- Stuburo išvarža – kaip veikia diskas?
- Stuburo išvarža – simptomai
- Stuburo išvarža - gydymas
- Stuburo išvarža – priežastys
Stuburo išvarža yra sąvoka, apipinta daugybe mitų. Vienas iš jų yra šnekamoji frazė: disko praradimas. Stuburo išvarža – problema, kuri kamuoja vis jaunesnius žmones. Ar tai pavojinga mūsų sveikatai? Kokios yra stuburo išvaržos priežastys ir simptomai? Kaip sekasi jos gydymas?
Stuburo išvaržayra tarpslankstelinio disko pulpos branduolio išsikišimas ir skaidulų, supančių pluoštinio žiedo branduolį, sutrikimas. Tai gali sukelti vietinį uždegimą skausmo forma, o kartais ir periferinių nervų sudirginimą, atsirandantį tam tikrame segmente.
Jei taip atsitiks, tai gali pasireikšti išialgijos skausmu. Taip pat šnekamojoje kalboje kalbame apie disko išvaržą: disko prolapsas, bet fiziologiškai šioje vietoje niekas neiškrenta ir – dar svarbiau, jo negalima pakoreguoti!
Stuburo išvarža gali atsirasti viename tarpslanksteliniame diske arba keliuose segmentuose. 80% atvejų pažeidžia juosmens sritį – labiausiai perkrautą stuburo dalį. Tyrimai rodo, kad 30% 20 metų ir 40% 60 metų žmonių turi išvaržą juosmeninėje stuburo dalyje, tačiau ką verta pridurti – jos dažnai būna besimptomės. 20% stuburo išvaržų atsiranda gimdos kaklelio srityje. Taip pat kartais pasitaiko krūtinės ląstos srityje.
Stuburo išvarža – kaip veikia diskas?
Tarpslankstelinis diskas, šnekamojoje kalboje žinomas kaip diskas, yra lankstus elementas, atskiriantis iš eilės einančius stuburo slankstelius ir sugeriantis stuburui tenkančias apkrovas. Jis pagamintas iš viduje esančio pulpos branduolio, kuris keičia savo formą priklausomai nuo mūsų judesių ir stuburo apkrovos.
Pulpos branduolį gaubia daugiasluoksnis pluoštinis žiedas, išaustas iš kolageno skaidulų, kuris suteikia disko formą. Kad atliktų savo funkcijas, tarpslankstelinis diskas turi būti tarp slankstelių, būti tinkamai hidratuotas ir reguliariai judinamas be pernelyg didelio krūvio.
Dienos metu, kai sėdime ar vaikštome, diską veikiančios jėgos išspaudžia iš jo vandenį. Naktįdifuzijos mechanizmo dėka diskas sugeria vandenį ir išsipučia. Štai kodėl ryte esate aukštesnis nei vakare.
Tarpslankstelinio disko pažeidimas, dažniausiai dėl staigių judesių ar mikrotraumų suma, atsiranda daug anksčiau – ilgalaikis statinės padėties priėmimas (stovi padėtis apkrauna stuburą 4 kartus daugiau nei gulint, ir sėdint 6 kartus daugiau), dėl ko dehidratuojasi diskai, sutrinka jų funkcijų stabilizacija ir atrofuojasi nenaudojami raumenys, kontroliuojantys atskirų stuburo segmentų mikrojudesius.
Šis mikronestabilumas veda prie pluoštinio žiedo skaidulų degeneracijos, kurių vėlesni sluoksniai yra pažeisti ir toliau destabilizuoja segmentą. Susidaro užburtas ratas.
Situacija, kai nešame kažką sunkaus, pasilenkiame, einame pabėgioti ar ilgai sėdime automobilyje, yra tik paskutinis įvykis, viršijantis audinio stiprumą ir sukeliantis branduolio pasislinkimą pulposus į nutrūkusio žiedo sritį.
