- Tuščio lizdo sindromas: simptomai
- Moterų tuščio lizdo sindromas
- Tuščio lizdo sindromas – kaip įveikti krizę?
- Tuščio lizdo sindromas – nauja gyvenimo idėja
- Tuščio lizdo sindromas – parama artimiesiems
Tuščio lizdo sindromas yra tėvų reakcija į tai, kad jų vaikai palieka savo šeimos namus. Moterys tai išgyvena ypač stipriai – staiga iškritusios iš mamos vaidmens, jos nustoja jaustis reikalingos ir negali atsidurti naujoje realybėje. Tačiau vaikų išvykimas gali būti naujo gyvenimo skyriaus pradžia, „antros jaunystės“ galimybė. Kaip susidoroti su tuščio lizdo sindromu ir pertvarkyti savo gyvenimą?
Tuščio lizdo sindromasapibrėžiamas kaip emocinė krizė, kurią tėvai patiria po to, kai jų suaugę vaikai palieka namus. Jaunesni tėvai, prislėgti ugdymosi įsipareigojimų, šį laiką dažniausiai siejame su išsiilgtos laisvės atgavimu, traktuojame kaip galimybę įgyvendinti seniai atidėtus planus. Tačiau kai vaikų išvykimas tampa faktu, vietoj palengvėjimo atsiranda tuštumos ir vienišumo jausmas. Pasirodo, spragos nėra kuo užpildyti, o ryšys su partneriu, iki šiol daugiausia grindžiamas bendru palikuonių globa, pamažu atsipalaiduoja.
Kaip išgyventi tuščio lizdo krizę ir pasinaudoti ja kaip galimybe pradėti iš naujo?
Tuščio lizdo sindromas: simptomai
Pirmieji mėnesiai po vaikų išsikraustymo yra patys sunkiausi laikai – namai staiga ištuštėja, nutyla juokas ir pokalbių šurmulys. Tėvai, nepripratę prie tokios situacijos, jaučiasi vieniši, apleisti ir nereikalingi. Staiga jie supranta, kad visas jų gyvenimas iki šiol sukasi apie vaikų reikalus, todėl kyla toks didžiulis beprasmiškumo ir beviltiškumo jausmas.
Tokia būsena dažniausiai trunka kelis mėnesius, tačiau jei per šį laiką nerasime tramplino nuo neigiamų minčių, periodinė čandra gali virsti ilgalaike depresija. Ypač jei tuščio lizdo sindromą lydi senatvė ar invalidumo pensija – tuomet, išmesti iš esamo gyvenimo būdo, galime turėti problemų atsidurti naujoje realybėje. Ypatingais atvejais psichiškai silpni žmonės ima ieškoti paguodos vartodami alkoholį ar vaistus.
Moterų tuščio lizdo sindromas
Tuščio lizdo sindromas labiausiai paliečia mamas – jis susijęs su tvirtu įsitikinimu, kad motinystė yra pagrindinis moters vaidmuo ir užduotis. Mokytis galima mamoms, kurios negali susidoroti su vienatveToksiškos charakterio savybės verčia juos valdyti ir pavydėti savo vaikams. Jie nuolat kišasi į jų gyvenimą, nori daryti įtaką kiekvienam jų sprendimui, jais manipuliuoti, nutraukti santykius. Jie tvirtina, kad tai daro dėl savo gerovės, bet iš tikrųjų jie nori vėl perimti jų kontrolę.
Toks elgesys, užuot stiprinęs šeimos ryšius, laikui bėgant gali juos visiškai sugadinti ir netgi visiškai nutrūkti.
Tuščio lizdo sindromas – kaip įveikti krizę?
Esant tuščio lizdo sindromui, periodinė apatija ir prislėgta nuotaika yra neišvengiami. Užuot bet kokia kaina ginantis nuo jų, geriau skirkite laiko ir skirkite kelias savaites pripratimui prie naujos situacijos. Norėdami geriau ištverti pirmąsias išsiskyrimo savaites, galite dažniau matytis su vaikais arba, jei jie gyvena toli, reguliariai jiems skambinti. Taip pat gali būti palengvėjimas susitikus su draugu ar giminaičiu ir atvirai pasikalbėti apie savo jausmus.
Tada jūs turite susigriebti ir permąstyti savo gyvenimą. Kadangi mūsų svarbiausias tikslas – vaikų auginimas – pasiektas, turime apsibrėžti naujus, kurie suteiktų energijos veikti. Reikėtų suvokti, kad artimųjų išvykimas yra tik tam tikro etapo pabaiga, po kurio gali būti atvertas visiškai naujas mūsų gyvenimo skyrius.
Tuščio lizdo sindromas – nauja gyvenimo idėja
Tuščio lizdo sindromą sukelia atsiskyrimas nuo vaikų, tačiau tiesioginė jo priežastis – per daug laisvo laiko ir su tuo susijęs nerimas bei polinkis į „juodąsias mintis“. Dažniausiai šį sunkų laikotarpį geriau ištveria tėvai, kurie iki vaikų išsikraustymo turėjo laiko praleisti su darbu, savo pomėgiais ar socialiniu gyvenimu. Kitokia situacija žmonėms, kurių gyvenimas 20 metų buvo nukreiptas beveik vien tik į vaikų auklėjimą – be draugų ir įdomių aistrų jiems sunku užpildyti tuštumą, susidariusią po artimųjų mirties.
Ką daryti su savo gyvenimu, kai esame vieni ir atrodo, kad nieko įdomaus mums nenutiks? Geriausia pradėti nuo mažų žingsnelių metodo: pirmiausia ką nors pakeiskite artimiausioje aplinkoje, pvz., atlikite renovaciją. Sienų dažymas nauja spalva, naujų baldų pirkimas ar vonios remontas – geras būdas pagerinti nuotaiką ir motyvuoti save veikti. Tuomet verta susirasti darbą ar aistrą, kurios tobulinimas taps mūsų tikslu. Yra daug galimybių, pavyzdžiui:
- darbas sode arba sklype;
- sportuoja, pvz., šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas;
- registracija fizinei veiklai: joga, šokiai, gimnastika;
- kelionės – ne tik į tolimas šalis, bettaip pat aplankant netoliese esančius miestus, parkus, paminklus, muziejus;
- gaminimas;
- dalyvauja tapybos, piešimo, keramikos kursuose;
- pasiimk augintinį.
Tuščio lizdo sindromas – parama artimiesiems
Norint greitai susidoroti su tuščio lizdo sindromu, be interesų ugdymo, verta atnaujinti socialinius kontaktus. Galbūt yra ir žmonių iš buvusių draugų, kurių vaikai neseniai išsikraustė ir galėtumėte kartu leisti laisvalaikį? Panaši patirtis ir amžius gali jus suartinti.
Taip pat turėtumėte prisiminti apie paramą, kurią gali suteikti jūsų partneris. Vaikų išvykimas – nelengva akimirka, bet ir galimybė prisiminti, kaip tau buvo gera, kai buvote tik dviese. Dažnesnis laiko praleidimas vienas su kitu, filmai, pasivaikščiojimai, aistrų dalijimasis gali atnaujinti jūsų ryšį ir vėl suartinti vienas kitą. Jei gerai išnaudosite šį laiką, kartu galėsite patirti savo antrąją jaunystę ir vėl patirti gyvenimą visa jo pilnatve.