Drovumas gali visiškai paralyžiuoti kasdienį gyvenimą, trukdyti kontaktams ir pokalbiams su žmonėmis, turėti įtakos darbo ir socialinio gyvenimo kokybei. Laikas su tuo susidurti! Nes jei elgiesi, gali kontroliuoti savo drovumą.

Norsdrovumasgali atrodyti mielas, pridėkite paslaptingumo, bet kai jis padidinamas, tai trukdo gyventi. Tai trukdo jums imtis veiksmų, apsunkina santykių užmezgimą

Jei nuolat slapstositės nuo pasaulio, turite su ja susidoroti. Reikia šiek tiek kantrybės, bet pastangos atsipirks.

Drovumas turi daug veidų

Vieni iš mūsų bijo kalbėti susirinkimuose, kiti praranda pasitikėjimą viešai kalbėti, treti susigėdo kelių žmonių akivaizdoje arba būna paralyžiuoti vien nuo minties užmegzti naują pažintį. Nes retas kuris yra drovus visose situacijose. Paprastai prarandate pasitikėjimą savimi, kai jaučiate grėsmę.

Pagalvokite apie situacijas, kuriose jaučiate didžiausią stresą. Kas tada verčia jaustis nesaugiai? O gal yra kažkas, dėl ko jaučiate ypač didelį nerimą? Taip pat pasistenkite stebėti savo drovumo simptomus – dreba rankos, smarkiau plaka širdis, paraudę skruostai, gausiai prakaituojate, negalite išreikšti savęs? Dažnai šių reakcijų baimė dar labiau padidina gėdą.

Suvokę situacijas, kuriose prarandate pasitikėjimą, pradėkite tai pakeisti. Štai keletas naudingų patarimų.

Svarbu

Nesu tikras nuo vaikystės

Drovumas gali atsirasti dėl šeimyninių polinkių, tačiau jį stiprina ir auklėjimas. Jei vaikui neleidžiama reaguoti spontaniškai, jis jam diriguoja, neklausia jo nuomonės – pradeda jaustis nesaugus, sutrikęs. Dar viena bėda ta, kad jaunimas daug laiko praleidžia prie kompiuterio – dėl to prarandamas tiesioginio kontakto su bendraamžiais poreikis. Viskas, ko jiems reikia, yra trumposios žinutės ir el. Laikui bėgant įprastas pokalbis tampa problema, nes jie negali išreikšti savęs ir vengia akių kontakto.

1. Išsiskyrimas

Naudokite mažų žingsnelių metodą. Stenkitės įveikti savo pasipriešinimą įvairiose kasdienėse situacijose: paprašykite praeivių valandai ar kelionei, parduotuvėje, paprašykite pardavėjos patarti dėl prekių pasirinkimo, trumpai pasikalbėkite vietomis.viešas, pvz., eilėje, laukiamajame pas gydytoją. Tokie pratimai leis jums vis labiau pasitikėti bendraujant su kitais. Komplimentai yra geras būdas pradėti pokalbį. Taip pat nepamirškite šypsotis – tai sukelia teigiamas antrosios pusės reakcijas.

2. Prisijaukink savo baimes

Jei labai bijote situacijos – pvz., pokalbio dėl darbo, susirasti draugų vakarėlyje – tik įsivaizduokite. Pagalvokite, ką turėtumėte pasakyti ir kaip elgtis, kad pasirodytumėte gerai. Praktikuokite kelis klausimų ir atsakymų variantus, kad būtumėte geriau pasiruošę. Taip pat mintyse prisijaukinkite žmones, kurių bijai – įsivaizduokite, kad jie yra paprasti žmonės, kurie valosi dantis, kartais žagsėja, blogai miega ir pan. Taip jums bus lengviau išsiveržti.