Pasak ekspertoJakub Placzki, kineziterapeutas iš Karolinos medicinos centro, ortopedijos, stuburo chirurgijos ir reabilitacijos klinikosJakub Placzki, kineziterapeutas iš Karolinos medicinos centro, ortopedijos, stuburo chirurgijos ir reabilitacijos klinikosKodėl diskas neiškrenta ir kodėl jo nereikia reguliuoti?
Taip yra dėl jo konstrukcijos. Pats pavadinimas „diskas“ mus veda į nesusipratimą. Iš tikrųjų diskas yra gana tvirtos ir kompaktiškos struktūros.
Tačiau dėl mūsų antisanitarinio gyvenimo disko pulpos branduolys sulaužo aplinkinio žiedo skaidulas ir prasiskverbia tarp jų. Žiedo pluoštai iš dalies sugis ir diskas gali toliau veikti, jei bus šiek tiek pažeistas. Esant dideliam pažeidimui, branduolio turinys gali išeiti už disko srities ir negrįžtamai atsiskirti. Tada yra tikimybė, kad kūnas… sugers atsiskyrusią struktūrą!
O kaip dėl derinimo?
Populiarus stuburo manipuliavimas – tai tarpslankstelinių sąnarių, esančių atgal nuo disko, veikimas, o pasiektas gydomasis poveikis tikriausiai pasiekiamas refleksiniu mechanizmu, sukeliančiu raumenų atsipalaidavimą ir nuskausminamą poveikį.
Po stuburo skausmo epizodo bijome ilgam, o kartais ir visam laikui pasilenkti, bijome skausmo pasikartojimo. Tai klaida! Norėdami išmokti taisyklingai pasilenkti, suaktyvinti reikiamus raumenis, kreipkitės patarimo pas kineziterapeutą
Pažiūrėkite, kaip ryžių rinkėjai dirba su Azijos pasėliais, žmonės, dirbantys su kastuvu, kirviu ir kiti fiziniai darbuotojai. Jie nėra dažniausi klinikų pacientaifizioterapinis. Visiems reikia judėjimo, įskaitant - visą stuburo lenkimą.
Viena iš rekomenduojamų užsiėmimų sergant lėtiniu nugaros skausmu yra plaukimas. Ar tu tuo tikras? Taip, bet saikingai! Nauda yra ne stuburo reljefas vandens aplinkoje, o pasikartojantis aukšto dažnio judėjimas. Ar tuomet turėtum eiti maudytis? Taip! 1–2 kartus per savaitę po 30 minučių.
Stuburo išvarža – simptomai
Skausmas yra simptomas, lydintis ūminį disko įvykį visais epizodais. Tačiau jo sunkumas ir kiti simptomai skiriasi priklausomai nuo epizodo.
- Juosmens stuburo išvaržasukelia stiprų skausmą pasilenkus ar bandant išsitiesti toje vietoje, kur jis atsiranda, tai yra dažniausiai apatinėje juosmens srityje. Šis skausmas gali perpjauti kojas, yra aštrus ir kartais apsunkina judėjimą. Jis taip pat gali spinduliuoti per sėdmenis į koją. Šnekamoji „išialgija“ gali būti išvaržos simptomas juosmens srityje. Tačiau praktikoje šie simptomai dažnai atsiranda kitur. Be to, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas kojose, jutimo sutrikimai, raumenų silpnumas ir net parezė. Į šiuos simptomus nereikėtų žiūrėti lengvai ir kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
- Stuburo kaklo išvaržapasireiškia slapčiau. Iš pradžių tai tik nedidelis kaklo skausmas ir sustingimas bei sunkumai atliekant laisvus galvos judesius. Tada pradedate jausti dilgčiojimą ir sustingimą rankose. Dažni gimdos kaklelio stuburo išvaržos simptomai yra galvos skausmas ir svaigimas.
