Melaninas yra pigmentas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už mūsų odos, plaukų ar akių rainelių spalvą ir apsaugo nuo žalingos UV spinduliuotės. Bet kodėl vieni žmonės turi daugiau melanino, o kiti mažiau? Kokios kitos melanino funkcijos ir ar yra kokių nors ligų, kurių metu šie pigmentai yra nenormalūs?

Melaninasyra pigmentas, atsakingas už mūsų odos, plaukų ir akių spalvą. Šios grupės dažiklių pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „ melasa “, kuris gali būti išverstas kaip tamsi arba ruda.

Melaninų yra žmonių, bet ir kitų žinduolių bei kitų gyvūnų, taip pat bestuburių ar net įvairiuose mikroorganizmuose. Kiekviename iš paminėtų organizmų šios grupės pigmentai atlieka skirtingą funkciją, tačiau viena galima pasakyti tikrai: tai medžiagos, turinčios nepaprastai svarbias funkcijas.

Melaninas: tipai

Žmogaus organizme yra trys skirtingi pigmentai, priklausantys melaninų grupei. Jie yra:

  • eumelaninas: jis yra juodai rudos spalvos ir mes jos turime daugiausia,
  • feomelaninas: gelsvai raudonas dažiklis,
  • neuromelaninas: ši natūralaus pigmento forma atsiranda nervų sistemoje – jo, be kita ko, galima rasti vadinamojoje melsva dėmė arba juoda medžiaga – ją gamina nervinės ląstelės ir šiuo metu jos funkcija dar nėra iki galo aiški.

Melaninas: gamyba

Melaniną organizme gamina specialios ląstelės, vadinamos melanocitais. Daugiausia jų yra baziniame epidermio sluoksnyje.

Melanocitų gaminamas pigmentas saugomas specialiose pūslelėse, vadinamose melanosomomis. Laikui bėgant šios pūslelės nunešamos į aukštesnius odos sluoksnius, ilgainiui pasiekdamos keratonocitų sritį – ten galiausiai išsiskleidžia dažai, kurie nuo tada gali atlikti savo apsaugines funkcijas.
Pats melaninas susidaro sudėtingų virsmų cikle, kurio pradinis substratas yra aminorūgštis tirozinas. Pagrindinis fermentas, dalyvaujantis šiose transformacijose, vadinamose melanogeneze, yra tirozinazė.

Melaninas: jo gamybą reguliuojantys veiksniai

Tam tikri veiksniai gali stimuliuoti, o kiti slopinti melanogenezės procesą. StimuliuojantisMelanino gamybai įtakos turi UV spinduliuotė – štai kodėl vasaros sezono metu deginantis saulėje mūsų oda įgauna rusvą atspalvį (kai kurių taip nori).

Kitos medžiagos, kurios gali padidinti melanogenezę, apima alfa-melanotropinis hormonas (alfa-MSH) ir adrenokortikotropinas (AKTH).

Veiksniai, galintys slopinti natūralių pigmentų gamybą, yra, be kita ko, įvairūs interleukinai. Vitaminai, tokie kaip vitaminas A arba vitaminas B, taip pat mineralai, tokie kaip kalcis ar geležis, taip pat turi įtakos melanino susidarymo procesui.

Melaninas: kur jį rasti?

Būtent melaninas nulemia tai, kad vieni mūsų turi labai šviesią veido spalvą, o kitų – išskirtinai tamsią veido spalvą. Žmogaus odos spalvai įtakos turi melanino kiekis joje – daugiausia jo turi juodaodžiai, šviesios odos – daug mažiau.

Galutinei odos spalvai įtakos turi ne tik dažų kiekis, bet ir tamsesnio eumelanino bei daug šviesesnio feomelanino kiekio santykis.

Panašūs santykiai kaip ir odos atveju susiję su plaukais. Kai juose yra daug pigmento – ypač eumelanino – jie būna tamsios spalvos. Tada, kai tam tikro žmogaus plaukuose vyrauja feomelaninas, gali būti, kad ant galvos atsiras rausvų arba šviesių sruogų.

Melanino galima rasti ir kitose kūno struktūrose. Jau minėta, kad vienos iš jo rūšių – neuromelanino – yra centrinėje nervų sistemoje. Dažų taip pat galima rasti:

  • akies obuolys (už mūsų rainelių spalvą atsakingas melaninas – tamsūs rainelės yra tie, kuriuose daug melanino, mėlynų ar žalių akių žmonės turi daug mažiau šio pigmento)
  • antinksčių (melanino yra šių organų tinkliniame sluoksnyje)
  • vidinės ausies struktūra

Melaninas: žmogaus funkcijos

Daugeliui žmonių plaukų ar odos spalva yra nepaprastai svarbi, tačiau įtakoti šių išvardytų spalvų spalvą nėra pagrindinė melanino užduotis. Šie dažai pirmiausia skirti apsaugoti žmogaus odą.

