- Pakankama depresija – simptomai
- Pakankama depresija – priežastys
- Pakankama depresija - gydymas
- Depresija kenčia net 15-30 proc. vyresni nei 65 metų žmonės
Senatvinės depresijos simptomai skiriasi nuo jaunesnių žmonių depresijos simptomų. Juos lengva nepastebėti, nes jie dažnai painiojami su būdingais senėjimo simptomais, tokiais kaip atminties sutrikimai, koncentracijos sutrikimai, silpnumas, miego sutrikimai, raumenų skausmai. Negydoma senatvinė depresija yra labai pavojinga – ji dažniau nei jaunesni sukelia bandymus žudytis, kurios šioje amžiaus grupėje net puse atvejų baigiasi mirtimi.
Starcza depresijapaliečia kas trečią Lenkijos senjorą. Tai rimta socialinė problema, nors apie tai mažai kalbama. Vyresni nei 65 metų žmonės, sergantys depresija, paprastai lieka nepastebėti – net jų artimieji, užsiėmę savais reikalais, retai reaguoja į šios ligos simptomus savo tėvams, močiutėms ar seneliams. Tuo tarpu aplinkos nesidomėjimas, atstūmimo ir vienišumo jausmas gilina slogią nuotaiką ir gali paūminti kitų ligų, su kuriomis tenka susidurti vyresnio amžiaus žmogui, eigą. Be to, jie žymiai padidina save destruktyvaus elgesio, įskaitant bandymus nusižudyti, riziką.
Pakankama depresija – simptomai
Depresijos simptomai senatvėje dažnai painiojami su natūraliu pažinimo nuosmukiu ir pagyvenusių žmonių fizinės jėgos praradimu. Vadinasi, kyla sunkumų vienareikšmiškai priskiriant juos prie depresijos simptomų. Jie gali turėti įtakos tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus sferai, todėl juos galima lengvai suvokti kaip somatinės ligos pasireiškimą.
Tipiški senatvinės depresijos simptomai yra šie:
- nuotaikos sutrikimai: liūdesys, depresija, nerimas, baimė;
- nemiga arba sutrikęs miego režimas (pvz., labai anksti pabundama, miegas dieną);
- apatija, demencija, susidomėjimo stoka, sunkumai priimant sprendimus.
Aukščiau nurodytus simptomus dažnai lydi ne tokie būdingi simptomai, susiję su natūraliais senėjimo mechanizmais:
- psichomotorinis lėtumas – lėtas judesys, vangumas, lėtinis nuovargis, tyli kalba, kurie dažniausiai skaitomi kaip silpnumo požymiai;
- atminties ir koncentracijos problemos – jas galima lengvai supainioti su senatvine demencija, tuo tarpu paciento protas gali būti visiškai funkcionuojantis, o minėti simptomai gali būti tik prastos psichinės būklės pasekmė;
- įvairios kilmės skausmai – jie dažnai skaitomi kaip simptomaibesivystančios somatinės ligos, pvz., reumatas, virškinimo, nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemos problemos; tačiau tai gali būti depresijos požymiai fizinio skausmo forma;
- dirglumas, polinkis skųstis, hipochondrija – už panašių nusiskundimų gali slypėti kontakto troškimas, artimųjų dėmesio ir priežiūros reikalavimas.
Sergant pažengusia depresija, pacientas jau būna visiškai abejingas ir nebemato prasmės rūpintis savimi ir aplinka. Jis gali visą dieną gulėti lovoje, nevalyti, mažai valgyti ar gerti, nesilaikyti higienos taisyklių. Esant tokiai situacijai, jo sveikata staiga pablogėja, o kraštutiniais atvejais net mirtina.
Verta žinotiVyresnio amžiaus žmonėms psichozinė depresija yra dažna depresijos forma. Ją, be minėtų simptomų, lydi nihilistiniai kliedesiai (ligonis ima abejoti savo egzistavimu ir net visu pasauliu), hipochondriniai kliedesiai, klausos haliucinacijos. Taip pat sustiprėja pažinimo sutrikimai.
Šio tipo depresija yra susijusi su didesne savižudybės rizika, o jei simptomai išlieka, tai gali tapti rimta psichine liga.
Pakankama depresija – priežastys
Tarp senatvinės depresijos priežasčių pirmiausia yra vienatvė, susvetimėjimas, tikėjimas, kad esi nesvarbus ir nereikalingas. Pacientas menkai save vertina ir k altina save, kad yra našta savo šeimai, kuri dėl nedarbingumo ir prastos sveikatos priversta jį prižiūrėti. Tokioje situacijoje svarbiausias yra artimųjų požiūris – dažniausiai dėl senjorų depresijos išsivystymo nulemtas jų nepasidomėjimas.
Nuo paciento ir jo aplinkos nepriklausomi veiksniai taip pat gali prisidėti prie senatvinės depresijos atsiradimo. -Biologiškai nulemti rizikos veiksniai yra genetiniai veiksniai, anksčiau pasireiškę psichikos sutrikimai, taip pat nediagnozuoti ir negydyti, biologiniai pokyčiai, susiję su „nefiziologinio“ senėjimo procesu, taip pat somatinės ligos, ypač diabetas, ir vaistų, naudojamų jų gydymui, kurie dažnai slopina– aiškina dr. Patryk Piotrowski iš Vroclavo medicinos universiteto. Tuo pačiu metu vyresnio amžiaus žmonės, esantys sunkioje finansinėje ar gyvenimo situacijoje, yra labiau linkę į depresijos simptomų atsiradimą. Pinigų trūkumas, esamos gyvenamosios vietos pakeitimas (pvz., perkėlimas į slaugos namus) ar artimo žmogaus netektis yra svarbūs veiksniai, gilinantys depresiją. Minėtos problemos ypač paliečia moteris, kurios, vertinimais, yra daug dažnesnėskovoja su šia būkle.– Atminkite, kad moterys linkusios greičiau prarasti partnerius, o vienatvė, stiprus streso veiksnys, yra viena iš pagrindinių depresijos priežasčių. Moterys taip pat stipriau nei vyrai patiria, kad vaikai pradeda gyventi savo gyvenimą– pažymi dr. Piotrowski.
Pakankama depresija - gydymas
Gydant senatvinę depresiją ypač svarbus paciento kontaktas su aplinka. Vyresnio amžiaus žmonėms depresija ir apatija dažniausiai atsiranda dėl vienišumo ir apleistumo jausmo, todėl labai svarbu jiems nuolat domėtis.
Jei mylimam žmogui įtariame depresijos simptomus, pasistenkite reaguoti laiku, pvz., dažniau apsilankykite, reguliariai skambinkite, pasiūlykite savo pagalbą apsiperkant ar valant. Pokalbio metu kantriai išklausykime, ką mums sako tėvai ar seneliai. Tuo pačiu skatinkime juos būti aktyvesnius – susitikti su draugais, vaikščioti, sportuoti. Jei įmanoma, leiskite jiems pasidomėti, pavyzdžiui, sodininkyste ar skaityti knygas. Sergant nesunkia senatvine depresija, ši, atrodytų, paprasta veikla gali atkurti vyresnio amžiaus žmogaus norą gyventi ir jausmą, kad jis yra reikalingas.
Sunkesnės depresijos atveju veiksmingam gydymui reikia naudoti farmakologines priemones. Pagyvenusį žmogų reikėtų pasikonsultuoti su specialistu (geriausia – psichiatru), kuris po pokalbio paskirs tinkamus antidepresantus. Juose esančios medžiagos subalansuoja neurotransmiterių lygį smegenyse, taip pagerindamos savijautą. Tačiau reikia atsiminti, kad vaistų terapija nepakeičia tikrų tarpasmeninių santykių. Kad gydymo poveikis būtų nuolatinis, būtina daugiau dėmesio skirti pacientui ir palaikyti nuolatinį ryšį su juo.
Spaudos medžiaga
Depresija kenčia net 15-30 proc. vyresni nei 65 metų žmonės
Lifestyle.newseria.pl