Stuburo išvarža - gydymas
Pirmoje – ūminėje fazėje verta vadovautis tausojančiu gyvenimo būdu, ieškant padėties, kuri palengvintų skausmą (dažnai gulint ant nugaros sulenktomis, bet atremtomis kojomis). Verta apsilankyti pas patyrusį kineziterapeutą, kuris padės pašalinti vietinį patinimą, kuris yra natūralus uždegimo padarinys, palengvins sustingusių ir įjautrintų audinių diskomfortą aplink traumos vietą ir parodys pirmuosius saugius judesius.
Esant stipriam skausmui, gydytojai (ortopedai ar neurologai) taip pat rekomenduoja vaistus nuo uždegimo, skausmą malšinančius ar raumenis atpalaiduojančius vaistus. Siekiant patvirtinti diagnozę, įvertinti sužalojimo laipsnį ir pašalinti galimas kitas patologijas, reikia diagnozuoti pasikartojančius skausmo incidentus. Pirmas pasirenkamas tyrimas turėtų būti rentgenas, o dažnai papildomai ir MRT.
Kai skausmas atslūgsta, verta kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo būdo, vengti pervargimo, ilgo stovėjimo ir sėdėjimo. Mūsų stuburas mėgstapakartotinis judėjimas be didelių apkrovų, todėl tokia veikla kaip vaikščiojimas, plaukimas, pilatesas ar tinkamai atliekami fiziniai pratimai pamaitins gydomąją zoną ir grįš į formą. Ši veikla turėtų būti įgyvendinama palaipsniui, prižiūrint patyrusiam kineziterapeutui.
Tinkamai parinkti pratimai ir judesių formos, suderintos su kineziterapeutu, taip pat turėtų būti atliekami po skausmo incidento, kad jis nepasikartotų
Esant rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip pėdos nukritimas, raumenų silpnumas, šlapimo nelaikymas ar išmatų nelaikymas arba galūnių jutimo sutrikimai, gali prireikti stuburo išvaržos operacijos.
Esant tokiai situacijai, nedelsdami kreipkitės į neurochirurgą, kuris, atlikęs atitinkamą apžiūrą, kvalifikuos ir atliks procedūrą. Po procedūros taip pat reikėtų pradėti stuburą, sustiprinti raumenis ir išmokti saugaus judėjimo dėka kineziterapeuto pagalbos.
Taip pat žiūrėkite: Diskopatijos pratimai – kurie padės ir kurių reikėtų vengti?
Stuburo išvarža – priežastys
Tai gali būti traumos pasekmė, pvz., keliant krovinį, tačiau šią traumą dažnai įtakoja pluoštinio žiedo struktūra, kuri buvo pažeista per daugelį metų. Tai sukelia progresuojanti diskų dehidratacija su amžiumi, taip pat dehidratacija ir stuburo apkrova, susijusi su sėdimu gyvenimo būdu.
Šis pasisėdėjimas yra perpjaunamas su spontaniška veikla, dažnai be pasiruošimo, be tinkamo apšilimo, be racionalaus krūvio valdymo, todėl susilpnėjusioje struktūroje atsiranda mikropažeidimų, kurie kartu sukelia traumą.
Labai svarbų vaidmenį formuojantis stuburo išvaržai vaidina liemens raumenų susilpnėjimas, atsirandantis dėl sėslaus gyvenimo būdo. Būtent dėl tinkamo raumenų stabilizavimo ir judesių kontrolės stokos negalime pasilenkti, todėl šio judesio metu patiriamos traumos.
Geriausia stuburo išvaržų profilaktika – amžių ir fizinį pasirengimą atitinkantis judesys, neapkraunantis stuburo. Rekomenduojami žygiai, šiaurietiškasis ėjimas, pilatesas, tai-chi, kai kurios jogos formos ir plaukimas (pagrįstais kiekiais).
- Išvarža: išvaržų rūšys, simptomai ir vieta
- Stuburo degeneracija – simptomai, gydymas, pratimai
- Pratimai sergant išialgiu – kokie pratimai padės išvengti išialgijos priepuolių?
- Chirurginis diskopatijos gydymas: IDET, MED, PLDD