UV spinduliuotė, pasiekianti saulės spindulius, deja, nėra sveika mūsų ląstelėms – ji, be kita ko, gali išprovokuoti DNR pažeidimą, kuris blogiausiu atveju gali sukelti naviko vystymąsi. Čia atsiranda pagrindinė melanino funkcija – šis pigmentas pirmiausia turi apsauginį poveikį nuo UV spindulių.

Galima aukščiau minėta melanino funkcijadėl to, kad pigmentas turi savybę ir sugerti, ir išsklaidyti ultravioletinę spinduliuotę.

Be to, energiją, kurią sugeria melaninas, jis gali paversti kita, kuri yra daug mažiau kenksminga žmogaus organizmui – kalbame apie šiluminę energiją.

Šiuo metu gali būti suprantama, kodėl žmonės, gyvenantys netoli pusiaujo, turi daug tamsesnę veido spalvą nei mūsų šalies piliečiai.

Pasaulio regionuose, tokiuose kaip Afrika, saulės spinduliuotės poveikis yra daug didesnis nei, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Dėl šios priežasties pusiaujo zonos gyventojų oda yra daug tamsesnė – joje esantis didelis melanino kiekis tiesiog skirtas apsaugoti juos nuo padidėjusio UV spindulių poveikio.

Melaninas veiksmingas tiek odai, tiek akims. Dažai apsaugo subtilias akies struktūras nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio.

Kuo daugiau melanino, tuo mažesnė rizika, kad UV spinduliuotė mums pakenks – štai kodėl šviesių akių žmonėms padidėja rizika susirgti įvairiomis su saule susijusiomis akių ligomis.

Aukščiau paminėtos melanino funkcijos neabejotinai gali būti laikomos itin svarbiomis.

Tiesą sakant, šios grupės dažai tikriausiai turi ir kitų, taip pat vertingų funkcijų.

Gali būti, kad jie gali surišti ir taip neutralizuoti įvairius sunkiuosius metalus. Šios priklausomybės dar nėra pakankamai ištirtos, tačiau jau pastebėjome, inter alia, yra tai, kad pacientams, sergantiems Parkinsono liga, kai neuromelanino kiekis gali būti išeikvotas centrinės nervų sistemos struktūrose, gali padidėti geležies nusėdimas smegenų audinyje.

Melaninas: veikia kitose rūšyse

Naudingąsias melanino savybes gali įvertinti ne tik žmonės, bet ir kiti organizmai. Pavyzdžiui, paukščių plunksnos, kuriose yra daug melanino, yra daug patvaresnės nei turinčios mažiau pigmentų.

Melaniną taip pat naudoja įvairūs grybai – specifiniai, vadinami radiotrofiniais, šilumai sugerti naudoja dažus, kurie leidžia kaupti gyvybės procesams reikalingą energiją

Melaniną – kuris, deja, nėra naudingas žmonėms – taip pat gali naudoti tam tikri mikroorganizmai. Patogenuose melaninas gali būti veiksnys, dėl kurio jie suklaidins šeimininko imuninę sistemą ir taip neleis jiems paveiktilikvidavimas.

Kiti patogenai dėl melanino gali būti atsparesni vaistams, ar jie būtų priešgrybeliniai, ar antibakteriniai.

Melaninas: ligos, susijusios su nenormaliais jo kiekiais

Turbūt nereikia nieko įtikinėti, kad melanino vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Tačiau kai kurios sveikatos problemos gali būti susijusios su šiais dažais – jos gali atsirasti tiek dėl nepakankamo melanino kiekio organizme, tiek dėl jo pertekliaus.

Būklė, kai paciento organizme – ypač odoje ar plaukuose – yra neįprastai mažas melanino kiekis, vadinama albinizmu.

Yra įgimtas albinizmas, kuris yra genetinė liga ir atsiranda dėl melanogenezėje dalyvaujančių b altymų fermentinių sutrikimų. Tačiau vitiligas taip pat gali būti įgytas ir paprastai yra susijęs su pigmentą gaminančių ląstelių, melanocitų, pažeidimu.

Tačiau įvairūs reiškiniai taip pat gali atsirasti dėl melanino pertekliaus.

Čia galima pateikti įvairius odos pakitimų pavyzdžius – pavyzdžiui, strazdanų atsiradimas ant odos yra susijęs su zonų, kuriose yra padidėjęs melanino kiekis, atsiradimu.

Lęšių dėmės arba tokios dėmės kaip kava ir pienas, taip pat kai kurios pigmentinės dėmės taip pat atsiranda dėl vietinio padidėjusio melanino kiekio kaupimosi.

Kita problema, kuri, nors ir netiesiogiai, yra susijusi su melaninu, yra odos vėžys. Pavojingiausia iš jų – piktybinė melanoma – atsiranda iš melaniną gaminančių ląstelių – melanocitų.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Dermatologija