Paranoidinis asmenybės sutrikimas (paranojinis asmenybės sutrikimas) pirmiausia siejamas su dideliu įtarinėjimu kitų žmonių atžvilgiu ir tikėjimu, kad visi aplinkiniai nori padaryti tam tikrą žalą pacientui, sergančiam šiuo asmenybės sutrikimu. Kitos paranoidinio asmenybės sutrikimo apraiškos gali būti ir nuolatinis partnerio įtarinėjimas neištikimybe bei polinkis ilgą laiką patirti įvairias kritines pastabas. Skaitykite toliau, kad suprastumėte, kas sukelia paranoidinį asmenybės sutrikimą, sužinokite, kokie yra kiti šio asmenybės sutrikimo simptomai, ir sužinokite, kaip gydyti paranoidinį asmenybės sutrikimą.

Paranoidinis asmenybės sutrikimas(paranojinis asmenybės sutrikimas) yra vienas iš išskirtinių asmenybės sutrikimų. Kaip kiekvienas iš mūsų įtaria kitus, ypač nepažįstamus žmones, paranojiškos asmenybės atveju, šis įtarimas įgauna neabejotinai patologinį intensyvumą: šiems žmonėms susidaro įspūdis, kad visa jų aplinka planuoja jiems padaryti kokią nors žalą ir kai kurie grėsmingi planai prieš juos.

Paranoidinis asmenybės sutrikimas, kaip ir kitų tipų asmenybės sutrikimas, dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba jauname amžiuje. Paranoidinio asmenybės sutrikimo paplitimas bendroje populiacijoje skiriasi, tačiau apskritai manoma, kad tokio tipo asmenybės sutrikimas pasireiškia nuo 0,5% iki 2,5% žmonių. Paranoidinis asmenybės sutrikimas dažniau nustatomas vyrams nei moterims.

Turinys:

  1. Paranoidinis asmenybės sutrikimas: priežastys
  2. Paranoidinis asmenybės sutrikimas: simptomai
  3. Paranojiška asmenybė: pripažinimas
  4. Paranoidiška asmenybė: gydymas

Paranoidinis asmenybės sutrikimas: priežastys

Kaip ir kitų asmenybės sutrikimų atveju, paranojinio asmenybės sutrikimo priežastys dar nėra aiškiai nustatytos. Paprastai teigiama, kad šios problemos patogenezė yra daugiafaktorinė ir kad jos atsiradimui įtakos turi tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, pirmojo iš jų atveju kalbame apie genus – paaiškėja, kad kai konkretaus asmens šeimoje kas nors patyrė tam tikrų asmenybės sutrikimų, kyla rizika, kad šis asmuo taip pat susidurs su viena iš problemų. šioje grupėje padidėja.Taip pat dažniau pasitaiko paranoidinių asmenybės sutrikimų šeimose, kuriose kas nors anksčiau sirgo šizofrenija ar kliedesiniais sutrikimais.

Įvairūs sunkumai, patirti vaikystėje, pavyzdžiui, prievarta ar kitokio pobūdžio smurtas, taip pat gali prisidėti prie paranojinio asmenybės sutrikimo išsivystymo. Taip pat manoma, kad veiksnys, prisidedantis prie šios problemos atsiradimo (ypač žmonėms, linkusiems į ją, pvz., dėl šeimos naštos), gali būti bendraamžių persekiojimas, pvz., mokykloje.

Paranoidinis asmenybės sutrikimas: simptomai

Vien įtarumo ir nepasitikėjimo nepakanka, kad pacientui būtų diagnozuotas paranojinis asmenybės sutrikimas. Norint nustatyti tokią diagnozę, būtina nustatyti daugybę kitų, papildomų negalavimų, kurie reikšmingai neigiamai veikia kasdienę žmogaus veiklą. Tipiški paranojiškos asmenybės simptomai yra:

  • nuolatinė baimė būti panaudotam kitų žmonių ir patirti tam tikrą žalą – paranojiškos asmenybės pacientas yra nuolat įsitikinęs, kad kiti žmonės nori, kad jam būtų daroma žala įvairiais būdais,
  • santykių sunkumai su partneriu: pacientas, turintis paranojišką asmenybės sutrikimą, yra įsitikinęs, kad santykiuose esantis žmogus nėra jam ištikimas, jis taip pat jaučia, kad negali visiškai pasitikėti savo partneriu,
  • socialinių santykių sunkumai: paranojiškai asmenybei būdingas pokalbių apie save ar savo problemas vengimas – šiuo sutrikimu sergantis žmogus labai nenoriai niekuo pasitiki, nes bijo, kad kitiems pateikta informacija bus panaudota prieš jį ,
  • išskirtinis lengvumas perbraukti kitus žmones: kai paranojiškos asmenybės žmogui kyla net šešėlis įtarimo, kad jį kažkas apgauna arba susidaro įspūdis, kad asmuo jam nelojalus, jis gali labai greitai visiškai nutraukti ryšį su ja,
  • ilgą laiką patiriantis įvairius įžeidimus ar kritines pastabas: paranojiškam ligoniui labai sunku atleisti kitiems, galima sakyti, kad iš tikrųjų jis augina pyktį ir labai ilgai jaučiasi įskaudintas po įvairių įžeidinėjimai ar kritika,
  • žema nusivylimo tolerancija,
  • nuolatinis poreikis – dažniausiai nepateisinamas – kovoti už savo teises,
  • turintis pernelyg išvystytą savigarbą.

