Vaikui vasaros stovykloje ar stovykloje svarbiausia, kaip jis jaučiasi bendraamžių būryje. Jei kiekvieną dieną juos apima namų ilgesys, vadinasi, jie dar nepribrendo savarankiškai vykti atostogauti.
Krzyś, 7 metų berniukas, neverkėkolonijose . Jam patiko. Jis tiesiog pamiršo parsinešti namo visus savo daiktus. Jis padarė tiksliai taip, kaip liepė mama: nešvarius drabužius padėjo į lagaminą po lova. – Nežinojau, juoktis ar verkti. Bet tarp dešimčių užsakymų, kuriuos jam daviau, nebuvo nė vieno: parnešk daiktus namo, – ramiai sako. Tada ji paštu paėmė lagaminą su drabužiais.
Atostogos be tėvų – pirmą kartą
Septynerių ar devynerių metų tėvaivaikaisvarsto, ar atėjo laikas jų vaikams tapti savarankiškiems. Kaip pabrėžia psichologai, kiekvienam mažam žmogui ši akimirka ateina skirtingu metu ir yra susijusi su emocine raida. Tėvų akimis, stovyklos arbastovyklaturi daug privalumų: grynas oras, žaidimas su bendraamžiais, pažintis su jūra ar kalnais
Kai vaikas nepasiruošęs atostogoms be tėvų
Vaikas pasinaudos šiais malonumais, jei nejaus didžiulio ilgesio. Kai ji jį gaus, jis nieko nenorės, tik pasislėps po antklode ir lauks. – Jeigu jis pasiruošęs atsijungti nuo tėvų, kelionė jam yra naudinga savarankiškumo mokykla. Ji pažvelgs į save ir savo pasaulį iš kitos perspektyvos nei anksčiau. Jei išvykstama per anksti, vaikas gali jaustis atstumtas tėvų, o tai trikdo saugumo jausmą – aiškina psichologė Monika Werwicka.
Kada siųsti vaiką atostogauti vienam
Nesunku žinoti, kad vaikas pasiruošęs išvykti, kai spontaniškai paklausia apie kolonijas, džiaugiasi. Gydytoja psichiatrė Dorota Balcerzyk mano, kad nusprendžiant paleisti vaiką iš tėvystės svarbiausia sveikas protas. – Jei septynmečio ar aštuonmečio kelionė sukelia tikrų baimių ar verksmo, verčiau paieškokite jam dienos stovyklos. Su vyresniais, bet bijančiais vaikais tėvai patys nusprendžia, ar ir kaip jie nori padėti jiems įveikti baimę.– Pažadėkime, kad kiekvieną dieną gaus laišką, tegul paima kuokštelį, kurį prieš miegą papasakos, kas gero jiems nutiko ir ką norėtų pakeisti kitą dieną – siūlo Monika Werwicka. – Psichologės teigimu, geriau susisiekti ne telefonu, o laišku, nes skambučiai vaikui yra sunkūs ir juos tenka nutraukti. – Pažįstu kolonistą, kuris visus gautus pinigus skyrė telefono skambučiams. Paskambino namo ir pasakė: „Visi ėjo ledų, todėl sutaupiau tris zlotus ir galiu tau paskambinti“. Tai rodo, kad vaikui reikia kažko kito, nei jis gavo.
Privalai tai padaryti
Vaikas ir bendraamžiai
Dvylikametis Dominykas noriai išvyko į sporto stovyklą. Po trijų dienų jis pradėjo skambinti tėvams, kad yra vienišas. Aštuntą dieną jis buvo namuose. Tada jis prisipažino, kad pykstasi ant draugo, su kuriuo jie išvyko į šią kelionę, o jokia kita jam nepatiko, todėl norėjo grįžti ir privertė tai padaryti savo tėvus. Psichologai perspėja nenuvertinti vaiko kovos su lygiais. Kolonijos gali tapti pražūtimi arba geriausia vieta pasaulyje. – Jeigu jūsų vaikas mokykloje prastai mokosi ir dėl to yra izoliuotas, per atostogas gali būti kitaip. Čia atsiranda kitų įgūdžių. Žaidžia puikų futbolą, plaukioja, geriausiai pasakoja anekdotus po stovyklą ar net yra gimęs iliuzionistas. Visi talentai svarbūs. O patirtis būti žvaigžde yra labai vertinga kiekvienam – pabrėžia Monika Werwicka. Geriausios atostogos yra tada, kai kiekvienas turi galimybę sužibėti. Galima su rūpestinga auklėtoja ir geraisutvarkytos situacijos. Todėl prieš išsiųsdami vaiką tėvai turėtų su juo susitikti. Kai kurie tėvai sugalvoja koloniją ar stovyklą kaip vaistą nuo savo tėvų bėdų. Nors jie patys turi problemų su įsakymų vykdymu, įsitikinę, kad kitiems, svetimiems, pasikeitusioje situacijoje, pasiseks. Kolonijose jų atžalos išmoks nesivaržydami keltis, pasikloti sau lovą, mandagiai valgyti. – Jeigu tėvas sako, kad vaikas išmoks savarankiškumo, vadinasi, jis pripažįsta: esu bejėgė, pati negaliu mokyti, tegul tai daro kiti – sako Monika Werwicka. Taip pat perspėja: – Jeigu vaikas išgirs „pamatysi, pats turėsi pasikloti lovą ir suvalgyti viską iki galo“, tai tokia kelionė bus traktuojama kaip bausmė.
mėnesinis "Zdrowie"