Asmenybės sutrikimų gydymas daugiausia susideda iš psichoterapijos ir farmakoterapijos. Jie gali būti palaikomi lavinant socialinius įgūdžius ir įveikiant nesveikas emocijas. Terapijos poveikis – tai asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus naujų, konstruktyvių bendravimo būdų, savęs ir pasaulio suvokimo ugdymas. Terapija taip pat yra galimybė visapusiškiau dalyvauti socialiniame gyvenime (šeimoje, darbe) ir panaikinti susvetimėjimo bei neatitikimo jausmą

Asmenybės sutrikimų gydymas– tai siekis pakeisti nusistovėjusius veikimo, mąstymo ir pasaulio suvokimo būdus, nulemtus psichikos pokyčių. Jie kasdien apsunkina asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus gyvenimą, nes skiriasi nuo socialiai priimto elgesio. Dėl jų ji turi problemų bendraujant su kitais žmonėmis ir jai sunku su savimi.

Naudojami gydymo metodai yra psichoterapija ir farmakoterapija (kaip psichoterapinė pagalba, nes vaistų vartojimas sumažina sutrikimo simptomų sunkumą, bet neišgydo jo priežasčių). Terapijos poveikis priklauso nuo sutrikimo simptomų sunkumo ir laiko, nuo kurio jie atsiranda. Pirmas žingsnis prieš pradedant gydymą – susitikti su psichiatru ar psichologu, kuris po pokalbio ir galimų tyrimų nustato diagnozę. Tada, padedamas specialisto, pacientas nusprendžia, kokią terapiją pasirinkti-individualiai ar grupei.

Svarbu! Atminkite, kad ne kiekvienas elgesys, kuris kritikuojamas, nesuprantamas ar verčia jaustis blogiau, yra asmenybės sutrikimo simptomas.

Asmenybės sutrikimų gydymas: psichoterapija

Individuali trumpalaikė psichoterapija (iki 10 seansų) neveikia asmenybės sutrikimų gydymui. Tokio tipo problemos reikalauja daugiau susitikimų ir nuodugnio darbo su pacientu. Gydymo procese labai svarbus abipusis pasitikėjimas ir aktyvus abiejų pusių dalyvavimas terapiniame procese. Veiksmingiausia (40-64%) yrailgalaikė psichoterapija(daugiau nei 10 seansų). Suteikti galimybę įžvelgti, tai yra sužinoti apie psichikos mechanizmus, dažnai nesąmoningus, kurie galėjo sukelti sutrikimą. Tada galėsite efektyviai dirbti, kad asmenybės struktūroje būtų gydomieji pokyčiai.

Kitas asmenybės sutrikimų gydymo metodas yra grupinė psichoterapija(grupės dydis neturi viršyti 10-12 žmonių). Tada taip pat dirbkite su žalingu elgesiu, mintimis ir santykiais, tačiau tai daroma kartu su kitais grupės nariais ir vienu ar dviem terapeutais. Susitikimas – tai ne tik kalbėjimasis apie savo patirtį, naujų, sveikų reagavimo būdų mokymasis. Jie taip pat suteikia galimybę susidurti ir suvokti, kaip tai, ką darote ir sakote, veikia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Susitikimai vyksta saugiomis sąlygomis, pažįstamų žmonių aplinkoje, pasitikėjimo ir nesmerkimo atmosferoje. Ryšiai, atsirandantys tarp grupės dalyvių, taip pat yra labai svarbus asmenybės sutrikimų terapijos elementas.

Asmenybės sutrikimams gydyti dažniausiai naudojami šie:

  • psichodinaminė psichoterapija- remiasi prielaida, kad žmogaus gyvenimą lemia vidiniai, nesąmoningi mechanizmai. Susitikimų metu terapeutas pirmiausia išklauso, padeda iškelti prisiminimus, skatina dalytis emocijomis, idėjomis ar svajonėmis.