Prieš kalbėdami viešai, išmokite skaityti garsiai. Paprašykite, kad mylimas žmogus jus išklausytų – jis pasakys, ką galite patobulinti ir nudžiuginti. Taip pat galite pasikalbėti su… savo augintiniu. Tai neužfiksuos jūsų netobulumų, tačiau kalbėdami su juo galėsite priprasti prie savo balso ir jaustis labiau pasitikintys savimi. Kai kalbos metu bijote netikėtų klausimų, pasinaudokite paprasta gudrybe – pasiūlykite auditorijai, kad pirmiausia pristatysite paskaitą, o klausimus galėsite užduoti vėliau. Tuo tarpu greičiausiai į juos bus atsakyta, o kai kurie dalyviai juos numes, o jūsų kalbėjimas netrukdys. Kita vertus, jei kalbėdami jaučiatės susigėdę, įsivaizduokite, kad publika už jus džiaugiasi arba yra… nuoga – tai neabejotinai jus padrąsins.

3. Vaidinkite aktorę

Įsivaizduokite drąsų, veržlų žmogų, pagalvokite apie tai, ką jis turėtų charakterizuoti, o tada tiesiog suvaidinkite juos. Stenkitės kuo dažniau sportuoti, nes pakeitę savo elgesį, pakeisite ir požiūrį į save. Taip pat stebėkite savo draugus – kaip jie susitvarko naujose ar stresinėse situacijose, pvz., kaip palaiko pokalbį su ką tik sutiktu žmogumi, kaip elgiasi prieš svarbų pristatymą apie savo kūno kalbą. Ir vadovaukitės jais kaip pavyzdžiu.

4. Rūpinkis savimi

Ar jūs užkertate kelią tam, kad jums atrodote nepatrauklus? Vis dar įdomu, kaip kiti tave vertina? Pabandykite atlikti nedidelį eksperimentą su fotoaparatu (pvz., mobiliajame telefone) – įrašykite save, kai ką nors pasakojate. Tai leis į save pažvelgti iš tolo, š alta akimi. Žinosite, ką dirbti, ką keisti, kad geriau jaustumėtės savo odoje.

Jei, pavyzdžiui, nervingai braukiate kutais, susegkite jį, o jei per daug gestikuliuojate, stenkitės tai suvaldyti, pvz., susikibę rankomis. O gal verta ką nors patobulinti savo išvaizdoje, pvz.pakeisti šukuoseną, makiažą, aprangos stilių? Žinodamas, kad atrodai gerai, jautiesi labiau pasitikintis.

Taip pat galite pagerinti savo įvaizdį savo akyse plėsdami savo žinias. Pavyzdžiui, jei turite kokių nors pomėgių ar svajojate tobulėti kokioje nors mokslo srityje, užsiprenumeruokite interesų grupę. Aistra padės atsiverti kitiems.

Žiūrėkite 10 nuotraukų galerijąPasak ekspertoMonika Dreger, Varšuvos psichologinės grupės psichologė

Drovumas dažnai painiojamas su žema saviverte. Taigi pagalvokime apie save ir pabandykime parašyti 30 teigiamų sakinių apie save. Jei juose yra tokie teiginiai: „Esu malonus ir mėgstamas žmogus“, „Man sunku su kuo nors užmegzti ryšį“, tai rodo drovumą. Kita vertus, jei vyrauja frazės: „Aš beviltiškas“, „Aš nedirbu“, problema yra žema savigarba, kuri dažniausiai turi gilesnių priežasčių. Ir ši diagnozė lemia, kaip turėtume elgtis. Nes nors abi problemos atrodo panašios, jos negali būti sprendžiamos tais pačiais metodais. Tačiau kai žinome, su kuo susiduriame, lengviau pasirinkti teisingą kelią ir pasiekti sėkmės.

5. Atitraukti dėmesį

Kai esate nepažįstamų žmonių kompanijoje, nebūkite įkyrūs keldami kompromisus sakydami ar darydami ką nors netinkamo. Aišku, jei elgsitės nenatūraliai, tai bus pastebėta. Ir tu to nenori. Taigi pasistenkite sumaniai sutelkti savo dėmesį į kitus. Pasakykite ką nors gražaus, domėkitės kito žmogaus žiniomis, provokuokite jį kalbėti apie save, pvz., savo teiginiuose pagaudami frazes, kurias galite panaudoti užduodami papildomus klausimus (pvz., jei kas nors sako, kad mėgsta skaityti knygas, paklauskite, ką perskaitė). neseniai, jei jis turi mėgstamų rašytojų, ką jis gali jums rekomenduoti ir pan.). Prieš tai sužinojus, pokalbis prasidės.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija