Insulto bloko veikimas skiriasi nuo kitų. Darbuotojai turi turėti įgimtą kantrybę ir pakantumą, kai rūpinasi pacientais, kuriems yra didelis paralyžius. Kaip veikia insulto skyrius ir kaip gydomi insulto pacientai?
Iš tolo girdite artėjantį greitosios pagalbos automobilį. Vežimėliui patekus į Varšuvos Psichiatrijos ir neurologijos instituto patalpas signalas nutrūksta. Greitosios medicinos pagalbos skyriuje į salę išbėga slaugytojos iškviestas gydytojas. Tai eilinė diena. Kitasinsulto pacientas buvo pristatytas .
Greitosios medicinos pagalbos atvežtą pacientą apžiūri neurologas. Ponas Stanislovas sunkiai gali ištarti pavienius žodžius. Jis negali pakelti rankos. Į gydytojo prisilietimą nereaguoja, lyg nieko nejaustų. Gydytojas greitai priima sprendimą: galvos kompiuterinė tomografija ir kraujas tyrimams. Slaugytoja pasiraito marškinių rankovę ir paima keletą mėginių. Kraujas tuoj eis į laboratoriją, nes tyrimus reikia daryti labai greitai, ant cito. Tomografijos rezultatas patvirtina gydytojo prielaidas. Tai išeminis insultas. Kitaip tariant, arterijos yra užsikimšusios krešuliu, o dalis smegenų negauna kraujo. Laikas bėga, todėl pacientas vežamas į 2-osios neurologinės klinikos insulto skyrių.
Šoko skyriaus veikla
Kiekviena nauja diena klinikoje prasideda instruktažu, kurio metu aptariami visi pacientų medicininiai įrašai, gydymo eiga ir galimi gedimai. Šių susitikimų metu kiekvienam pacientui individualiai nustatoma ir reabilitacijos pratimų apimtis. Kiekvienam pacientui skiriamas ypatingas dėmesys, nes būtent čia rizikuojama sergančiojo ateitimi. Ūmios slaugos skyriuje dirba 10 gydytojų. Visame neurologijos skyriuje dirba 24 slaugytojos, pusė jų prižiūri sergančius insultu. Tai itin gerai koordinuota komanda. Jie neturi vienas kitam nurodinėti, ką daryti, viskas vyksta beveik automatiškai, tačiau visada atsižvelgiant į individualius paciento poreikius. Slaugytojų vaidmens negalima pervertinti. Čia tenka beveik visus kelti, kilnoti iš vienos pusės į kitą, keisti sauskelnes, rūpintis higiena, maitinti, tinkamai leisti vaistus, kai ligoniui sunku ryti. Tai buvo sunkus ir nedėkingas darbas. Pasitaiko, kad sergančiųjų išgelbėti nepavyksta. Tada visiems pasidaro liūdna.Tačiau būna ir džiaugsmo, kai sunkų insultą patyręs ligonis pradeda vaikščioti ir kalbėti. Koridoriumi eina vidutinio amžiaus vyras. Viena ranka kabo suglebusi išilgai kūno. Lydinti žmona įspėja atsitiesti. „Gerai“, – sunkiai sako jis. Žmona užduoda paprastą klausimą: – Ar tu alkanas? Akimirka tylos, visiškas susikaupimas ir galiausiai ateina sunkiai suprantamas atsakymas: – Aš ne alkanas. Žodžiai skamba dirbtinai, tarsi ateitų iš tolimiausių smegenų vietų. Taip yra dėl insulto, tačiau yra vilties, kad reabilitacija sumažins neįgalumą. – Hemoraginis insultas sukelia daugiau sumaišties smegenyse. Taip sako medicinos statistika – aiškina dr. Adomas Kobayashi. – Deja, hemoraginiai insultai dažniau baigiasi ligonio mirtimi. Tačiau jų pasitaiko ir rečiau. Tai tik 10-15 proc. visi smūgiai. Didelė hemoraginio insulto problema yra ta, kad vis dar nėra veiksmingo gydymo. Farmakologiškai ir operaciškai pacientui mažai ką galima padaryti. Dienos pabaigoje pono Stanislovo sveikata tikrai pagerėjo. Slaugytoja beveik priverstinai turėjo laikyti jį lovoje, kol gydantis gydytojas nuspręs, ar jis gali atsikelti. Tai darosi vis geriau ir geriau, nes kaip atlygį už buvimą lovoje pacientas paprašė arbatos.
