- Lorafenas - vaisto veikimo mechanizmas
- Lorafenas - vaisto vartojimo indikacijos ir dozavimas
- Lorafen - kontraindikacijos naudoti
- Lorafenas – atsargumo priemonės
- Lorafenas – sąveika su kitais vaistais
- Šalutinis Lorafen vartojimo poveikis
- Lorafenas – perdozavimas
Lorafenas yra psichotropinis vaistas, kurio sudėtyje yra vieno iš benzodiazepinų – lorazepamo. Ši priemonė pirmiausia naudojama nerimui valdyti. Nors Lorafenas veiksmingai malšina nerimą, tai nėra vaistas, kurį gydytojai skiria visiems, kenčiantiems nuo šių sutrikimų. Taip yra dėl, be kita ko, nuo to, kad yra priklausomybės nuo lorazepamo rizika. Taigi, kiek laiko saugu vartoti Lorafen ir koks galimas šalutinis vaisto poveikis? Ar Lorafen gali vartoti visi nerimą patiriantys pacientai?
Veiklioji vaisto medžiagaLorafenyralorazepamas , kuri yra medžiaga, priklausanti benzodiazepinų grupei. Lorafenas tiekiamas dražių pavidalu, kuriame yra 1 arba 2,5 miligramo lorazepamo. Preparatą galima įsigyti tik su receptu. Pagrindinis Lorafen poveikis yra raminantis ir anksiolitinis, be to, agentas taip pat turi prieštraukulinį ir miorelaksuojantį (raumenis atpalaiduojantį) poveikį.
Lorafenas - vaisto veikimo mechanizmas
Lorazepamas, kaip ir kiti benzodiazepino preparatai, veikia GABA-A receptorius smegenyse. Lorazepamui prisijungus prie šių struktūrų, padidėja gama-aminosviesto rūgšties (GABA) afinitetas. Kai GABA jungiasi su savo receptoriais, chloro jonai pradeda tekėti į nervų ląsteles – tai sukelia hiperpoliarizacijos būseną, t. y. sumažėja neuronų jaudrumas.
Lorazepamas, vartojamas per burną, absorbuojamas per burną virškinimo trakte. Didžiausia vaisto koncentracija kraujyje atsiranda praėjus maždaug dviem valandoms po jo išgėrimo. Jis metabolizuojamas kepenyse, o vėliau jo metabolitai daugiausia išsiskiria su šlapimu.
Lorafenas - vaisto vartojimo indikacijos ir dozavimas
Yra dvi Lorafen vartojimo indikacijos:
- nerimo sutrikimų, susijusių su kitomis ligomis (pvz., širdies ligomis), gydymas,
- su nerimu susijusių miego sutrikimų gydymas.
Sergant nerimo sutrikimais rekomenduojamos lorazepamo dozės iš pradžių yra 2-3 mg per parą, vėliau dozę galima padidinti iki 2-6 mg per parą (maksimaliai galite vartoti iki 10 mg lorafeno 24 valandos). Vaistas vartojamas šios problemos atvejupadalytos į dozes, t. y. visa paros dozė per dieną suskirstoma į dvi ar tris mažesnes dozes.
Aukščiau minėti Lorafen dozavimo metodai taikomi suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams. Yra trys specifinės pacientų grupės, kurioms vaistas gali arba negali būti vartojamas mažesnėmis nei standartinės rekomenduojamos dozės.
Lorafenas nenaudojamas trims pacientų grupėms:
Pirmoji iš šių grupių yravaikai iki 12 metų- dėl atitinkamų tyrimų trūkumo tokiems pacientams Lorafen vartoti nerekomenduojama. Antroji grupė yravyresnio amžiaus pacientai- tokiems žmonėms dėl padidėjusio nervų sistemos jautrumo ir šiems pacientams pasireiškiančių medžiagų apykaitos pokyčių gali pakakti vartoti net pusę standartinio. rekomenduojamos lorazepamo dozės.
