Atkaklumas nėra įgimtas, o įgytas įgūdis, todėl pasitikėjimą galima lavinti. Žinojimas, kaip elgtis, kad išlaikytume savo ribas ir nepakenktume kitiems, kartu su mankšta ir praktika duos vaisių, nes rūpinsimės savimi, ramiai reikšime savo mintis ir jausmus bei sumaniai pasakysime ne.
Norint suprasti, kas yraatkaklus elgesys , svarbu suprasti, kas yra agresyvus ir nuolankus elgesys. Kai esame agresyvūs, esame efektyvūs ir pasitikintys savimi, tačiau negerbiame kitų poreikių. Norime atkreipti dėmesį arba kam nors dominuoti. Mes šaukiame, ignoruojame, tyčiojamės, pertraukiame kitus žmones arba neklausome. Dažnai sakome „tu niekada negali pasikliauti“, „tu turi man padėti“, „tu kaip visada“. Kita vertus, būdami nuolankūs, esame pasiruošę padėti, švelnūs ir malonūs pašnekovui, tačiau jaučiame, kad atsisakome savo teisių, taigi ir iš tikrųjų savęs. Dažnai elgiamės prieš save, pvz., dar kartą paskoliname draugei suknelę, nors ji jau ne kartą dovanojo sugadintą ar neskalbtą. Tada jaučiamės nusivylę, bejėgiai ir k alti prieš save ir aplinką. Kai pasiduodame, dažnai sakome: „deja, aš negaliu, atsiprašau“, „gerai, aš padarysiu“.
Kodėl moterys mažiau atkaklios?
Moterys dažnai turi problemų dėl nuolankaus elgesio. Iš kur jis ateina? Didele dalimi dėl to, kaip buvome auklėjami – turėjome būti mandagūs, paslaugūs ir malonūs, nes merginos tokios turėjo būti. Persmelkti šių stereotipų, suaugę kartais būname pasyvūs, nepasitikintys savimi ir priklausomi nuo kitų. Kai aplinkui girdime, kad esame silpnoji lytis, emocingesni ir mažiau logiški, kartais net nesistengiame elgtis kitaip. Įvairių iniciatyvų nesiimame, nes iš anksto prisiimame nesėkmę. Būdamos mamos ir žmonos, mokomės būti švelnios, supratingos ir kantrūs. Taip pat dažnai padedame vyresniems tėvams, palaikome vaikus – šios rūpestingos ir ugdomos veiklos yra įrašytos į lyčių vaidmenis. Net ir darbe kilus konfliktui dažnai stengiamės nusileisti. Mums sunku pranešti apie savo poreikius, nes buvome išmokyti užjausti ir įsijausti į kitų problemas. Dažnai rezultatas yra nuolankus elgesysžema savivertė, kuri formuojasi jau vaikystėje santykiuose su tėvais ir kitais mums svarbiais žmonėmis (pvz., bendraamžiais). Kai vaikystėje negaudavome pakankamai palaikymo, šilumos, meilės ar priėmimo, mūsų įsitikinimai apie save daugeliu atvejų yra neigiami, galvojame, pavyzdžiui: „Aš nenusipelniau, kad kiti mane gerbtų, aš nesu svarbus, mano poreikiai yra mažiau svarbi už kitus“. Tada nuolankus elgesys yra lengvesnis. Laimei, suaugę galime sustiprinti savo savigarbą semdamiesi jėgų iš savo pasiekimų ir sėkmių arba dirbdami su psichologu ar psichoterapeutu. Taip mums bus lengviau būti ryžtingiems.
Gebėjimas pasakyti „ne“ – kokius žodžius vartoti?
Būna, kad turime pasakyti ne savo artimiesiems - pvz., broliui, kuris kviečia mus į siužetą, ir mes tuo metu turime draugo vardadienį. Kaip atkakliai atsisakyti? Pavyzdys: mama prašo mūsų ateiti pas ją pietų sekmadienį, o mes iš anksto suplanavome šeimos kelionę į kiną. Mes jos neatsiprašome, nesakome „deja, negaliu, labai atsiprašau“. Naudingos frazės: „aš“, „nusprendžiau“, „sutikau“, „noriu“, „renkuosi“, „Man tai svarbu“. Tvirtas atsisakymas yra tvirtas, tiesioginis ir sąžiningas. Jame yra trys elementai – žodis „ne“, teiginys, ko nedarysime ir atsisakymo pagrindimas: „Neateisiu jūsų pietų, nes suplanavau eiti į kiną“. Svarbu, kad turėtume omenyje savo planus, o ne tai, ką mama sako, tai yra, nesakytume: „Neatvažiuosiu vakarienės, nes prieš savaitę buvau pas tave vakarienės“. Taip pat nekalbame apie išorines aplinkybes, tokias kaip blogas oras ar tai, kad į kiną mane įtikino vyras. Jei norime į kiną, tai pasakome nuoširdžiai. Atsiminkite, kad mes turime teisę atsisakyti ir nesijausti k alti, net jei mama pradeda skųstis, kad mes per retai ją lankome.
Kaip reikalauti savo teisių darbe?
Atkaklumas darbo vietoje sumažina konfliktų skaičių, neleidžia manipuliuoti aplinkiniais, mažina nervinę įtampą ir stresą, palengvina bendravimą su kolegomis, ko dėka pagerėja darbo atmosfera ir galime sutelkti dėmesį į savo profesinius tikslus. Tačiau atminkite, kad tvirtas atsisakymas netaikomas viršininko įsakymui. Pavyzdys: dirbame biure, kuriame yra keliolika žmonių. Jau kurį laiką mano draugas prašo pagalbos dėl smulkmenų, kurios nėra mūsų pareigos. Mes jai padedame, bet vienas ant kito dėl to vis labiau pykstame. Toks požiūris yra nuolankus ir varginantis. Turėtume pasirūpinti savo teisėmis, bet tuo pat metu nežaloti savo draugo agresyviai. Kalbėkitės su ja ramiai, bet neatsiprašykite ir nesijauskite k alti. Apvalyk mespasakykite: „Šiandien jums nepadėsiu, nes šie darbai nėra mano darbas. Daugiau nebeprašyk manęs pagalbos. Jaučiuosi panaudota“. Galbūt jūsų draugė sureaguos neigiamai – įsižeis arba jausis nemaloniai. Mes neturime įtakos jos elgesiui ir emocijoms ir neturėtume jaustis k alti, jei tvirtai ginsime savo teises.
mėnesinis "Zdrowie"