilintis, pažinkite „kitą“, lengviau panaudoti gerai žinomą ir dažnai netikrą. modelius. Tuo tarpu veiksmingiausias būdas atsikratyti priešiškumo yra susipažinti.

Tai liudija gerai žinomas eksperimentas, kurį prieš daugelį metų – 1934 m. – JAV atliko Stanfordo universiteto sociologijos profesorius Richardas LaPiere'as1 . Lapiere mokinys ir jo žmona – abu kilę iš Kinijos – dvejus metus keliavo per JAV ir apsistojo skirtinguose viešbučiuose – tik vienam (ir 66 aplankytam) buvo atsisakyta apgyvendinimo.

Be to, pora buvo aptarnaujama 184 restoranuose. Po pusmečio profesorius ir jo studentas išsiuntė klausimyną daugiau nei 200 viešbučių savininkų, klausdami, ar jie priims Kinijos turistus po savo svetainių stogais – net 90 % atsakymo buvo „ne“.

Eksperimentas patvirtino, kad ksenofobija „susikirtimo“ su konkrečiu žmogumi tikrai praranda savo jėgą, kad pažindami nepažįstamus žmones „prisijaukiname“ nepažįstamus žmones, nustojame tikėti stereotipais, nes galime juos paneigti „ant. vietoje".

Priešingaiksenofobija yra ksenopatija – meilė kitoniškumui.

2. Politinis ir kultūrinis kontekstas

Ne be reikšmės mūsų požiūriui į kitoniškumą turi ir tai, kad esame užaugę specifinėje kultūroje – žmonės iš krikščioniškų šalių dažniausiai kreipiasi į musulmoniškų šalių žmones su nerimu ir atvirkščiai

Kita vertus, pasaulietinėse šalyse dažnai galima pastebėti didesnį pasibjaurėjimą katalikams nei musulmonams, nepaisant to, kad pastaraisiais metais šias šalis daug kartų atakavo žmonės, save vadinantys islamo atstovais (kita problema). yra kiek kartu).

Politika taip pat labai svarbi – žmonės „akcentuose“ stipriai įtakoja tam, kaip visuomenė suvokia konkrečias problemas. Lenkijoje vyksta gyvos diskusijos apie pabėgėlius – dar 2015 m. į klausimą, ar Lenkija turėtų priimti žmones iš konfliktų nukentėjusių šalių, 54% žmonių atsakė taip.

Po metų buvo tik 40% – visuomenės požiūrio pokyčiui didelę įtaką turėjo kai kurių politikų ir kai kurių grupių propaguojamas blogiausias pabėgėlių įvaizdis2 .

3. Baimė

Kita ksenofobijos tema – svetimų baimė. Ksenofobiją lydi ne tik baimė, kad žmonės iš kitų šalių gali atimti, pavyzdžiui, lenkus iš darbo savo šalyje, bet ir bandyti primesti savo kultūrą – tai ypač akivaizdu kalbant apie musulmonus ir moterų vaidmenį Islamas. Kraštutiniais atvejais ksenofobas bijo, kad tam tikra tauta (populiarus stereotipas šiuo atveju yra žydų stereotipas) nuspręs perimti tam tikros šalies kontrolę ir užimti svarbiausias pozicijas joje.

Ksenofobijos apraiškos

Ksenofobas savo požiūrį į skirtumą gali išreikšti įvairiais būdais. Taip vadinamas neapykantos piramidė, kurią šeštajame dešimtmetyje sukūrė Harvardo universitete dirbantis psichologas Gordonas Allportas. Piramidė rodo išankstinių nusistatymų mastą – nuo ​​mažiausiai rimtų simptomų iki pavojingiausių – ir taip pat gali būti naudojama ksenofobijos atveju.

1. Neigiami komentarai

Ksenofobija prasideda nuo neigiamų komentarų, o tai ypač dažna šiais laikais – kai internetu plūsta neapykantos banga ant įvairių grupių ir žmonių. Nors neigiami komentarai nėra fizinio smurto forma ir gali atrodyti mažiau žalingi, tačiau jie veiksmingai kursto neapykantą ir gali paskatinti tolesnę ksenofobinę veiklą.

2. Vengimas

Ksenofobas dažniausiai nežino ir jam nereikia susitikti su atstovu„užsienio“ tauta, LGBT bendruomenės atstovas ar kita kalba kalbantis asmuo. Jis mieliau susitikinėja su draugais, žmonėmis, su kuriais jis jaučia ryšį, su kuriais turi kažką bendro (pvz., odos spalva ar bendra kalba). Ksenofobų neskatina noras pažinti kitas kultūras, skirtingus požiūrius ir, kai tik įmanoma, vengti panašių situacijų.

Ksenofobija gali būti bandymas užmaskuoti savo paties kompleksus

3. Diskriminacija

Ksenofobija pasireiškia kaip diskriminacija, kai, kaip pavyzdyje su Kinijos turistais, su ja elgiamės blogiau dėl konkretaus žmogaus „kitoniškumo“ nei su panašiais į save žmonėmis. Situacijų pavyzdžiai: nenoras samdyti homoseksualų asmenį svetimu vardu arba sprendimas neišnuomoti buto, pvz., ukrainiečiams ar rusams.

4. Fiziniai išpuoliai

Ksenofobija gali prasidėti nuo neigiamų komentarų „Facebook“ ir baigtis fiziniais išpuoliais. Fizinį išpuolį taip pat gali sukelti konkretus įvykis. Paprastai tokių išpuolių auka tampa konkrečios grupės atstovas, kuris, anot ksenofobų, yra kažkuo k altas.

Pavyzdžiui po teroristinių išpuolių Briuselyje yra užpultas atsitiktinis, su jais nieko bendro neturintis ir Lenkijoje gyvenantis arabas arba, kas dar nesuprantama, indas ar juodaodis.

5. Naikinimas

Aukščiausia neapykantos stadija, ne kartą nutikusi žmonijos istorijoje: per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu arba per armėnų skerdynes Turkijoje.

Ksenofobija Lenkijoje

Lenkija laikosi ksenofobiškos šalies nuomonės, kurią vieni duomenys patvirtina, kiti paneigia. Faktas yra tas, kad iki 2022 m. rugsėjo mėn. Lenkija nebuvo priėmusi nė vieno pabėgėlio, o Amnesty International atliktame „Pabėgėlių priėmimo indekso“ tyrime ji užėmė 24 vietą iš 27 pagal neigiamą požiūrį į pabėgėlius.

Už Lenkijos buvo tik trys šalys: Tailandas, Indonezija ir Rusija, kurios, be kita ko, aplenkė mus. Jordanija ir Libanas, taip pat Vokietija ir Graikija – šalys, kurios arba priėmė daug pabėgėlių, arba susidūrė su didžiuliu pabėgėlių antplūdžiu.

Lenkijoje taip pat daug ksenofobijos sukeltų išpuolių. Garsiai buvo kalbama apie vokiškai kalbančio profesoriaus auką tramvajuje, o Turkijos ir Bulgarijos studentai buvo sumušti Bydgoščiuje ir Torūnėje. Moteris musulmonė buvo užpulta Lodzėje, sirė – Varšuvoje, o portugalė – Žešuve. Panašių įvykių sąrašas ilgas.

Kita vertus, Lenkija yra antra po Didžiosios Britanijos ES šalis, išduodanti daugiausiai leidimų gyventi žmonėms, atvykstantiems iš ne ES šalių – tarp jųUkrainiečiai dominavo 2015 m. Tačiau verta paminėti, kad tai gali atsirasti dėl pozityvesnio požiūrio į rytinius kaimynus, nes tuos, kurie kultūriškai turi daugiau bendro su Lenkija nei musulmoniškų šalių žmonės.

Lenkijoje už ksenofobiją gali būti baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas. M. in. remiantis str. 119 str. 1 dėl diskriminacijos, taip pat str. 257 dėl rasizmo arba str. 256 (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis), kuriuose kalbama apie fašizmo ar kitos totalitarinės sistemos propagavimą.

Verta žinoti

Ksenofobija ir rasizmas

Ksenofobija ir rasizmas yra terminai, kurie dažnai vartojami pakaitomis – reiškiniai labai panašūs, tačiau orientuojasi į skirtingą požiūrio į „kitus“ aspektą. Rasizmas, susijęs ne tik su odos spalva, bet ir su kilme, suponuoja vienos grupės ar rasės pranašumą prieš kitą, o ksenofobija pirmiausia nukreipta į priešiškumą svetimiems.

Kategorija:

Psichologija