- Vaikų baimės: nesaugumas
- Vaikų baimės: baimė prarasti tėvą
- Vaikų baimės: nežinomybės baimė
- Elgesys, sukeliantis vaikystės nerimą
Kūdikiui sunku užmigti, ar jis neklaužada? Galbūt jis bijo! Jo baimė niekada neatsiranda be priežasties. Vaikas duoda mums signalus, parodydamas elgesį, kuriuo grindžiama baimė. Jų nereikėtų nuvertinti.
Tai, kadvaikaibijo, mums atrodo akivaizdu. Jie bijo vilko, raganos, senelio, kuris niekieno nežinia kur nuves, kambario kampe besislepiančių kaliausių. Klasikinė XIX amžiaus vaikų literatūra buvo pagrįstanerimu . Tai turėjo paskaityti ir gąsdinti žmones, nes baimė yra puiki priemonė suaugusiems manipuliuoti vaiku. Mes ir toliau tai darome daugiau ar mažiau sąmoningai, pvz., gąsdiname juos atiduodami į nepažįstamų žmonių rankas.
Vaikų baimės: nesaugumas
Kiekvieną dieną kūdikis dalyvauja daugybėje veiklų, dėl kurių jis apsisprendžia kaip rūpestingas tėvas. Vaikas jaučiasi saugus mamos ir tėčio glėbyje. Jei tėvų elgesys patvirtins kūdikio lūkesčius, baimės nekils. Jei toje pačioje situacijoje tėvai reaguoja skirtingai, kreipiasi vienas į kitą, o ne kitą kartą, mažylis gauna informaciją, kad pagalbos tikėtis negali. Didėja nesaugumo įtampa, kuri sukelia nerimą.
Žinoma, jūs turite atskirti verkimą, kuris yra šantažas, bet jūs taip pat turite reaguoti į tokį verkimą. Domėkitės, o tai nereiškia prašymo įvykdymo! Jūs negalite apsimesti, kad negirdite savo kūdikio. Vaikas turi būti informuotas, kad mamai tai svarbu, kad ji visada ateis ir patikrins, ar nėra jam jokios žalos.
SvarbuNerimas niekada nekyla be priežasties. Ir tu negali su juo kovoti, kol nesužinosime, iš kur jis atėjo. Kelių metų vaikų elgesys dažnai siekia sumažinti nerimą, kuris atsirado labai ankstyvoje vystymosi stadijoje.
Tamsos baimės pagrindas yra traumuojanti patirtis nuo ankstyvos vaikystės. Be to, vaikas turi ryškią vaizduotę. Jeigu jis klausosi baisių istorijų, žiūri siaubo filmą per televizorių, nieko keisto, kad vėliau bijo. Taigi geriau vengti tokių situacijų. O kai atsiranda baimė, visada turėtume palikti blankią šviesą tamsioje salėje arba šalia vaiko lovos, net ir visai nakčiai.
Vaikų baimės: baimė prarasti tėvą
Mamos, net pačios geriausios, kartais dingsta nepratarusios nė žodžio. Jie vogčiomis išslenka iš namų, kad nesijaudintųvaikas. Bet ar tai teisinga? Kas nutinka kūdikiui, kai dingsta mama? Tokiu būdu mes sukuriame baimę prarasti tėvą. Vaikui geriau išgyventi išsiskyrimą, nei būti apgautam.
Turi būti aišku: „Dabar aš išeinu, palieku tave, bet grįšiu“. Ir jei mes jums nurodysime jūsų grįžimo laiką, turėtumėte laikytis savo žodžio. Vaiko apgaudinėti negalima. Ar žinote, ko jūsų vaikas iš tikrųjų bijo? Atstūmimas, meilės praradimas, pyktis, nepriėmimas. Jam nėra didesnės bausmės nei nepabučiuoti jo labanakt. Nepritarimo baimė taip pat gali kilti, kai tėvų elgesys panašiose situacijose skiriasi. Kelerių metų vaikas kartą giriamas už piešimą, kitą kartą kritikuojamas, praranda pasitikėjimą savimi, jaučiasi ne tik nepajėgus, bet ir nemylimas.
SvarbuTrikdantys signalai
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, nemiga.
- Košmarai - vaikas sapne patiria tai, ko nespėjo padaryti, ko bijo.
- Šlapinimasis į lovą – gali būti somatinis arba psichologinis. Tai gali būti siejama su nerimu.
- Atsisakymas valgyti – nėra be jokios priežasties „įmantrių valgytojų“.
- Elgesio pasikeitimas – vaikas nemandagus, irzlus, kartais arogantiškas.
Vaikų baimės: nežinomybės baimė
Kodėl vienas vaikas mielai eina į mokyklą, smalsus pasauliui, o kiti, įsikibę į mamos sijoną, neišeina iš namų? Visada reikiamą pagalbą gaunantis vaikas ugdo ne tik saugumo jausmą, bet ir pasitikėjimą savimi. Kai vėliau eina į darželį, džiaugiasi. Tačiau jei vienas iš tėvų nereaguos taip, kaip tikėtasi, vaikas bus nesaugus ir atsiribos.
Taip pat svarbu, koks drausmingas ir nepriklausomas yra mūsų vaikas. Jei namuose, mama už ją padaro pačius paprasčiausius dalykus – nei darželyje, nei mokykloje to nepadarys. Išorinis pasaulis bus suvokiamas kaip priešiškas ir grėsmingas.
Privalai tai padarytiVaikų nerimo gydymo metodai
Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau aprašytų poelgių, eikite su vaiku pas vaikų psichologą. Jis padės surasti nerimo priežastį ir parengs gydymo metodus. Namuose nusistatykite nuolatines lūkesčių ir įvertinimų taisykles. Svarbu, kad visi auklėjime to paties reikalautų iš vaiko.
Sukurkite ritualus, kurių laikymasis sustiprins jo saugumo jausmą (pvz., sėdėjimas kartu prie stalo, apsitvarkymas ir pan.). Turite parodyti savo vaikui priėmimą, gerumą ir palaikyti jį, kai tik jis tai daro
Elgesys, sukeliantis vaikystės nerimą
Kūdikis duoda mums signalus. Pateikiamas elgesys, sukeliantis baimę ir skirtas ją sumažinti. Paprastai tėvai jų nepaiso. Tuo tarpu vaikas pradeda fiksuoti šį elgesį, kuris veikia. Nes jei jam skauda pilvuką, mama sėdi prie lovos ir jais rūpinasi. Jei jis atsisako valgyti, visa šeima bėga paskui jį su lėkšte, o mama užsidega, kai pagaliau maloniai baigia vakarienę.
Atsisakymas valgyti, dažni peršalimai ar pilvo diegliai – tai gali būti nesąmoningi bandymai atkreipti jūsų dėmesį. Taip vaikas signalizuoja: „Man blogai“. Net jūsų pyktis gali būti atlygis, nes mažylis mato, kad jūs juo domitės. Štai kodėl išsigandę vaikai dažnai būna nemandagūs. Neignoruokite šių signalų, net jei jie jums atrodo mažai svarbūs!
„Zdrowie“ mėnesinis