Išsėtinė sklerozė gali sukelti psichikos sutrikimus – dažniausiai tai būna depresija ar nerimo sutrikimai, bet ne tik. Esant psichikos sutrikimams sergant IS, šių būklių gydymo įgyvendinimas yra itin svarbus – nesant gydymo, psichikos sutrikimai gali lemti net priešlaikinį paciento gyvenimo nutraukimą

Psichikos sutrikimai sergant išsėtine sklerozenėra neįprasti. Išsėtinė sklerozė (išsėtinė sklerozė, IS) gali įvairiais būdais komplikuoti pacientų gyvenimą. Iš tiesų, pagrindiniai IS simptomai yra neurologiniai nusiskundimai, tačiau šioje pacientų grupėje taip pat padidėja psichikos sutrikimų dažnis – daugiausia depresija ir nerimo sutrikimai, bet ne tik.

Psichikos sutrikimai sergant išsėtine skleroze gali atsirasti dėl daugelio skirtingų mechanizmų. Pirmasis iš jų yra tai, prie ko priveda ši liga – mes kalbame apie demielinizuojančius pokyčius, atsirandančius dėl IS, kurie patys savaime gali būti pacientų psichikos sutrikimų priežastis. Analizuojant išsėtinės sklerozės ir psichikos sutrikimų ryšį taip pat atsižvelgiama į tai, kad šis subjektas dažnai sukelia didelį pacientų stresą. Jos š altinis iš tikrųjų gali būti daug aspektų, pavyzdžiui, tai, kad IS yra nepagydoma liga. Pacientai taip pat gali patirti stiprų stresą dėl to, kad jie negali numatyti, kada jiems pasireikš atkrytis, sutrikdantis jų normalų funkcionavimą. Tuo tarpu didelis stresas gali susilpninti imuninės sistemos veiklą, bet ir paskatinti įvairių psichikos sutrikimų atsiradimą.

IS ir psichikos sutrikimai: depresija

Patologinė prislėgta nuotaika laikoma dažniausia psichikos liga tarp pacientų, sergančių išsėtine skleroze. Šios grupės pacientų depresijos rizika žymiai padidėja. Kai kurių mokslininkų teigimu, rizika susirgti šiuo afektiniu sutrikimu IS sergantiems žmonėms visą gyvenimą viršija 22% (palyginimui, bendroje populiacijoje ši rizika yra apie 16%).Depresija sergantiesiems IS yra labai rimta problema. .esminis. Šių dviejų padalinių sutapimas vienam pacientui gali lemti ne tik bazinio jo funkcionavimo lygio pablogėjimą, bet ir prastesnius išsėtinės sklerozės gydymo rezultatus. Pacientas, patiriantis didelę nuotaikos depresiją, galų gale gali negerti vaistų arba praleisti neurologo patikrinimus.

IS ir psichikos sutrikimai: kiti sutrikimai

Kitas psichikos sutrikimas, kuris taip pat būdingas IS sergantiems pacientams, yra nerimo sutrikimai. Generalizuotas nerimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia pacientams, tačiau sergančiųjų IS grupėje padažnėja ir kitų šio spektro problemų, tokių kaip panikos sutrikimai ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai. Kita psichiatrijos problema, kuri vis dažniau pastebima sergantiesiems IS, yra piktnaudžiavimas įvairiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tam yra įvairių priežasčių, kai kurie pacientai pradeda piktnaudžiauti, pavyzdžiui, alkoholiu dėl to, kad mano, kad pakitusi sąmonė leis kuriam laikui pamiršti ligą. Tačiau visos psichoaktyvios medžiagos yra gana pavojingos IS sergantiems pacientams. Čia reikia atsižvelgti į tai, kad dėl jų vartojimo poveikio gali būti pažeistos nervų sistemos ląstelės – tai pavojinga, pavyzdžiui, dėl to, kad sergant išsėtine skleroze, degraduoja nervinės struktūros. Kai kurie pacientai, sergantys IS, keičia savo jautrumą alkoholiui – jie gali silpniau toleruoti šį junginį – todėl neigiamas jo vartojimo poveikis, pvz., padidėjusi rizika nukristi, gali pasireikšti išgėrus daug mažesnį kiekį (nei sveikiems žmonėms) alkoholio vartojimas yra gana dažnas reiškinys, o iki 10 % sergančiųjų IS gali turėti tam tikrų afekto sutrikimų. Kalbame apie būsenas, kai pacientas – visiškai be priežasties ir visiškai neprisitaikęs prie esamos situacijos – patiria nevaldomo verkimo ar juoko priepuolį. Tačiau tokie pokyčiai pasireiškia ne visiems žmonėms, sergantiems IS – jei jie atsiranda, tai veikiau tiems, kurie serga itin pažengusia ligos forma arba kuriems išsivystė progresuojanti IS forma.

IS ir psichikos sutrikimai: šalutinis farmakoterapijos poveikis

Psichikos problemos pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, gali pasireikšti kaip šalutinis jų farmakoterapijos poveikis. Pavyzdys yra šalutinis gliukokortikosteroidų, tai yra, vaistų, vartojamų, poveikispalengvinti IS atkryčių eigą. GCS pirmiausia gali paveikti pacientų nuotaiką – dažniausiai psichiatrinis šalutinis poveikis vartojant šiuos preparatus yra afektiniai sutrikimai, pasireiškiantys maniakiniais (susiję su pakilia nuotaika) arba depresiniais sutrikimais (dėl depresinės nuotaikos). Retesnis, bet galimas šalutinis gliukokortikoidų vartojimo poveikis yra psichozinių sutrikimų epizodai. Gliukokortikoidai nėra vieninteliai vaistai, naudojami išsėtinei sklerozei gydyti, galintys sukelti psichikos sutrikimus. Tas pats pasakytina apie interferono preparatus, kurie naudojami siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui. Šalutinis šių vaistų vartojimo poveikis, be kita ko, apima: tik rizika susirgti depresiniais sutrikimais.

IS ir psichikos sutrikimai: gydymas

Negalima nuvertinti IS sergančių pacientų psichikos problemų. Taip yra dėl to, kad kai kurie iš jų, pavyzdžiui, depresija, gali padidinti priešlaikinės paciento mirties riziką, susijusią su savižudybe. Esant reikalui, sergančius išsėtine skleroze turėtų prižiūrėti ne tik neurologas, bet ir psichiatras. Teoriškai antidepresantų pacientui gali skirti bet kuris gydytojas, tačiau kilus įtarimų dėl psichikos sveikatos būklės, geriausia būtų bet kuriuo atveju kreiptis į psichiatrą. Specialistas galės nuspręsti, ar depresija sergančiam pacientui reikalingas medikamentinis gydymas, ar iš pradžių galima taikyti vien psichoterapiją. Psichiatras – kasdien kontaktuojantis su psichotropiniais vaistais – taip pat žinos, kokius preparatus saugiai gali vartoti sergantis išsėtine skleroze (svarbu, kad nauji vaistai nesąveikuotų su tais, kuriuos pacientas vartojo iki šiol. ).

IS gydymas – nauji vaistai, nauji gydymo būdai

Išsėtinės sklerozės gydymo pažanga, nauji vaistai ir gydymo būdai pacientams, sergantiems IS, sako dr. n. med. Barbara Zakrzewska-Pniewska, Varšuvos medicinos universiteto Neurologijos skyrius. Teiginys įrašytas mokslinės konferencijos „Kineziterapija sveikatai“ metu.

Kategorija:

Neurologija