Bradiaritmija yra terminas, apibūdinantis per lėtą širdies ritmą, taigi ir retą širdies susitraukimų dažnį, tada profesionalus terminas yra bradikardija, t. y. širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 60 per minutę. Bradiaritmijoms taip pat dažnai būdingas nereguliarus širdies plakimas. Sužinokite, dėl kokių ligų jis gali dirbti per lėtai, kaip išsivysto bradiaritmija ir kokie gydymo būdai yra prieinami.

Bradiaritmijosir laidumo sutrikimai yra panaši sutrikimų grupė, kai širdis plaka per lėtai, tačiau mechanizmas šiek tiek skiriasi. Bradikardijos ir bradiaritmijų atveju impulsų gamyba sinusiniame mazge yra per lėta, o tai gali būti dėl sinuso pažeidimo, širdies ligų ar sisteminių ligų.

Atliekant bradiaritmijų diagnostiką taip pat reikia atsižvelgti į ne širdies priežastis. Jei atmetamos grįžtamos per lėto širdies ritmo priežastys, daugeliu atvejų būtina implantuoti širdies stimuliatorių.

Bradiaritmija – priežastys

Per lėtas širdies plakimas, t. y. bradikardija, yra simptomas, galintis pasireikšti sergant daugeliu ligų. Tiesioginė priežastis yra sumažėjęs stimulų susidarymo sinusiniame mazge dažnis – tai gali baigtis sinusine bradikardija arba vadinamųjų pabėgimo ritmų susidarymu. Per lėto širdies plakimo arba laikino visiško širdies plakimo sustojimo priežastys, be kitų, gali būti:

  • skydliaukės liga
  • elektrolitų sutrikimai – neteisingas kalcio, kalio ir natrio kiekis plazmoje
  • neurologinės ligos
  • ankstesnės širdies operacijos
  • hipoglikemija
  • hipotermija
  • jungiamojo audinio ligos
  • vaistų, pvz., beta adrenoblokatorių, vartojamų arterinei hipertenzijai gydyti

Kardiologinės ligos yra: išeminė širdies liga, miokarditas, įgimtos širdies ydos, atrioventrikulinė blokada.

Labai dažnai tai yra vadinamasis sergančio sinuso sindromas, t. y. liga, kai pažeidžiama ši struktūra, kurios metu jos nepakanka – sukuriama per mažai stimuliacijos.

Kita galimybė yra vadinamasis chronotropinis nepakankamumas, kuris taip pat atsiranda dėl paties sinusinio mazgo ligos ir kai širdis nepakankamai įsibėgėja mankštos metu.

Bradiaritmijų grupei taip pat priklauso vadinamieji ritmaipakaitalai, su kuriais susiduriame esant sinusinio mazgo pažeidimui. Tokiais atvejais impulsai generuojami iš žemesnių centrų – pvz., atrioventrikulinio mazgo, taip užtikrinamas minimalus širdies susitraukimų dažnis, tačiau jis plaka lėčiau nei įprastomis sąlygomis.

Bradiaritmija – simptomai

Bradikardija yra būklė, kai širdis plaka per lėtai, t. y. mažiau nei 60 dūžių per minutę. Kartais tai nesukelia jokių simptomų, o jų atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, fizinio aktyvumo ar kitų ligų, ypač kardiologinių.

Dažniausi žmonių, sergančių bradiaritmija, negalavimai yra:

  • lengvas nuovargis,
  • galvos svaigimas,
  • alpimas,
  • širdies plakimas,
  • mažiau alpsta.

Išskirtiniais atvejais yra mažiau specifinių simptomų:

  • koncentracijos sutrikimai,
  • disbalansas,
  • neryškus matymas,
  • dusulys.

Jei bradiaritmija yra tokia sunki, kad laikinai sustoja širdis, išsivysto vadinamieji MAS sindromai (sąmonės netekimas, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai).

Bradiaritmija – diagnozė

Diagnostikoje labai svarbi kruopščiai surinkta istorija: apie tai, kokiomis situacijomis įvyksta sąmonės netekimas, kiek jis trunka, kokie simptomai jį lydi, didelę reikšmę turi ir kitos ligos, vartojami vaistai.

Bardiaritmijos diagnozė apima daugybę tyrimų:

  • elektrokardiograma (EKG)
  • Holterio EKG testas – 24 valandų EKG stebėjimas

Įvykių registratoriai, t. y. prietaisai, fiksuojantys širdies elektrinį aktyvumą blogesnės savijautos metu, ir implantuojami registratoriai naudojami rečiau.

Ypatingais atvejais gali prireikti atlikti invazinį elektrofiziologinį tyrimą

Visi šie tyrimai yra skirti širdies ritmo sutrikimams nustatyti, tuomet reikia ieškoti jų priežasčių, o tai gali padėti atlikti tyrimai:

  • testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
  • echokardiografija
  • vainikinių arterijų angiografija
  • Krūtinės ląstos rentgenograma
  • laboratoriniai tyrimai: elektrolitai, skydliaukės hormonai, kraujo tyrimas

Jei neįtraukiamos kitos priežastys, laidumas laidumo sistemoje yra tinkamas, diagnozuojamas sergančio sinusinio mazgo sindromas

Impulso laidumo sutrikimų atveju tai vadinama atrioventrikuliniu blokada

Bradiaritmija – gydymas

Farmakologinis bradikardijos gydymas yra labai sunkus ir iš esmės neįmanomas,nes nėra širdies darbą skatinančių vaistų, kuriuos būtų galima vartoti per burną ilgą laiką.

Visų pirma būtina atmesti grįžtamas priežastis – elektrolitų sutrikimus, skydliaukės ligas ar vartojamų vaistų įtaką

Kartais galite nustoti vartoti tam tikrus vaistus, kurie gali sulėtinti širdies ritmą – vadinamųjų beta blokatorių, vartojamų esant aukštam kraujospūdžiui, išeminei širdies ligai ar širdies nepakankamumui.

Jei pasitvirtina kardiologinė simptomų priežastis, o nutraukus šių vaistų vartojimą bradiaritmijos sunkumas nesumažėja, būtina implantuoti širdies stimuliatorių

Tačiau šie prietaisai skirti pacientams, kuriems pasireiškė specifiniai su bradikardija susiję simptomai: alpimas, galvos svaigimas arba kelių sekundžių darbo pertraukos.

Implantuotas širdies stimuliatorius kontroliuoja širdies veiklą ir, jei reikia, skatina ją veikti, tai nuolatinis ir efektyvus bradikardijos gydymas.

Širdies aritmijos: priežastys ir simptomai

Širdies aritmija – simptomai, pasekmės, diagnostika, gydymas

Supraventrikulinė aritmija: priežastys, simptomai, tipai, gydymas

Kaip veikia laidžioji sistema?

Laidi sistema yra struktūra, atsakinga už vadinamąjį širdies automatizmą – procesą, kurio nėra kituose žmogaus kūno organuose. Tai apima pačios širdies stimuliavimą veikti generuojant elektrinius impulsus ir juos vedant.

Visų pirma, stimulas susidaro sinusiniame mazge, taip yra dėl lėtai vykstančios depoliarizacijos jo ląstelėse. Viršijus tam tikrą elektrinio potencialo vertę, sukuriamas impulsas, kuris sklinda prieširdžiais, skatindamas juos susitraukti.

Tada dirginimas atliekamas per atrioventrikulinį mazgą – tarp prieširdžių ir skilvelių, tada His ir Purkinje skaidulų ryšulių šakas. Tokiu būdu impulsas pasiekia skilvelius, todėl jie elektriškai suaktyvėja ir susitraukia.

Toks laidžiosios stimuliavimo sistemos veikimas stimuliuojant ir vykdant dirgiklius užtikrina adekvačią širdies stimuliaciją, taigi ir tinkamą jos darbą bei maksimalų efektyvų susitraukimą

Šių procesų sutrikimai gali sukelti ligas, įskaitant bradiaritmijas. Priklausomai nuo laidžiosios sistemos pažeidimo vietos, tai yra: sinusinio mazgo disfunkcija, atrioventrikulinė blokada ir intraventrikulinė blokada.

Apie autoriųLankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje.Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Kategorija:

Kardiologija