Čia verta pabrėžti, kad paranojiška asmenybė tikrai viską apsunkinanormaliam paciento funkcionavimui. Visi mes kartais nepasitikime, tačiau paranojiško asmenybės sutrikimo atveju mąstymas apie tai, kaip kiti žmonės bando pakenkti pacientui, iš tikrųjų gali dominuoti visą jo gyvenimą. Ypatingais atvejais atsitinka taip, kad paranojiškos asmenybės žmogus dėl savo baimės būti įskaudintas kitų žmonių visiškai izoliuoja save ir nuo draugų, ir net nuo artimiausių šeimos narių.

Paranojiška asmenybė: pripažinimas

Paranojiškos asmenybės pacientas retai pats kreipiasi į specialistą – paprastai, jo nuomone, jam nėra absoliučiai nieko blogo. Dažniausiai jį įtikinti ieškoti pagalbos bando artimieji, pasitaiko ir taip, kad žmogus, bendraudamas su asmeniu, turinčiu paranojišką asmenybės sutrikimą, pavargęs nuo nuolatinių k altinimų neištikimybe, įkalbinėja jį pasikalbėti su psichologu ar psichiatru.

Atpažįstant paranojišką asmenybę, svarbiausia nustatyti šiai problemai būdingus simptomus. Tačiau prieš nustatant diagnozę visada būtina atmesti kitas galimas paciento skundų priežastis. Atliekant diferencinę diagnozę daugiausia atsižvelgiama į kitų tipų asmenybės sutrikimus, pvz šizoidinė asmenybė, ribinė asmenybė ir vengianti bei istoriška asmenybė. Prieš diagnozuojant paranoidinį asmenybės sutrikimą, taip pat būtina atmesti faktą, kad paciento negalavimus sukelia šizofrenija ar kliedesiniai sutrikimai. Diagnozės negalima nustatyti ir tada, kai problemų, panašių į paranojinius asmenybės sutrikimus, sukelia kai kurių psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Įtarus paranoidišką asmenybę, apsilankymas pas psichiatrą taip pat būtinas, nes žmonės, turintys šią problemą, dažnai turi kitų psichikos problemų, išskyrus asmenybės sutrikimus. Toks gali būti, be kita ko depresiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai arba didelis polinkis į agresyvų elgesį.

Paranoidiška asmenybė: gydymas

Išgydyti paranojišką asmenybės sutrikimą galima, tačiau – ką reikia pabrėžti – tai tikrai nėra lengva. Pagrindinės su šiuo sutrikimu susijusios problemos, t.y. įtarinėjimas ir įspūdis, kad visi nori pakenkti pacientą, pasireiškia ne tik pažįstamų žmonių, bet ir nepažįstamų žmonių – įskaitant gydytojus ar terapeutus, su kuriais bendrauja asmenybės asmenybės – atžvilgiu. paranojiškas. Bet kokios terapijos sėkmės raktas yra terapinių santykių kūrimas,kurioje pacientas pasitiki savo terapeutu – dėl šios priežasties, deja, dažnai su paranoidinio asmenybės sutrikimo gydymu siejami įvairūs sunkumai (neretai pasitaiko, pavyzdžiui, kai pacientas labai greitai atsisako terapijos dėl nepasitikėjimo terapeutas).

Psichoterapija atlieka pagrindinį vaidmenį gydant paranoidinį asmenybės sutrikimą. Nėra vienos, konkrečios psichoterapijos rūšies, kuri būtų naudingiausia esant paranojiškai asmenybei – skirtingiems pacientams teigiamas poveikis gali būti pasiektas visiškai skirtingomis terapinėmis technikomis. Kognityvinė elgesio psichoterapija ir psichodinaminė terapija yra terapijos rūšių, kurios gali veikti taip, kaip tikimasi žmonėms, turintiems paranojinį asmenybės sutrikimą, pavyzdžiai.

Nors tai reta, kartais paranojiniams pacientams skiriami vaistai. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad vaistai nėra skirti išgydyti pacientą nuo asmenybės sutrikimų, o iš tikrųjų jų vartojimo tikslas yra pašalinti kitas gretutines problemas. Žmonių, turinčių paranoidinį asmenybės sutrikimą, farmakoterapija gali būti pradėta, pavyzdžiui, esant depresiniams sutrikimams (tuomet pacientui gali būti skiriami antidepresantai) arba nustačius sustiprėjusius nerimo simptomus

Š altiniai:

Triebwasser J. et al., Paranoid Personality Disorder, Journal of Personality Disorders 2013: T. 27, Nr. 6, p. 795-805.

„Psichiatrija“, mokslinis redaktorius M. Jarema, J. Rabe-Jabłońska, red. PZWL, Varšuva 2011 m.

"Psichiatrija. Vadovėlis studentams “, B. K. Puri, I. H. Treasaden, red. I lenkas J. Rybakowski, F. Rybakowski, Elsevier Urban & Partner, Vroclavas 2014

Kategorija:

Psichologija