Insulto pacientų gydymas
Priešingai nei skubant skubios pagalbos skyriuje, čia ramiau. Gydytojai ir slaugytojai orientuojasi į kitus pacientus. Jie beveik šnabždasi, kad netrukdytų kitiems sergantiems. Skyriuje yra 40 lovų, iš kurių beveik pusė yra skirtos sergantiems insultu. Čia nėra atskirų kambarių. Yra didžiulė salė, suskirstyta užuolaidomis į mažas dėžutes. Scena iš filmo. Pacientų gyvybinius parametrus stebinti įranga po sienomis. Monitorių ekranuose – širdies darbo įrašas. Vamzdžiai, niki. Reguliarus tiksėjimas, reguliarus pulsavimas, viskas savo tempu. Retkarčiais slaugytoja ar gydytojas patikrina, ar nieko negerai. Jie tylūs, juda be nereikalingo nervingumo. Kambaryje tvyro švelni prieblanda, kuri padeda atgauti jėgas. Pacientus, sergančius išeminiu ir hemoraginiu insultu bei subarachnoidiniu kraujavimu, kurie taip pat priskiriami prie insulto, globoja gydytojai ir slaugytojos. Čia užsuka ir ponas Stanislovas, kurį neseniai atvežė greitoji pagalba. – Pacientams, sergantiems išeminiu insultu, skiriami tromboliziniai vaistai, kurių užduotis yra ištirpinti krešulį, blokuojantį kraujo tekėjimą į smegenis, – aiškina dr. Adamas Kobayashi, neurologas. - Šis gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 4,5 valandos po insulto. Pasibaigus šiam laikui, reikia ieškoti kito sprendimo. Žinoma nevisiems pacientams šis gydymas naudingas 100%, tačiau be jo tikimybė išlaikyti geriausią įmanomą formą yra daug mažesnė. Kasmet Psichiatrijos ir neurologijos instituto II-osios neurologijos klinikos insulto skyriuje apsilanko apie 300 insultą patyrusių žmonių. Šalyje insultas ištinka per metus 60-70 tūkst. žmonių. Tai daugmaž taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse. Skirtumas tarp Lenkijos ir kitų šalių yra tas, kad pas mus vis dar per daug žmonių miršta nuo insulto. Tačiau, laimei, pastaraisiais metais padėtis pasikeitė į gerąją pusę. Vis mažiau žmonių miršta nuo insulto. Taip yra dėl pagerėjusių gydymo standartų ir didesnio pačių pacientų sąmoningumo. Vis daugiau jų žino, kad insultą reikia gydyti ligoninėje ir reikia kuo greičiau ten patekti. Lenkijoje veikia insulto skyrių tinklas ir iš esmės kiekvienas pacientas turėtų būti prižiūrimas specialistų. Tačiau šiuo atveju gali būti kitaip. Vis dar pasitaiko, kad pacientas guli viduje, kur neteikiamas joks specialistas
Reabilitacija – ilgas insulto gydymo procesas
Praeis daugiau minučių. P. Stanislovas jau buvo gavęs trombolizinių vaistų lašeliniu būdu. Jo likimas bus išspręstas per kitą valandą. Jei vaistai ištirpdys krešulį ir nieko neįprasto neatsitiks, kitą dieną prasidės reabilitacija, kad būtų išvengta nuolatinės parezės, kalbos sutrikimo ir negalios. „Jei praleistume laiką, kai būtų galima skirti trombolizinius vaistus, paciento smegenyse atsirastų negrįžtamų nekrozinių pažeidimų“, – sako gydytojas Kobayashi. - Tuomet tokių vaistų vartojimas gali pakenkti pacientui, pvz., sukelti kraujavimą, t. y. kraujo išsiliejimą į smegenis. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad tokie pacientai lieka be pagalbos. Pacientui gali būti skiriama atitinkama aspirino dozė, kurios veiksmingumas gydant insultą įrodytas, nors ir ne toks įspūdingas kaip tromboliziniai vaistai. Kitas variantas – krešulį pašalinti mechaniškai. Tada per šlaunikaulio arteriją (ji yra kirkšnyse), kaip ir koronarinės angiografijos atveju, įvedamas specialus kateteris, vedantis link smegenų, pasiekia vietą, kurioje yra embolas. Tada specialiais įrankiais krešulys sugriebiamas ir išimamas. Deja, tokius gydymą atliekame ligoninės lėšomis, nes Nacionalinė ligonių kasa jų nekompensuoja. Tačiau sunku nepasinaudoti esamomis galimybėmis, nes jos gali išgelbėti pacientą.
„Zdrowie“ mėnesinis