Parenterinis maitinimas – tai mitybos būdas, kai maistinės medžiagos patenka tiesiai į kraują, apeinant virškinamąjį traktą. Parenteralinio maitinimo metu skiriami individualiai pagal paciento poreikius sudaryti mišiniai, kuriuose yra paprasčiausios formos – tiesiogiai iš kraujo į organizmo ląsteles pasisavinamų ir nereikalaujančių virškinimo – maistinių medžiagų – amino rūgščių, riebalų rūgščių, gliukozės, mineralinių medžiagų ir vitaminų. . Kokie yra parenterinės mitybos metodai ir jo vartojimo indikacijos?

Parenteralinis maitinimasnaudojamas siekiant išvengti netinkamos mitybos sergant ligomis, kurios riboja arba užkerta kelią burnos mitybai ir po chirurginių operacijų. Jei sutrikęs vienas iš trijų mitybos aspektų:

  • savarankiškai valgo,
  • ofortas,
  • sugeria,

dėl kurio neįmanoma aprūpinti reikiamu energijos ir maistinių medžiagų kiekiu, patartina pradėti enterinį arba parenterinį maitinimą.

Parenterinė mityba – vartojimo indikacijos

Parenterinis maitinimas turėtų būti naudojamas kiekvieną kartą, kai paciento liga, sužalojimas ar bendra būklė neleidžia valgyti ir (arba) absorbuotis arba labai apriboja. Ilgalaikis negalėjimas suvartoti reikiamo kiekio maistinių medžiagų ir energijos sukelia netinkamą mitybą.

Kita vertus, netinkama mityba žymiai pablogina paciento būklę, padidina jautrumą komplikacijoms, infekcijoms, pailgina sveikimo ir hospitalizacijos laiką. Netinkama mityba yra labai svarbi Lenkijos ligoninių problema. Tai taikoma žmonėms po traumų, operacijų ir žmonėms, sergantiems vėžiu, o ne tik virškinamojo trakto vėžiu.

Jei numatoma negalėjimo gauti geriamojo ar enterinio maitinimo trukmė viršija 4-5 dienas, parenterinis maitinimas tampa būtinas.

Būsenos, kuriose įvedamas parenterinis maitinimas:

  • nesugebėjimas pasiekti numanomo enterinės mitybos poveikio,
  • mechaninis arba funkcinis virškinimo trakto nepakankamumas – sergant tokiomis ligomis kaip trumpos žarnos sindromas, ūminis pankreatitas, virškinimo trakto fistulės, sklerodermija, perist altika, virškinimo trakto infarktas ar išemija, ūminis ar lėtinis nepakankamumasžarnynas, uždegiminės žarnyno ligos, nepatekimas į virškinamąjį traktą,
  • sunkus pooperacinis virškinimo trakto nepakankamumas,
  • didelių ir sunkių sužalojimų, pvz., sepsis, nudegimai,
  • koma,
  • netinkama mityba,
  • neišnešiotukas,
  • vėžys.

Parenterinis maitinimas – visa ir dalinė

Visiška parenterinė mitybayra situacija, kai į veną leidžiami mišiniai yra vienintelis paciento maisto š altinis. Visiškas parenterinis maitinimas pradedamas esant virškinimo trakto nepakankamumui, dėl kurio, pvz.,

  • Krono liga,
  • žarnyno atonija,
  • žarnyno pažeidimas,
  • sunkus enteritas,
  • stemplės susiaurėjimas

arba intensyvėjant kataboliniams procesams, pvz.,

  • dėl stiprių nudegimų,
  • plačios operacijos,
  • inkstų nepakankamumas,
  • kepenys,
  • sunkios traumos,
  • ūminis pankreatitas,
  • sepsis.

Dalinė parenterinė mitybaįvedama pacientams, kurie turi prieigą prie virškinimo trakto, bet kurių maitinimas per burną nebetenkina organizmo poreikių. Taip dažnai atsitinka vėžiu sergantiems pacientams, kurių nuotaika verčia atsisakyti valgyti, taip didinant gydymo nuniokoto kūno išeikvojimą.

Dažniausios situacijos, kai reikia dalinio parenterinio maitinimo:

  • radioterapija ir chemoterapija,
  • pacientų, kuriems yra netinkamos mitybos ar kacheksijos požymių (per 3 mėnesius netenkama 10 % kūno svorio),
  • pacientų, sergančių ūminiu pankreatitu,
  • trumposios žarnos sindromas,
  • uždegiminės žarnyno ligos,
  • dideli nudegimai.

Dietos pasirinkimas daugiausia priklauso nuo paciento būklės ir netinkamos mitybos lygio, o kiek mažiau – nuo ​​ligos pobūdžio.

Parenterinės mitybos metodai

Parenterinė mityba atliekama suleidžiant maistines medžiagas tiesiai į venas. Konkretaus injekcijos metodo ir vietos pasirinkimas priklauso nuo numatomos parenterinės mitybos trukmės. Galima maitinti mišiniu:

  • trumpesniam nei 7 dienų laikotarpiui – periferine prieiga prie galūnių venų (kontraindikacija yra mišinio, vartojamo virš 2000 kcal, kalorijų kiekis arba didelis vartojamų skysčių osmoliariškumas),
  • nuo 7 dienų iki 3 savaičių – per centrinę prieigą prie viršutinės tuščiosios venos, poraktinės ar vidinės jungo venos,
  • ilgiau nei 3 savaites – naudojant tunelinius kateteriuspoodinis audinys arba kraujagyslių angos.

Yra du parenterinio maitinimo būdai – „daug buteliukų“ arba „viskas viename“:

1. Kelių butelių metodas

Parenteralinėje mityboje, naudojant kelių butelių metodą, atskirai naudojami trys tirpalai:

  • angliavandenių (gliukozės) tirpalas,
  • aminorūgščių tirpalas
  • ir riebalų emulsija.

Mineralai dedami į gliukozės ir aminorūgščių tirpalus, o vitaminai į riebalų emulsiją. Gliukozės ir aminorūgščių tirpalai vartojami nuolat visą parą

2. „Viskas viename“ metodas

„Viskas viename“ parenteriniam maitinimui pacientas gauna vieną maišelį su maistinių medžiagų, vandens ir mineralų mišiniu. Į mišinį galima pridėti kai kurių vaistų.

Infuzija vyksta su galimybe kontroliuoti jo tempą. Manoma, kad šis vartojimo būdas yra geresnis už kelių butelių metodą, nes sumažina medžiagų apykaitos komplikacijų, infekcijų ir vienkartinės įrangos naudojimo riziką.

Trumpam įjungus parenterinį maitinimą, jis skiriamas nuolat, visą parą. Ilgai maitinantis šiuo metodu, dažniausiai naudojamos ciklinės infuzijos, 12–18 valandų per dieną, daugiausia naktį. Tai leidžia padidinti pacientų mobilumą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Parenterinio maitinimo mišinių sudėtis

Specialistas, kuriantis mišinį parenterinei mitybai, atsižvelgia į paciento mitybos normas, kūno svorį ir mitybos būklę. Į tokį mišinį įeina:

  • vandens - 30-40 ml 1 kg paciento svorio,
  • angliavandenių gliukozės pavidalu, paprastai 3-5 g vienam kg paciento svorio,
  • b altymų aminorūgščių pavidalu, dažniausiai 1-2 g/kg kūno svorio, tačiau priklausomai nuo ligos būklės ir netinkamos mitybos lygio šios vertės gali būti didesnės,
  • riebalų vidutinės ir ilgos grandinės riebalų rūgščių pavidalu, įskaitant nepakeičiamas riebalų rūgštis, emulsintas su fosfolipidais, paprastai 1-2 g/kg kūno svorio, papildomai įtraukiamas cholesterolis ir glicerolis,
  • elektrolitų – natrio, kalio, magnio, kalcio, fosforo, skiriama atsižvelgiant į pagrindinę ligą ir esamus tyrimo rezultatus,
  • vitaminai ir mikroelementai – laikantis mitybos standartų ir paciento apklausos

Parenterinės mitybos formulių teikiama energija turėtų patenkinti paciento poreikius. Dėl padidėjusio katabolizmo, sergantiems žmonėms dažnai reikia daugiau energijos,nei nurodyta standartuose. Esant tokiai situacijai, energijos perteklių turėtų padengti angliavandeniai ir riebalai.

Sudarant mišinius parenteriniam maitinimui, būtina atsižvelgti į atitinkamas aminorūgščių ir gliukozės bei riebalų proporcijas. Dėl to energija gaunama iš angliavandenių ir riebalų, o aminorūgštys gali būti naudojamos kaip statybinė medžiaga audiniams ir organams, padedančios išvengti išsekimo. Manoma, kad 1 g b altymų turėtų atitikti 21-27 kcal.

Parenterinė mityba namuose

Dalinės arba visiškos parenterinės mitybos gali prireikti keletą dienų, mėnesių, o kartais ir metų. Ar tokioje situacijoje pacientas visą laiką turi gulėti ligoninėje? Ne, tai nebūtina.

Lenkijoje yra procedūrų, kurios įgalina parenterinį maitinimą namuose. Tai Nacionalinės ligonių kasos kompensuojamas gydymo metodas. Įgyjant paciento kvalifikaciją parenterinei mitybai namuose, vyksta specializuoti mokymai pačiam pacientui ar jo slaugytojams. Mokymai apima visas veiklas, reikalingas parenterinei mitybai namuose.

Kaip procesas atrodo praktiškai? Maišeliai su mišiniu pacientui pristatomi į namus. Gimdymo dažnis priklauso nuo ligos tipo. Po maišelio pašildymo pacientas pats į jį prideda ampulių su vitaminais, mikroelementais ir papildomomis medžiagomis. Tada jis išskalauja venų liniją ir sujungia ją su centrine linija.

Maitinimas mišiniu trunka kelias valandas. Per šį laiką pacientas neturi gulėti. Jis gali judėti, kai krepšys yra pastatytas ant stovo. Mišinį patogiausia duoti nakčiai, nes tai mažiausiai apsunkina kasdienį funkcionavimą

Parenterinis maitinimas – galimos komplikacijos

Parenterinė mityba yra „auksinis standartas“ pacientų, kurių virškinimo traktas yra nepakankamas, mityboje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tai invazinis metodas, sukeliantis daug šalutinių poveikių ir komplikacijų.

Parenterinė mityba gali sukelti:

  • infekcijos,
  • sepsis,
  • trombozė,
  • neigiamai veikia paciento medžiagų apykaitą,
  • sutrikdo virškinamojo trakto funkcijas
  • ar susilpninti imuninę sistemą

Parenteriniu būdu maitinami pacientai dažnai gali skųstis dusuliu, galvos skausmu, karščio pylimu ir karščiavimu.

  • Enteralinė mityba – kas tai?
  • Enteralinė mityba – nieko gėdytis

Kategorija:

Dietos