Egzogeninė (reaktyvioji) depresija yra išorinių veiksnių sukelta depresijos forma. Tokiais veiksniais gali būti įvairios situacijos, sukeliančios didelį stresą pacientui, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, dalyvavimas nelaimingame atsitikime ar net… išėjimas į pensiją. Egzogeninė depresija, palyginti su kitomis depresijos rūšimis, gali būti gana lengva – nors jos vis tiek nereikėtų nuvertinti.

Egzogeninė depresijayra vienas iš emocinių sutrikimų. Pagal jos atsiradimo priežastis, depresija gali būti skirstoma, be kita ko, egzogeninei depresijai ir endogeninei depresijai gydyti. Aukščiau pateiktame pavyzdyje, skiriant šias dvi depresinių sutrikimų formas, atsižvelgiama į veiksnį, sukėlusį depresinės nuotaikos epizodą: endogeninės depresijos atveju paciento būklės priežastis yra kūno funkcionavimo anomalijos. egzogeninės depresijos atveju laikoma, kad jos priežastys pacientui patiria stresą.

Šiais laikais depresijos skirstymas į endo- ir egzogeninę faktiškai neryškus, tačiau iš tiesų visada svarbu psichiatrinės ekspertizės metu patikrinti, ar paciento psichikos būklės pablogėjimą nulėmė kokie nors sunkūs išgyvenimai. Tai svarbu, nes pacientams, sergantiems egzogenine depresija, gali būti rekomenduojama naudoti specifinį depresijos gydymą.

Depresija kaip reakcija į sunkius gyvenimo įvykius: egzogeninės depresijos priežastys

Apskritai galima teigti, kad egzogeninę depresiją (dar vadinamą reaktyvia) sukelia sunkios gyvenimo situacijos. Neįmanoma išvardyti visų konkrečių įvykių, galinčių sukelti reaktyviąją depresiją. Taip yra dėl to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kaip vienas žmogus galės funkcionuoti po mylimo žmogaus mirties, taip kitame toks nemalonus įvykis gali tapti pagrindu egzogeninės depresijos išsivystymui.

Be to, kas paminėta aukščiau, įvairių įvykių, kurie gali būti egzogeninės depresijos priežastimi, pavyzdžiai:

  • išsiskyrimas su savo partneriu,
  • finansinės problemos,
  • darbo praradimas,
  • konfliktai šeimos aplinkoje,
  • aplinkos priekabiavimas (toks reiškinys galisukelti reaktyviąją depresiją, ypač vaikų ir paauglių populiacijoje),
  • liga (pvz., paciento lėtinės ligos ar vėžio diagnozė),
  • rimtų gyvenimo pokyčių (pvz., gyvenamosios vietos arba darbo pakeitimas),
  • tampa apiplėšimo ar vagystės auka,
  • išėjimas į pensiją (tai dažniausiai suvokiama kaip teigiamas gyvenimo įvykis, nors kai kuriems žmonėms darbo pabaiga gali sukelti didelių psichologinių problemų),
  • pateko į avariją,
  • atkaklumas toksiškuose santykiuose.

Taigi egzogeninę depresiją gali sukelti įvairios būklės, kurios labai paveikia pacientą ir su kuriomis jis negali susitvarkyti pats.

Egzogeninė depresija: simptomai

Reaktyviosios depresijos simptomai nesiskiria nuo tų, kurie gali pasireikšti žmonėms, turintiems kitų formų depresijos sutrikimų. Pacientams, sergantiems egzogenine depresija, gali pasireikšti:

  • apatija, didelė depresija,
  • pasitraukimas į save, socialinių kontaktų ribojimas,
  • autoagresyvus elgesys,
  • psichoaktyvių medžiagų vartojimas (pvz., alkoholis – stimuliatorių vartojimas paprastai turėtų atitraukti paciento dėmesį nuo kankinančių, liūdnų minčių),
  • koncentracijos, dėmesio, atminties sutrikimas,
  • miego ir apetito sutrikimai (galite jausti pernelyg didelį mieguistumą ar nemigą, taip pat labai sumažėjusį arba atvirkščiai - padidėjusį apetitą),
  • mintys apie savižudybę (o sudėtingiausiose situacijose net bandymai nusižudyti),
  • anhedonii (malonumo praradimas),
  • padidėjęs dirglumas.

Gali paguosti tai, kad egzogeninė depresija paprastai yra daug švelnesnė nei jos priešingybė, t. y. endogeninė depresija. Pirma, taip yra dėl to, kad atslūgus streso veiksniui (pvz., pacientui nustojus priekabiauti prie aplinkos) arba pacientui susidūrus su tam tikru įvykiu (pvz., susitaikius su ilgalaikiu partneriu). ), depresijos simptomai gali – net spontaniškai – išnykti. Be to, kaip rodo šios depresijos formos pavadinimas, pagrindinė paciento problemų priežastis yra išorinis veiksnys, o ne organizmo veiklos sutrikimas – ir paprastai lengviau susidoroti su gyvenimiškomis situacijomis nei su nenormaliais kūno sutrikimais. neurotransmiterių sistemos nervų sistemos struktūrose.

Egzogeninė depresija: gydymas

Reaktyviąją depresiją atskirti nuo kitų depresinių sutrikimų tipų svarbu pirmiausia dėl jos aspektųterapinis. Na, o šioje depresijos formoje daugiausia naudojama psichoterapija. Pacientams siūlomi įvairūs psichoterapijos metodai, pavyzdžiui, jiems gali būti naudinga kognityvinė elgesio terapija. Lankymosi pas terapeutą tikslas – kad pacientas suprastų, koks įvykis lėmė jo nuotaikos sutrikimą. Be to, psichoterapija taip pat turėtų padėti pacientui suprasti savo jausmus ir padėti jam susidoroti su jais.

Psichoterapija iš tiesų yra egzogeninės depresijos gydymo pagrindas, tačiau tai nėra vienintelis galimas šios problemos gydymo būdas. Pacientams, ypač kai depresijos simptomai yra sunkūs, taip pat gali būti patariama vartoti antidepresantų. Tačiau sergant reaktyvia depresija paprastai vartojamos mažesnės šių vaistų dozės nei esant kitoms depresijos formoms.

Minėta, kad reaktyvioji depresija gali net visiškai išnykti savaime – ar ligonio artimieji gali ignoruoti jo problemą ir tik laukti, kol slogi nuotaika praeis? Na, tvirtai ir tikrai ne. Egzogeninė depresija gali išnykti savaime arba ne. Be to, kaip ir kitų depresijos formų atveju, visada yra rizika, kad pacientas nusižudys. Dėl šių priežasčių mylimas žmogus, sergantis reaktyvia depresija, turėtų būti palaikomas ir atidžiai stebimas. Žinoma, jos problemų nereikėtų nuvertinti – egzogeninę depresiją gali sukelti įvykis, kuris kitiems žmonėms bus nereikšmingas, o ligoniui sukels didelių funkcionavimo sunkumų. Todėl pastebėjus reaktyvią depresiją mylimam žmogui reikia būti ypač atsargiems, o pastebėjus, kad depresijos simptomai yra labai sunkūs arba paciento būklė ilgą laiką negerėja, įtikinti tokį žmogų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistai.

Kategorija:

Psichiatrija