Paskutinė iš specialių pacientų grupių yranėščios ir krūtimi maitinančios moterys . Pirmąjį nėštumo trimestrą pacientėms vaistas nevartojamas tol, kol tai yra absoliučiai būtina, nes Lorafenas gali pakenkti vaisiui.
Preparatą gali vartoti krūtimi maitinančios moterys, tačiau jeigu jos vartoja, žindymą reikia nutraukti – vaisto, nors ir nedideliu kiekiu, patenka į motinos pieną.
Lorafen - kontraindikacijos naudoti
Lorafen pirmiausia draudžiama vartoti pacientams, kurie yra alergiški lorazepamui, bet kokiems kitiems benzodiazepinams ar bet kuriai kitai preparato medžiagai. Vaistas taip pat nevartojamas pacientams, sergantiems:
- siauro kampo glaukoma,
- myasthenia gravis (raumenų nuovargis),
- kvėpavimo nepakankamumas,
- obstrukcinė miego apnėja,
- sunkus kepenų arba inkstų nepakankamumas,
- ūminis porfirijos priepuolis,
- apsinuodijimo alkoholiu ar kitais nervų sistemą slopinančiais vaistais simptomai.
Lorafenas – atsargumo priemonės
Pacientai, vartojantys Lorafen, gydymo metu ir iki trijų dienų po jo pabaigos neturėtų vairuoti mechanizmų. Dar viena svarbi informacija yra ta, kad preparate yra laktozės, todėl jis gali netikti pacientams, netoleruojantiems šio disacharido – jei turite kokių nors abejonių, pasitarkite su gydytoju, kuris skiria Lorafen
Lorazepamo negalima vartoti kaip monoterapiją pacientams, sergantiems depresija. Būtinybė elgtis atsargiai atsiranda dėl to, kad tokiems pacientams benzodiazepinai gali padidinti polinkį į savižudybę, be to,yra didesnė rizika, kad pacientai sąmoningai perdozuos Lorafen, kad nusižudys.
Vartodami Lorafen, pacientai neturėtų vartoti alkoholio. Abstinencija nurodoma dėl to, kad etilo alkoholio vartojimas gali sustiprinti raminamąjį lorazepamo poveikį ir padidinti paradoksalių reakcijų po benzodiazepinų riziką.
Lorafenas – sąveika su kitais vaistais
Pacientai, kuriems bus skiriamas Lorafen, turi informuoti savo gydytoją apie visus vartojamus vaistus. Ši būtinybė kyla dėl to, kad lorazepamas gali sąveikauti su kitais vaistais, kai kurie iš jų netgi gali sukelti sveikatai pavojingų reiškinių.
Svarbiausia informuoti gydytoją apie tokių vaistų vartojimą kaip:
- opioidiniai skausmą malšinantys vaistai,
- neuroleptikai,
- antikonvulsantai arba antidepresantai,
- migdomieji vaistai ir antihistamininiai vaistai (jie gali sustiprinti slopinamąjį lorazepamo poveikį nervų sistemai),
- rifampicinas,
- karmazepina,
- fenitoinas,
- geriamųjų kontraceptikų (šie vaistai mažina lorazepamo poveikį),
- eritromicinas,
- ketokonazolas,
- disulfiramas (šie preparatai slopina lorazepamo skilimą, todėl gali padidėti jo kiekis organizme).
Šalutinis Lorafen vartojimo poveikis
Dažniausias Lorafen šalutinis poveikis yra:
- mieguistumas,
- galvos skausmas,
- galvos svaigimas,
- painiava,
- regėjimo sutrikimas,
- virškinimo trakto sutrikimai (pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas),
- raumenų silpnumas.
Taip pat gali pasireikšti kiti šalutiniai poveikiai, tokie kaip kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų funkcijos sutrikimas ar alerginės reakcijos, tačiau vartojant Lorafen jis pasireiškia retai.
Reiškiniai, kurių negalima ignoruoti ir kurie taip pat gali pasireikšti pacientams, vartojantiems lorazepamą, yra paradoksalios reakcijos ir anterogradinė amnezija.
