Sąmoningumą galima suprasti kaip gebėjimą suvokti, kas vyksta mūsų viduje, bet ir tai, kas vyksta aplink mus. Galite sutikti terminus pasąmonė ir nesąmonė – kuo jie skiriasi nuo sąmonės sąvokos ir kas tai yra?

Turinys:

  1. Suvokimas: kas tai?
  2. Psichologinis sąmoningumas
  3. Medicininis sąmoningumas

Sąmoningumasyra paslaptingas reiškinys daugeliui iš mūsų. Kaip medicina gana gerai suprato daugelio skirtingų organų funkcionavimą, vieno iš organų funkcija iki šiol nežinoma – mes kalbame apie žmogaus smegenis.

Žinoma, bendrieji žmogaus nervų sistemos veikimo principai žinomi, medikams pavyksta atlikti įvairių neuromediatorių poveikio tyrimus, tačiau vis tiek daugelis žmogaus galvose vykstančių procesų išlieka itin paslaptingi. Vienas iš tokių mįslingų aspektų yra sąmoningumas.

Suvokimas: kas tai?

Sąmonę galima apibrėžti skirtingai. Lotynų kalba sąmonė buvo vadinama „conscientia“ – žodžiu, kuris buvo sukurtas sujungus žodžius „con“ („su“) ir „scientia“ („žinios“). Anksčiau terminas „conscientia“ visų pirma buvo vartojamas slaptoms žinioms apibūdinti, tačiau platesne, labiau metaforiška prasme, jis galėjo būti verčiamas kaip žinios, kuriomis kiekvienas dalijasi tik su savimi.

Visuotinai pripažįstama, kad sąmoningumas reiškia gebėjimą suvokti vidinius procesus (kūno viduje) ir išorinius procesus (viską, kas vyksta už kūno ribų). Taikant tokį požiūrį, sąmonės dėka žmonės galėtų, inter alia, skausmo jausmas ar žinojimas apie savo mintis, bet ir sąmoningumas leistų orientuotis aplinkoje, t.y. suvokti, kur šiuo metu esate.

Virš sąmonės buvo siejama su žmonėmis, bet ar Homo sapiens tikrai yra vienintelė rūšis, kuri turi sąmonę – tikrai nėra žinoma. Daug kas priklauso nuo to, kaip plačiai apibrėžiama sąmonė.

Jei manytume, kad apie sąmonę galima kalbėti net tada, kai tam tikra būtybė geba orientuotis savo aplinkoje, tai tokiu atveju galimakalbėti apie tai, kad gyvūnuose yra ir sąmonė.

Jei manytume, kad gebėjimas analizuoti savo mintis ir emocines būsenas yra lemiamas dalykas norint turėti sąmonę, gyvūnai nebūtinai būtų priskiriami organizmams, kuriems būdinga sąmonė. Bet kaip yra iš tikrųjų – šiuolaikinė medicina ir mokslo pasaulis to tiesiog nežino.

Sąmonės sutrikimai: rūšys ir simptomai

Psichinio sąmoningumo poveikis imuninei sistemai

Onejroido sindromas: priežastys, simptomai, gydymas

Psichologinis sąmoningumas

Sąmonės klausimas buvo vienas iš aspektų, kuris ypač domino psichoanalizės tėvą Sigmundą Freudą. Šis iškilus gydytojas išskyrė keletą skirtingų sąmonės tipų. Pirmasis buvo „grynas“ sąmoningumas, tai yra ta žmogaus proto dalis, prie kurios mes visada turime visišką prieigą. Sąmonėje yra emocijos ir mintys, kurios šiuo metu yra mūsų galvoje ir kurias galime analizuoti bet kuriuo metu ir visais įmanomais būdais.

Yra dar vienas terminas, glaudžiai susijęs su sąmone, ty pasąmonė. Taip pat yra įvairių jausmų ir minčių, nors jos nėra taip lengvai pasiekiamos po ranka. Pasąmonė yra tam tikras sandėlis, iš kurio galime semtis, bet tik tada, kai tikrai to norime.

Tai galima paaiškinti labai aiškiai: sąmonėje mintys ir emocijos tiesiog egzistuoja, pasąmonė savo ruožtu kaupia įvairius prisiminimus bei emocines būsenas ir tik pradėjus apie jas galvoti, jos pradeda ryškėti pasąmonę. Taigi nesunku patekti į įvairių psichinių būsenų rinkinius, sukauptus šioje žmogaus proto dalyje.

Dar vienas sąmoningumo tipas yra nežinojimas. Kaip ir dviejuose aukščiau paminėtuose žmogaus psichikos elementuose, pasąmonėje yra įvairių emocijų ir minčių, tačiau mes neturime laisvos prieigos prie jų – bent jau nenaudojant specialių psichologinių ir psichoterapinių technikų

Kas yra aiškus sapnas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto sapno?

Autogeninė Schultz treniruotė, t.y. atsipalaidavimas ir atsipalaidavimas

Sumišimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Sąmoningo vaidmuo yra labai svarbus, nes čia sklinda įvairūs sunkūs prisiminimai ir mintys. Šio tipo sąmonės atveju joje veikia įvairios emocinės būsenos, kurios – jei jos būtų sąmonėje ar pasąmonėje – gali sukelti reikšmingą nervų sutrikimą. Pasąmonė kaupiasitiek skirtingų emocijų, kurias išstumia žmogaus psichika.

Aukščiau pateiktas sąmonės padalijimas dažnai lyginamas su ledkalniu, plūduriuojančiu jūros vandenyje. Jos viršūnė yra tai, kas „matoma“ ir prie kurios labai paprasta prieiti, tai yra sąmonė. Pereinamoji dalis – tai yra tai, kas tik iš dalies matoma, bet iš dalies paslėpta – tai pasąmonė. Esant tokiam požiūriui, pasąmonė yra apačioje, ko mes visai nematome, nes ji yra „paskendusi“ vandens gelmėse.

Medicininis sąmoningumas

Sąmoningumu domisi ne tik psichologai, bet ir gydytojai. Sąmoningumo vertinimas yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuris yra svarbus, pavyzdžiui, vertinant paciento, patyrusio, pavyzdžiui, nelaimingą atsitikimą, būklę. Jei paciento sąmoningumas nesiskiria nuo normos, tai vadinama „visišku sąmoningumu“.

Pacientai taip pat gali turėti įvairių sąmonės sutrikimų, žinomų kaip sąmonės sutrikimas. Tai kiekybiniai sąmonės sutrikimai (kurie yra, pvz., miglota sąmonė ar koma) ir kokybiniai sąmonės sutrikimai (kai paciento sąmonė pakinta, bet gali atsirasti ir įvairių kitų simptomų, kurių pavyzdžiai yra kliedesio sindromas ir sumišimo sindromas).

Verta žinoti

Kas labiausiai domisi sąmonėmis ir jos skirtingais tipais?

Sąmonė ir įvairios jos rūšys yra tarp psichoterapijos (įskaitant psichoanalitinę terapiją) metu analizuojamų aspektų. Anksčiau buvo minėta, kad sąmonė kaupia traumines psichines būsenas ir neleidžia joms atsirasti sąmonėje. Taip siekiama apsaugoti žmogaus protą nuo visiško žlugimo, nors tai nėra idealus mechanizmas.

Neigiamai išreikštos emocijos, susikaupusios pasąmonėje, gali paveikti visą žmogaus elgesį, įskaitant jo psichikos būklę. Psichiniai konfliktai pasąmonėje – ypač neišspręsti – gali tapti įvairių santykių su kitais žmonėmis problemų priežastimi (jie gali būti problemų š altinis, pvz., tinkamai funkcionuojant santykiuose), tačiau taip pat gali būti pagrindas tokių problemų, tokių kaip įvairūs neuroziniai ar nuotaikos sutrikimai, atsiradimas Psichoterapinių užsiėmimų metu, kuriuose taikomi psichoanalizės principai, analizuojami individualūs sąmonės lygiai. Vienas iš terapijos tikslų gali būti sąmonės pasiekimas (tam tikslui gali būti naudojamos įvairios technikos, įskaitant sapnų analizę arhipnozė).

Gavus prieigą prie šios žmogaus proto dalies, galima rasti neišspręstus psichinius konfliktus, o vėliau juos išspręsti – galutinis terapijos poveikis yra išlaisvinti pacientą iš jį kankinančių psichinių būsenų (nors ir gilių). jo psichikoje) ir pagerinti bendrą jo veikimą kasdieniame pasaulyje.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija