Truputis pavydas sušildo jausmus ir suteikia gyvenimui spalvų. Perteklius gali nužudyti meilę, atimti draugus, kompleksuoti, netgi sukelti neurozę. Pavydas mus lydi visą gyvenimą. Psichologų teigimu, kuo labiau kas nors linkęs į pavydą, tuo žemesnė jo savivertė.

Pavydasyra jausmas, kurio nenorime pripažinti. Mes verčiau juos slepiame. Nuo vaikystės mums buvo sakoma: „Negražu pavydėti“. Ir vis dėlto pavydas yra natūralus dalykas.

Pavydas yra mūsų genuose!

Ir nėra žmogaus, kuris niekada niekam nieko nepavydėtų. Mes pavydime to, ką laikome vertinga. Ir mes automatiškai lyginame save su kitais: jis turi, o aš – ne, ji gali, o aš negaliu. Įdomu tai, kad dažnai klystame savo pačių nenaudai. Mes perdedame savo trūkumus ir priskiriame pranašumus kitiems – dažnai perdėti.

Tai savo ruožtu sukelia mums pyktį, nusivylimą, pavydą arba kompleksuoja. Psichologai teigia, kad kuo labiau kas nors linkęs į pavydą, tuo žemesnė jo savivertė. Tačiau šis jausmas neturi būti griaunanti jėga. Tai taip pat gali įkvėpti sveiką konkurenciją ir teigiamai motyvuoti veikti.

Svarbu

Pavydas proto ribose

  • 17 proc vyrų ir 31 proc. moterų prisipažįsta, kad jos tyčia kelia savo partnerių pavydą. Pavyzdžiui, jie pasakoja, kaip jie patinka kitiems. „Marekas sako, kad turiu gražias kojas“ – tokia žinutė jo mylimajai reiškia „Aš esu labai patrauklus. Pasistenk dėl manęs“. Arba jie sako tai, kas jiems patinka. Taip pat atsitinka (nors ir rečiau), kad nuo žodžių jie pereina prie darbų. Pavyzdžiui, ponios siunčia sau gėles ir laiškus. Visi šie gydymo būdai yra skirti tik pagerinti jų santykių kokybę. Ne veltui sakoma, kad pavydas – jausmų barometras. Jei žmonės vienas kitam nepavydi, jų santykiuose kažkas negerai.
  • Pavydas gali sustiprinti santykius tol, kol jie yra sveiki arba kontroliuojami. Kai viena pusė pradeda šnipinėti, sekti, k altinti ir laikyti kitą pusę, galiausiai ji pateks į savo pinkles. Kraštutiniais atvejais pavydas virsta depresija ar agresija. Ir tai kartais baigiasi tragiškai. Tie, kurie linkę į depresiją, atima savo gyvybę. O tie, kurie yra agresyvūs, nusižudo. Tyrimai rodo, kad pavydas sukelia 20 proc. žmogžudystės visame pasaulyje.

Pavydas bendražygiamsžmogui nuo gimimo iki mirties

Tačiau jos objektai keičiasi priklausomai nuo amžiaus ir poreikių. Vaikai siekia susidomėjimo iš savo tėvų ir senelių. Jie bijo būti palikti, ypač kai šalia atsiranda kitas vaikas. Tarpusavyje jie daugiausia kovoja dėl žaislų. Įžengę į paauglystės laikotarpį, jie nori turėti kažką, kas pabrėžtų jų patrauklumą bendraamžių akyse, pavyzdžiui: kompiuterį, naujausio modelio mobilųjį telefoną, madingus drabužius ir pan. Suaugęs žmogus norėtų namų. , automobilis ir atostogos užsienyje. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat pavydi: kad kas nors yra sveikesnis už juos, atrodo jaunesnis, gyvena geresnį gyvenimą ir pan. Kartais jie net liepsnoja dėl kito… praeities! Jie žiūri į kitus: ką pasiekė, matė ir patyrė. Jei lyginant su jais atrodo prasčiau, apkarsta, būna nuolat nepatenkinti ir nusivylę. Deja, su amžiumi tampame vis pavydesni, nes kituose atrandame tai, ko mums trūksta.