Paradoksalios reakcijos– tai būsenos, kai pavartojus benzodiazepinų, poveikis yra aiškiai priešingas ramybės ir atsipalaidavimo būsenai – pacientai tada labai susijaudina, būna irzlūs ir agresyvūs.
Paradoksinių reakcijų rizika didžiausia vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams, turintiems organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų, o jiems atsiradus Lorafen vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.
Antrasis iš pirmiau minėtų galimų šalutinių poveikiųlorazepamu yrapotikslumo . Amnezijos būklė dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaisto vartojimo ir jos atsiradimo rizika didėja vartojant didesnę benzodiazepinų dozę. Laimei, galima išvengti vėlesnės amnezijos atsiradimo po lorazepamo – šiuo tikslu išgerkite preparatą prieš pat miegą, o tada pasirūpinkite pakankamu nakties poilsiu (trunka apie 7 valandas).
ProblemaLorafenas – priklausomybės rizika
Paprastai pacientams rekomenduojama Lorafen vartoti nuo kelių iki kelių dienų. Tačiau pagrįstais atvejais gydymas gali būti tęsiamas keturias ar daugiau savaičių. Tokie gydymo Lorafen trukmės apribojimai yra susiję su rizika, kad pacientas taps priklausomas nuo vaisto. Be to, vartojant lorazepamą, gali pasireikšti tolerancijos reiškinys, kai organizmas „pripranta“ prie preparato ir, norint pasiekti vaisto poveikį, pacientui reikia vis daugiau dozių.
Rizika tapti priklausomam nuo lorazepamo yra tuo didesnė, kuo didesnę šio vaisto dozę pacientas vartoja ir tuo ilgiau trunka gydymas šiuo preparatu. Lorafeno atveju gali būti ir psichinė, ir fizinė priklausomybė. Pastarojo pasireiškimas gali būti abstinencijos sindromo atsiradimas (ypač staiga nutraukus Lorafen vartojimą), kurio metu gali pasireikšti didelis dirglumas, miego sutrikimai, galvos skausmai, bet ir psichomotorinis susijaudinimas ar net psichozės simptomai (pvz., haliucinacijos). ). Siekiant išvengti diskomforto nutraukiant gydymą, pacientams gali būti patariama palaipsniui mažinti lorazepamo dozę ir visiškai nutraukti gydymą tik tada, kai jų Lorafen dozės yra labai mažos.
SVARBU! Dėl galimos priklausomybės rizikos lorazepamą reikia skirti ypač atsargiai. Padidėjusi priklausomybės nuo narkotikų rizika, be kita ko, atsiranda žmonėms, kurie yra arba buvo priklausomi nuo kokių nors kitų medžiagų, pvz., alkoholio ar narkotikų. Tokiems pacientams reikia pagalvoti, ar Lorafen išrašymas iš tikrųjų bus geriausias gydymo būdas, ar jiems reikėtų patarti vartoti kitus vaistus, kurie gali sukelti mažesnę priklausomybę.
Lorafenas – perdozavimas
Didesnių nei rekomenduojama Lorafen dozių vartojimas gali sukelti vaistų perdozavimą. Ši būsena gali atrodyti taip:
- stiprus mieguistumas,
- painiava,
- kalbos sutrikimas,
- sąmonės netekimas,
- koma.
Pirmoji pagalba pacientui,Lorafeno perdozavimas yra pagrįstas bandymais pašalinti vaistą, kol jis dar nebuvo absorbuojamas iš virškinimo trakto į kraują. Tuo tikslu galima plauti skrandį, ligonius gydyti ir aktyvintosios anglies preparatais. Kartais taip pat naudojamas specifinis benzodiazepino priešnuodis flumazenilis.
- Diazepamas yra psichotropinis vaistas. Kaip veikia diazepamas?
- Alprazolamas – veiksmas, dozavimas ir vartojimo šalutinis poveikis