Pakeitus pusryčių ir vakarienės valgymo laiką, antsvorio ir nutukusių žmonių kūno riebalai gali sumažėti. Tai yra Didžiosios Britanijos Surėjaus universiteto mokslininkų tyrimo, aprašyto „Mitybos mokslų žurnale“, rezultatas.
Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko 10 savaičių trukmės eksperimentą, siekdami įvertinti šėrimo efektyvumą pagal „riboto laiko šėrimo“ modelį – vartojimą riboto laiko lange, kitu atveju – mitybos langelį. Eksperimentas buvo skirtas nustatyti, kaip valgymo laikas turi įtakos suvartojamo maisto kiekiui ir tipui, kūno sudėčiai ir 2 tipo diabeto bei širdies ligų rizikos rodikliams.
30 žmonių dalyvavo apklausoje. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes. Tie iš pirmųjų, vadinamųjų kontrolinė grupė valgė pusryčius ir vakarienę įprastu laiku. Kitose pusėse buvo paprašyta valgyti pusryčius 90 minučių vėliau nei įprastai, o vakarienę – 90 minučių anksčiau nei įprastai. Visi dalyviai prieš tyrimą ir jo metu pildė mitybos dienoraščius, o baigę tyrimą – klausimynus. Visi davė ir kraujo mėginius – prieš tyrimą ir po jo. Tyrimo dalyviai nesilaikė griežtos dietos. Jie galėjo valgyti tai, ką visada turėjo, bet tik „valgymo lange“.
Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad valgymo laiką pakeitę žmonės per 9 savaites neteko vidutiniškai dvigubai daugiau kūno riebalų ir valgydavo mažiau maisto nei kontrolinės grupės žmonės.
Jei šie rezultatai bus patvirtinti vėlesniuose riboto laiko mitybos tyrimuose, gali būti, kad dieta, pagrįsta „valgymo lango“ modeliu, turės daug naudos sveikatai. Tačiau tokio tipo dietą gali būti sunku įtraukti į jūsų kasdienį gyvenimą ilgą laiką. 57 proc tyrime dalyvavusių žmonių teigė, kad negalėtų laikytis naujo valgymo laiko ilgiau nei 10 savaičių (eksperimento trukmė), nes tai būtų nesuderinama su šeimyninėmis ir socialinėmis pareigomis. Taigi reikėtų „valgymo langą“ pritaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo būdo.
Remiantis: www.rynekzdrowia.pl