Į perkėlimą orientuota terapija (TFP) yra kilusi iš šiuolaikinės psichodinaminės psichoterapijos. Jos kūrėjas ir rėmėjas yra Otto Kernbergas. TFP tarp paciento ir terapeuto sukurti santykiai leidžia pirmajam atkurti jo gyvenime esančius santykius (partnerystes, profesinius, su draugais). Terapeutas padeda pacientui suprasti ir integruoti visus santykių aspektus, taip pat ir gėdingus bei sunkius – jausmus, mintis, motyvaciją, kad vėliau nuosekliai ir vienodai suvoktų save ir aplinką. Į perkėlimą orientuota terapija ypatingas dėmesys skiriamas pacientų, sergančių ribiniu ir narcisistiniu asmenybės sutrikimu, gydymui.

  • modifikuotų metodų, gautų iš kognityvinės-elgesio terapijos (pvz., kognityvinė, kognityvinė-analitinė, dialektinė-elgesio) – jos pagrindas yra prielaida, kad veiksmą lemia jūsų mąstymas apie save ir savo vaidmenį pasaulyje. Šiuo požiūriu terapeutas yra ekspertas ir padeda suprasti problemą, dalyvauja keičiant šį mąstymo būdą (kognityvinis aspektas), o vėliau ir elgesį (elgesio aspektas).

Marsha Linehan sukurta dialektinė elgesio terapija yra pagrįsta kognityvine elgesio terapija. Jo pagrindas – dėmesingumas, tai yra susitelkimas į „čia ir dabar“, to, kas vyksta, priėmimas su teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis, baigiant kovą su savimi ir aplinka. Dialektika, savo ruožtu, yra padėti suprasti, kas vyksta paciento gyvenime, suderindama priešingybes ir jas sintezuodama, parodydama funkcionalumą.disfunkcija, priežasties-pasekmės ryšiai. Terapeutas yra labiau partneris, kuris prireikus skatina užmegzti papildomus kontaktus, kad pacientas liktų terapijoje ir efektyviai įgyvendintų naujus, sveikesnius elgesio būdus bei mintis. Šis gydymo būdas yra ypač naudingas gydant ribinius asmenybės sutrikimus, taip pat elgesį, kuris kelia grėsmę paciento gyvybei ir sveikatai, taip pat valgymo sutrikimus ar, pavyzdžiui, priklausomybę nuo opiatų.

Minėtos terapijos leidžia terapeutui būti tiesesniam ir aktyvesniam, o tai labai svarbu sutrikimui paūmėjus arba kai atsiranda minčių ir bandymų nusižudyti bei žaloti save.

Verta žinoti

Psichologo, psichiatro ir psichoterapeuto skirtumai

Psichologas baigė universitetines psichologijos studijas. Jis diagnozuoja ir atlieka tyrimus, teikia nuomones, teikia psichologines konsultacijas ir šviečia.

Psichiatras baigė medicinos studijas ir specializuojasi psichiatrijoje. Jis diagnozuoja, atlieka farmakoterapiją, išrašo receptus, nedarbingumo lapelius ir siuntimus į ligoninę. Jis gali atlikti psichoterapiją, jei baigė psichoterapinę mokyklą.

Psichoterapeutas turi magistro kvalifikacinį laipsnį (pvz., psichologijos, pedagogikos, sociologijos, medicinos) ir yra baigęs arba baigęs psichoterapijos mokyklą, tai patvirtina egzaminas ir psichoterapeuto pažymėjimas.

Psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir treneris – į ką kreiptis dėl savo problemų?

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Asmenybės sutrikimų gydymas: farmakoterapija

Farmakoterapija dažniausiai taikoma periodiškai, kai pasireiškia ypač varginantys sutrikimo simptomai. Jis pirmiausia naudojamas emocijoms nuraminti, nuotaikai reguliuoti, nerimo ir depresijos simptomų lygiui mažinti. Tai padeda įveikti krizes ir pagerinti savijautą. Kai asmenybės sutrikimas yra sunkus, farmakoterapija gali būti derinama su ilgalaike psichoterapija. Tačiau, kai naudojamas kaip vienas gydymo būdas, jis nepašalina asmenybės sutrikimo.

Farmakologijos panaudojimo gydant asmenybės sutrikimus pavyzdys yra gydymas antipsichoziniais vaistais, kurie padeda sumažinti įtarumą aplinkiniams, taip pat naudojamas gydant asmenybės sutrikimus, tokius kaip šizoidinis ar paranoja, kai yra klausos haliucinacijos ar paranoja. pasirodyti. Impulsyvumui ir agresijai sumažinti naudojami vaistai iš nuotaikos stabilizatorių grupės.

Asmenybės sutrikimų farmakoterapijoje naudojami įvairių grupių vaistai, tačiau jie parenkami individualiai. Kadangi atskiri sutrikimo simptomai, nors ir turi tą patį pavadinimą, gali skirtis savo š altiniu arba laipsniusunkumo. Pavyzdžiui:

  • vaistai iš neuroleptikų grupės turi antipsichozinį poveikį, be to, priklausomai nuo sutrikimą lydinčių simptomų, gali nuraminti (motorinio sujaudinimo metu) arba suaktyvinti (paveikti psichomotorinę pavarą, neutralizuoti neigiamus sutrikimas) arba teigiamai veikia prislėgtą nuotaiką,
  • antidepresantai, be antidepresinio poveikio, palaiko nerimo ir nerimo priepuolių gydymą; socialinė fobija, kurią lydi stresas ir baimė užmegzti kontaktus ir socialinius santykius; skausmo terapija, taip pat potrauminio streso sutrikimai,
  • anksiolitinių vaistų vaidmuo yra pašalinti arba sumažinti pavienius psichopatologinius simptomus. Jie turi anksiolitinį, migdomąjį, nuotaiką gerinantį, migdomąjį ir raminamąjį poveikį.

Asmenybės sutrikimų gydymas: kiti metodai

Socialinių įgūdžių ugdymas, kurio pagrindas yra mokymasis, be kita ko, padeda gydant asmenybės sutrikimus:

  • naujo elgesio modeliavimas,
  • būdų susidoroti su sudėtingomis emocijomis (pvz., pykčiu),
  • gebėjimas tinkamai reaguoti į situaciją (pvz., pokalbio metu),
  • savigarbos ugdymas,
  • bendravimo taisyklės.

Tokios priemonės naudojamos individualioje, grupinėje ir palaikomojoje terapijoje

Palaikomoji psichoterapija

Palaikomoji psichoterapija skirta padėti pacientui geriau funkcionuoti, tačiau ji nekeičia asmenybės ir gynybos mechanizmų, t.y. saugančių ego. Palaikantis terapeutas suteikia supratimą ir pagalbą, pabrėžia teigiamas paciento savybes ir pasitikėjimo savimi vaidmenį. Tai padeda išlaikyti ilgalaikės terapijos metu pasiektus rezultatus, atpažinti vėlesnius gyvenimą apsunkinančius veiksmų modelius ir perkelti tolerancijos slenkstį į sunkius išgyvenimus, t.y. nesveiko elgesio ar mąstymo veiksnius. Tai reiškia, kad pacientas išmoksta savo nuoseklius signalus (emocinius, nuotaikos pokyčius, mąstymo modelius), kurie anksčiau sukėlė nesveiką elgesį, per juos veikia ir sukuria naujus, konstruktyvius. Palaikomąją psichoterapiją renkasi ir tie žmonės, kurie neturi pakankamai motyvacijos imtis ilgalaikės terapijos, o padėtis jiems tokia sunki, kad reikia pagalbos.

Kategorija:

Psichiatrija