Maisto papildai, remiantis įstatymais, yra maisto produktai, o ne vaistai. Jie negali išgydyti jokios ligos, bet kartais jų labai reikia. Kada verta griebtis papildų? Kaip vartoti papildus, kad padėtumėte sau, o ne pakenktumėte sau?
Papildaiskirti papildyti mūsų mitybą maistinėmis medžiagomis, esančiomis natūraliame maiste – vitaminais, mineralais ir kitomis fiziologinį poveikį turinčiomis medžiagomis. Pastarajai grupei priklauso ne tik cheminiai junginiai, bet ir maiste neaptinkami augalų ekstraktai (pvz., iš ginkmedžio, ženšenio, valerijono). Preparatai, kuriuose jų yra, yra vadinamieji ribinių produktų, nes sunku nustatyti, ar tai vis dar maisto papildai, ar augaliniai vaistai.
Spėjama, kad 2013 metais šiems produktams išleisime 2,9 mlrd. PLN, o tai reiškia, kad statistinis lenkas jiems išleis apie 54 PLN. Tai nėra daug, turint galvoje, kad vieni jų išvis neperkame, kiti išleis daug pinigų. Tik klausimas ar to reikia? Vieni teigia, kad maisto papildai būtini sveikatai palaikyti, kiti – kad pakanka tinkamai maitintis. Kas teisus?
Papildai nepakeis išmintingos mitybos, tačiau jie gali palaikyti kūną
Tinkamai subalansuota mityba suteikia visoms mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau ne visi lenkai sugeba jį naudoti kasdien, todėl jiems gali trūkti tam tikrų maistinių medžiagų, kurias reikėtų papildyti maisto papildais. Ko mums gali trūkti? Tikrai vitaminas D. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jo koncentracija vidutinio lenko kraujyje dėl klimato zonos, kurioje gyvename, yra per maža bent pusei metų. Neturime pakankamai saulės, o didžiąją dalį šio vitamino odoje sintetina ultravioletinių spindulių įtaka. Neturime ir folio rūgšties (vitamino B9) gausos, nes mūsų racionas šio ingrediento dienos poreikį patenkina tik 50 proc. Kita vertus, mums netrūksta antioksidantų vitaminų (A, E ir C). Iš mineralinių medžiagų tikrai per mažai suvartojama kalcio (net per pusę) ir magnio (tačiau tai nėra dideli trūkumai). Moterims antrąjį nėštumo trimestrą gali trūkti geležies ir visoms toms, kurios du kartus per savaitę nevalgo omega-3 riebalų rūgščių. Mūsųdietoje taip pat per mažai skaidulų – vidutinis lenkas per dieną jų suvalgo apie 20 g, bet turėtų būti 30 g.
Saugokitės didelių dozių – papildų galima perdozuoti
Vartodami kelis preparatus vienu metu, galime perdozuoti kai kurių vitaminų ir mineralų, kurie gali būti pavojingi sveikatai. Šio amžiaus pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, sintetiniai antioksidantai, tokie kaip beta karotinas ar vitaminas A, vartojami didelėmis dozėmis, didina oksidacinį stresą (t. y. kenkia laisvųjų radikalų poveikiui), o ne užkerta kelią jo atsiradimui. Taip pat reikia atsiminti, kad vieno komponento perteklius gali sukelti kito trūkumą, pvz., jei beta karotiną vartojame didelėmis dozėmis ilgą laiką, gali sumažėti vitamino E koncentracija. O perdozuoti lengva, ne tik dėl kelių produktų naudojimo. Daugelis maisto produktų yra praturtinti vitaminais ir mineralais. Jei papildomai vartosime maisto papildus, gali būti, kad maistingųjų medžiagų bus per daug. Prie jo pertekliaus gali prisidėti ir maisto papildo forma. Kai kuriems žmonėms, kurie vartojo preparatus putojančių tablečių pavidalu, mineralinio ar vitamino komponento paros norma buvo daug kartų viršyta. Jie buvo traktuojami kaip skanus putojantis gėrimas.
Pasitarkite su gydytoju
Prieš imdamiesi bet kokio maisto papildo, turėtume pasitarti su gydytoju. Pirma, mums gali visai nereikėti papildyti. Antra, gali pasirodyti, kad dėl mūsų sveikatos būklės nerekomenduojame vartoti produktų su specifinėmis sudedamosiomis dalimis, pvz., kalcio ir preparatų su spanguolėmis (didelis oksalatų kiekis) nerekomenduojama žmonėms, sergantiems inkstų akmenlige, o preparatų su beta karotenu. rūkaliams. Be to, maisto papildai gali sąveikauti su vaistais, susilpninti ar sustiprinti jų poveikį, pvz., česnako ekstrakto negalima vartoti kartu su kai kuriais antibiotikais, o ženšenio – su kontraceptinėmis tabletėmis. Trečia, gydytojas rekomenduos maisto papildą, kuris, jo įsitikinimu, turi teigiamą poveikį sveikatai ir yra reikalingas pacientui.
Papildų pateikimas į rinką nereikalauja klinikinių tyrimų
Apskaičiuota, kad kasmet į rinką patenka apie 3000 naujų maisto papildų. Jų registracija yra daug paprastesnė ir pigesnė nei vaistų, kurių veiksmingumas ir saugumas turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Pakanka vyriausiajam sanitariniam inspektoriui pavaldžiai įstaigai pateikti atitinkamą dokumentaciją, kurioje, be kita ko, būtų nurodyta, informacija apie produkto sudėtį ir jo sveikatą stiprinantį poveikį. Vyriausiasis inspektorius gali, bet neprivalo, atlikti tyrimąišsiaiškinti, ar jie atitinka tikrovę. Nuo 2012 m. gruodžio mėn., jei gamintojas norėtų ant pakuotės pateikti papildomos informacijos (vadinamųjų teiginių apie sveikatingumą), jis turi remtis Europos Komisijos parengtu tokių teiginių sąrašu, remiantis moksliniais tyrimais. Jie patvirtina, kad tam tikros dozės konkretus ingredientas turi teigiamą poveikį sveikatai.
mėnesinis "Zdrowie"