Nėra meilės be pavydo

Kai mylime ką nors, norime turėti ir jo kūną, ir jausmus. Bijome, kad tai praeis, todėl darome viską, kad taip nenutiktų. Iš čia ir amžini įtarinėjimai ir pretenzijos.

Retrogradinis pavydas – tai buvusių partnerių pavydas, kurį sukelia baimė prarasti meilę. Tai sukelia ankstesni partnerio santykiai.

Tyrimai rodo, kad partneris, kuris santykiuose jaučiasi mažiau patrauklus – dėl išvaizdos, profesinės, socialinės, finansinės, intelektualinės ar emocinės padėties – yra pavydesnis. Jeigu jis pats neteisingai įvertina savo galimybes vadinamojo rinkoje, tai reiškia, kad jam bus sunku susirasti kitą partnerį, jis labiau pavydi tam, su kuriuo yra.

Tie, kurių sąžinė bloga, yra patys pavydiausi

Vis dėlto blogiausia yra nepasitikėjimas savimi. Matyt, labiausiai pavydi tie, kurie kažką turi ant sąžinės. Jei jie apgaudinėja, jie automatiškai priskiria savo elgesį kitiems. Ir rengia scenas: „nes jei taip nutiko man, gali nutikti ir tau“. Taip jie save atleidžia. Kitas dalykas – nepasitikėjimas savo partneriu.

Jei kas nors buvo išduotas, jis/ji nesąmoningai „lauks“ kitos išdavystės, ir visos panašios situacijos jam atrodys įtartinos. Paprastai ponai yra jautrūs seksualinei neištikimybei, damos – emocingai. Vyrai nenori auginti kitų vaikų, o moters neištikimybė verčia suabejoti jų genetine tėvyste. Moterys galvoja apie vaikus – kas su jais bus, kaip su jais susitvarkys pačios ir ar parūpins jiems gerą ateitį. Nors kartaisverta pavydėti „iš anksto“. Jei duosite savo partneriui ženklą, kad jo elgesys jus įskaudino, galbūt tai sutaupys jus nuo kančių ateityje?

Pavydas ir pavydas

Ar moterys yra pavydesnės nei vyrai? Ne! Bet jie yra emocingi. Kita vertus, ponai slopina jausmus, manydami, kad jų rodymas yra… nevyriškas. Jie taip pat skirtingai parodo savo pavydą ir skirtingai su juo susidoroja. Jie nori įrodyti, kad yra… tikri vyrai. Kad jie galėtų užtikrinti geras gyvenimo sąlygas – ir sau, ir savo šeimai. Jie labiausiai pavydi kitiems vyrams dėl jų išradingumo gyvenime. Kadangi pasaulis yra pasaulis, už jį kalba du dalykai: valdžia ir pinigai.

Namas ir automobilis – tai atributai, įrodantys, kad vyras turi finansinių išteklių. Ir jei jis gali juos gauti, tai reiškia, kad jis taip pat turi puikų protą. Savo ruožtu moterų dėmesį patraukia sveiką atžalą garantuojantys varžovių bruožai: apvalūs klubai, stiprūs plaukai, stangri krūtinė – todėl jos tokios geidžiamos. Tarpusavyje varžosi ir damos – žinoma dėl vyrų palankumo. Jie naudoja sudėtingą sumažinimo techniką: „Ji būtų gana graži, jei ne tos kojos ir mažos krūtys“, – jie meta pro šalį. Metodas pasirodo esąs veiksmingas, nes kiekvienas patinas nori būti tikras, kad jo grobis yra visiškai vertingas. Pastebėjęs, kad kitos ponios iš jos tyčiojasi, jis pradeda galvoti: "gal su ja kažkas negerai?

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija